Praminė senjorų darželiu
Kretingos žmonės šį centrą jau senokai praminė senjorų darželiu. Socialinių paslaugų centro direktorė Danutė Skruibienė patikino, kad pačių senjorų toks pavadinimas nežeidžia, mat, jie čia ir leidžia dienas darželio ritmu: į centrą rytais juos ne tik iš miesto, bet ir viso Kretingos rajono – Rūdaičių, Raguviškių, Darbėnų – atsiveža, o vakarop parveža įstaigos autobusu, lydint darbuotojui, žmonės čia užimami, maitinami. „Poilsio kambariuose kiekvienam skirta lova, tačiau jie čia turi tiek veiklų ir bendrystės, kad retas kuris ir beina numigti“, – šypsojosi
D. Skruibienė.
Senjorų dienotvarkė tokia: rytą susirenka prie arbatos ar kavos, aptaria naujienas, po to vyksta užsiėmimai – kuria rankdarbius, piešia, spalvina, sprendžia kryžiažodžius. Norintys sportuoti, mankštinasi sporto salėje. Papietavus vėl laukia užsiėmimai, vasarą – išvykos. Visos veiklos prižiūrimos specialistų – kineziterapeuto, ergoterapeuto, meno terapeuto, senjorų sveikatos būklę stebi slaugytoja ir jos padėjėja, dirba psichologė.
Neseniai Socialinių paslaugų centre buvo įrengtas relaksacijos kambarys, kuriuo senjorai dalijasi išvien su dienos centrą lankančiais vaikais: patogiai įsitaisę, ramioje aplinkoje senjorai klausosi muzikos, pasakojimų, grožisi ant sienų kuriamais vaizdais.
„Vyksta graži kartų bendrystė: dienos centro vaikai lanko senelius įvairių švenčių progomis, rengia jiems koncertus, apsikeičia dovanėlėmis, senjorai vaikus vaišina gardumynais“, – akcentavo D. Skruibienė.
Jei neatvyksta – diena veltui
Pasitempę ir pasipuošę senjorai, kurių vyriausiam neseniai sukako 90, o jauniausiam – 75-eri, laukė atvykstant „Pajūrio naujienų“, kad viešai galėtų išsisakyti apie jaukius jų antruosius namus ir čia dirbančius žmones. Per savo patirtis jie ragino ir kitus garbaus amžiaus kretingiškius, kurių vaikai dirba, o jie dienas leidžia vieni tarp keturių sienų, išdrįsti pabandyti atvykti, nes tik pirmas žingsnis yra sunkiausias.
Ilgiausiai – 8-erius metus – dienos centrą lankanti Stasė Girčienė juokavo, kad jau ir pagal lankymo stažą esanti senjorė: „Dabar jau nebeįsivaizduoju, kaip reikėtų gyventi be centro, o tai reiškia – be draugų ir nuostabių jo darbuotojų. Iš pradžių, prisimenu, kai giminaitė papasakojo, kad yra tokia paslauga, atvažiavau čia, matau – daug žmonių, galvoju – vadinasi, čia yra gerai. Dabar, jei kurią dieną neatvažiuoju, ta diena atrodo veltui praleista.“
Ona Montvydienė sakė iš aplinkinių sužinojusi, kad veikia centras, kuriame buriasi vyresnio amžiaus žmonės: „Namie liūdna ir nuobodu sėdėti prie televizoriaus, o po kaimynus vaikščioti nemėgstu. Labai džiaugiuosi galėdama čia leisti dienas.“
Kelintus metus centrą lankanti Birutė Purmalienė rėžė tiesiai šviesiai: „Kiti galvoja, kad čia ubagynas – taip ir pasako. Mes aiškiname jiems, kad taip nėra, kad čia labai gera vieta – mumis rūpinasi, bendraujame ir galime užsiimti tuo, ką mėgstame.“
Ją papildė Valteris Graudušis, akcentuodamas gerą centro atmosferą: „Auksinės moterys čia dirba, skaniai valgome, šventes švenčiame, daug juokiamės. Viskas už mus padaryta. Ko daugiau begali norėti, – pasaka, o ne gyvenimas.“
„Šitie žmonės – nacionalinė vertybė“
Panašūs buvo ir kitų senjorų pasisakymai, žmonės džiaugėsi, kad bendrystėje dienos pralekia bematant. „Mes jau čia net nebe draugais jaučiamės, o kaip viena šeima“, – užtvirtino B. Purmalienė.
Kasdien su senjorais dirbančios socialinė darbuotoja Vida Martinkienė, individualios priežiūros darbuotoja Aušra Čėsnienė, slaugytojos padėjėja Daiva Leksienė sakė, kad žmonės ilgainiui atsiveria, išmoksta kalbėti ir apie jausmus, ką dažnai visą gyvenimą laikė užspaudę. Labai susidraugauja vieni su kitais. Senjorai aplanko vieni kitus ligoninėse ir skausmingai išgyvena netektis.
Užgimsta ir tarpusavio simpatijos. Socialinių paslaugų centro vadovės pavaduotoja Virginija Narbutienė akcentavo, kad iš senjorų išgirstanti tikrų gyvenimo išminties perliukų, ypač – iš vaizdinga kalba apdovanotos
B. Purmalienės, tokių, kaip: „Mūsų širdyse – nė vieno žilo plauko. Mūsų širdys – ne milo skiautelė.“
„Šitie žmonės yra mūsų nacionalinė vertybė. Būsiu atvira: kai pavargstu nuo biurokratinių dalykų, ateinu čia atsigauti, pasiklausyti sveiko humoro. Bendrystė su jais yra tarsi terapija ir man pačiai“, – kalbėjo D. Skruibienė.
Maža senjorų bendruomenė
Pastaruoju metu Dienos centro senjorų padalinį lanko 14 asmenų – jų gretos gerokai praretėjo dėl sunkios žiemos ir netekčių. „Gal jūsų artimas žmogus dienas leidžia tarp keturių sienų ir jaučia vienatvę, o judėti ar bendrauti jam darosi vis sunkiau? Tuomet jis yra laukiamas pas mus, – akcentavo centro vadovė. – Centras nėra gydymo įstaiga, o maža senjorų bendruomenė, kurioje kiekvienas yra laukiamas, išgirstas ir labai reikalingas.“
Nėra būtina lankyti centrą kiekvieną darbo dieną, galima pasirinkti ir vos kelias dienas per savaitę ar mėnesį. Mokestis už lankymo paslaugas nėra didelis – 20 proc. nuo visų asmens pajamų, skaičiuojant už tiek dienų, kiek asmuo lankė centrą.
O jeigu žmogus gauna pirmo ir antro lygio tikslines kompensacijas, tada mokestis už paslaugas negali viršyti 40 proc. šios kompensacijos, o jei gauna trečio ir ketvirto lygio tikslines kompensacijas, tada mokestis negali viršyti 60 proc. šios kompensacijos. Tais atvejais, mokestis skaičiuojamas tik nuo tikslinės kompensacijos, kitos pajamos neliečiamos.
—
Kretingos socialinių paslaugų centras ragina atvykti senjorus į Dienos centro padalinį apžiūrėti, pabendrauti,
pabūti dieną – pirmoji diena nemokama ir be jokių įsipareigojimų.
Adresas – Klaipėdos g. 133C, Kretinga
Tel. 0 676 46559
El. p. info@spc.kretingos.lt
