Pavadinimą išrinko bendruomenė
Šiemet prie savarankiško mokinių maitinimo perėjusi progimnazija savo valgyklą nutarė ne tik atnaujinti, bet ir suteikti jai savitą tapatybę. Atidarymo renginys taip pat buvo kitoks negu įprasta juostos perkirpimo ceremonija – mokiniai pristatė specialiai šiai progai sukurtą performansą.
Progimnazijos direktorė Sigita Jonaitienė tikino, kad norėjosi, jog naujoji erdvė natūraliai pratęstų tai, ką mokykla daro kitose srityse: „Mūsų mokyklos kryptis susijusi su kultūra, todėl norėjome, kad ir valgykla būtų susieta su tuo, kas numatyta mūsų strateginiame ir
veiklos plane – tvarumu, kultūriniu ugdymu ir bendruomeniškumu.“
Pasak jos, progimnazijos vizija – mokykla kaip gyvenimo erdvė, kurioje mokiniai ne tik ateina į pamokas, bet ir jaučiasi bendruomenės dalimi. „Norime, kad atėję į mokyklą vaikai nesakytų, jog nori kuo greičiau bėgti namo“, – sakė S. Jonaitienė.
„Ragaunės“ vardas taip pat nebuvo parinktas atsitiktinai. Progimnazija pavadinimo ieškojo kartu su savo bendruomene – konkursui jos nariai pateikė 51 pasiūlymą.
Nuo pradžių norėta išlaikyti sąsają su Simonu Daukantu. Mokyklos bendruomenė jau turi patirties, kai erdvėms suteikiami su krašto istorija ir mokyklos globėju susiję pavadinimai. Pavyzdžiui, progimnazijoje veikia tarpdisciplininis meno centras „Dagys“ – toks buvo vienas iš Simono Daukanto slapyvardžių.
Todėl ir valgyklai ieškota vardo, kuris turėtų ryšį su istorine asmenybe. „Galvojome, kad nenorime valgyklos pavadinti tiesiog valgykla. Norėjome pavadinimo, susijusio su Daukantu. Kai bendruomenė pasiūlė 51 variantą, visus juos paviešinome, o komisija išrinko „Ragaunę“. Šis pavadinimas taip pat susijęs su Daukanto slapyvardžiu“, – atskleidė S. Jonaitienė.
Ant sienų – ne dekoracijos, o istorijos
Ypatingą „Ragaunės“ atmosferą kuria meno kūriniai. Tačiau, kaip paaiškino progimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Živilė Sabaliauskaitė, tai nėra tiesiog dekoracijos, pasirinktos tam, kad erdvė būtų gražesnė.
Kūryboje pasitelktas šiuolaikinio meno principas – apropriacija. Paprastai tariant, menininko kūrinio ar jo idėjos elementas tampa atspirties tašku naujam, savarankiškam kūriniui. Todėl „Ragaunėje“ galima atpažinti įvairių žinomų meninių idėjų atgarsių, tačiau jos perkurtos būtent šiai erdvei ir mokyklos bendruomenės kontekstui. „Kiekviename darbe yra užkoduotas menininkas ir jo darbai, tačiau tai nėra kopijos. Mes norime papasakoti istoriją, bet ją papasakoti savajame kontekste“, – paaiškino Ž. Sabaliauskaitė.
Vienas pavyzdžių – maži riestainiai, vadinamosios barankėlės, tapusios dekoratyviniu elementu. Kituose darbuose atsiranda bulvė, duonos riekė, sumuštinis. „Dažnai maistą naudojame ir pamirštame jo funkciją, kad jis pirmiausia skirtas valgyti ir suteikti energijos. Tačiau dabar jis yra ir kultūra, ritualas“, – mintį dėstė direktoriaus pavaduotoja.
Viename darbe panaudotas Maurizio Cattelano kūrinio „Komedianas” – ant sienos priklijuoto banano – motyvas. „Mes pavaizdavome ant sienos priklijuotą bulvę, taip pritaikydami garsaus menininko kūrinį lietuviškai kultūrai“, – įvardino Ž. Sabaliauskaitė. Duonos riekė susieta su folkloro ornamentika. „Istorija apie duoną – iš mūsų bendruomenės gyvenimo, kai mokiniai praėjusiais metais norėjo gauti nemokamos duonos“, – tęsė direktoriaus pavaduotoja ugdymui.
O sumuštinio interpretacijoje pasakojama apie maisto balansą. Vietoje įprastų sumuštinio ingredientų čia atsiranda mokymosi priemonės – pieštukai, knygos, sąsiuviniai ir kiti mokyklos gyvenimo atributai. Taip keliama mintis apie tai, kas sudaro „subalansuotą“ mokyklos gyvenimą.
Naujosios valgyklos atidarymui progimnazija taip pat pasirinko neįprastą formatą. Vietoje tradicinio renginio mokiniai pristatė specialiai „Ragaunei“ sukurtą performansą. Jį kūrė teatro mokytoja Skirmantė Mažonė. Pasirodyme buvo panaudota nemažai pantomimos elementų, o pats etiudas kurtas būtent šiai progai.
Tvarumas – ne tik žodis
Dar viena svarbi „Ragaunės“ kryptis – tvarumas. Progimnazija jau yra įsipareigojusi šią temą plėtoti įvairiose mokyklos gyvenimo srityse, todėl ji atsispindi ir naujojoje valgykloje. Viena planuojamų iniciatyvų – „Pats sau šefas“. Mokiniai galės kūrybiškai panaudoti nuo maisto gamybos likusius produktus ir mokytis nešvaistyti maisto. „Jeigu lieka duonos ar kitų produktų, galėsime juos panaudoti ir pasigaminti kažką naujo. Norime tą tvarumo mintį tęsti toliau“, – tvirtino S. Jonaitienė.
Valgykloje taip pat numatyti sprendimai, padedantys mažinti maisto ir gėrimų švaistymą. Mokiniai turės galimybę pasiimti nebaigtą gėrimą ir jo neišpilti, o išsinešti ar vėliau mokykloje pabaigti, tinkamai jį įpakavę.
Apie tvarumą galvota ir renkantis valgyklos baldus, jų išdėstymą. Čia atsisakyta minties, kad visi mokiniai turi valgyti vienodai susėdę prie tradicinių stalų. Erdvėje numatytos skirtingos zonos – mokiniai gali rinktis, ar sėdėti vieniems, ar prie stalo su grupe. Taip pat įrengtos vietos greitam valgymui, kur galima pavalgyti stovint, ir lėtam – žvelgiant pro langą.
Pasak S. Jonaitienės, svarbiausia, kad naujoji valgykla netaptų dar viena funkcine patalpa, į kurią mokiniai ateitų tik pasiimti maisto: „Norime, kad ji visiškai atspindėtų tai, ką darome ugdymo plane ir kasdienėje veikloje – mūsų kultūros, tvarumo ir bendruomeniškumo kryptis.“
