Bešeimininkis statinys – avarinės būklės
Pramoniniame Kretingos miesto rajone sovietmečiu klestėjusio „Laisvės“ vilnos audinių fabriko simbolis – 45 m aukščio ir 7,5 m skersmens gelžbetoninis vandens bokštas su viršūnę puošiančiu beržu – griaunamas pagal sutartį su rajono Savivaldybe.
Pasak Kretingos rajono savivaldybės Statybos skyriaus vedėjo Andriaus Kaspučio, šiandieną yra gana sudėtinga tiksliai pasakyti, kaip funkcionavo šis bokštas, iš sovietinių laikų taip ir likęs kaip neįregistruotas objektas. Sprendimas Bajoruose nugriauti bokštą, kuris kažkada visoje Lietuvoje garsėjusio „Laisvės“ fabriko gamybos procesus aprūpindavo didžiuliais kiekiais vandens audiniams plauti, dažyti ir taurinti, priimtas ir dėl avarinės jo būklės.
Specialisto žodžiais, nors iš išorės statinys neatrodo grėsmingai, tačiau, remiantis ekspertų išvada, vidaus konstrukcijos nesaugios, buvo baiminamasi, kad nebeatlaikys stipraus pajūrio vėjo, juolab audrų, o virsdamas pridarytų didelės žalos.
Registrų centre nepavykus nustatyti bokšto tikrojo savininko, gindama viešąjį interesą, šį turtą savo žinion perėmė rajono Savivaldybė, biudžete numatydama ir lėšų griovimo darbams: dokumentų parengimas ir griovimo darbai, kuriuos laimėjo UAB „Vilniaus BDT“, jai kainuos 140 tūkst. Eur.
Pjaustys dalimis
Pasak šios bendrovės darbų vadovo D. Trapnausko, jų įmonė ir griauna panašius objektus, todėl šis nėra išskirtinis. Pirmiausia ligi bokšto viršaus bus pastatyti pastoliai, iškils kranas, ir meistrai dalimis pjaustys bokštą.
Apatinės dalies konstrukcijos į smulkius segmentus bus ardomos ekskavatoriumi su hidraulinėmis žirklėmis. Gelžbetonis bus pjaustomas ir deimantiniais pjūklais – tam trukdo minusinė temperatūra, todėl meistrai pagrindinius darbus turėtų spėti atlikti iki šalčių. Bokšto viduje, teigė D. Trapnauskas, yra vandens talpos, kurias pjaustys ir šalins kartu su bokšto sienomis.
Statybines atliekas bendrovės meistrai išveš perdirbti. „Gyventojams mūsų atliekamų darbų nereikėtų baimintis, nes atstumai pakankamai dideli – arti nėra gyvenamųjų namų, tik garažai“, – patikino darbų vadovas.
Šis bokštas gyventojams – ne tik mūras, bet ir dalis Kretingos istorinio kraštovaizdžio. Viršum „Laisvės“ fabriko statinių iškilęs bokštas buvo tapęs savotišku šios miesto dalies praeities liudininku. Kretingiškiai ilgus dešimtmečius miesto prieigose matydavo šį aukštą apleistą statinį, kuris po Nepriklausomybės paskelbimo nebefunkcionavo, kaip ir aplinkui esantys fabriko griuvėsiai, beje, nesutvarkyti ligi šiol dėl gausybės tarpusavyje nesutariančių šeimininkų.
Per tą laiką ant nebeveikiančio bokšto viršaus spėjo suvešėti ir beržas, kaip žmonės juokauja, pats aukščiausias visoje Lietuvoje.
Nors vandens bokštas jau nebeatliko savo pirminės funkcijos – tiekti vandenį fabrikui ir aplinkiniam kvartalui, jo iš visų pusių gerai matomas ir pažįstamas siluetas vienus piktino kaip sovietinė liekana, kitiems kėlė nostalgiją ir rūpestį, kad bus griaunamas, ypač – dėl to, viso kvartalo simboliu tapusio, beržo. Vienaip ar kitaip, tokie pramonės objektai mums priminė laikotarpį, kai miesto gyvenimas buvo glaudžiai susijęs su gamyba, fabrikais ir čia dirbusiais žmonėmis.
—
Griaunamo fabriko Bajoruose bokšto nereikėtų painioti su netoliese, kitoje Klaipėdos gatvės pusėje, esančiu istoriniu raudonplyčiu vandens bokštu, kuris priklausė Bajorų geležinkelio stočiai, ir dabar yra dalis jos istorinio komplekso. Šis bokštas – ypatingos konstrukcijos, 1892 m. statybos kultūros paveldo objektas. Stotis buvo pastatyta tiesiant geležinkelį Klaipėda–Tilžė, bokštas aprūpindavo garvežius vandeniu. Bajorai ligi II pasaulinio karo buvo šiauriausia Vokietijos imperijos dalis.
