Pastatė rūmus ir įkūrė parką
Kaip tikino istorikas Julius Kanarskas, apie Zubovų veiklą Kretingoje išlikę nedaug archyvinių duomenų. Ryškiausias jų paliktas pėdsakas – pastatyti rūmai ir įrengtas tuo metu dvaruose buvęs madingas angliškojo (peizažinio) stiliaus parkas, vėliau išplėtotas grafo Juozapo Tiškevičiaus. Grafus Zubovus Kretingos krašte šiandien mena ir Dimitravo, Žadeikių, Pryšmančių dvaro sodybos: vienos – prižiūrimos, kitos – baigiančios sugriūti.
Rundalės pilį valdęs imperatorės Jekaterinos II favoritas grafas P. Zubovas Kretingos, Grūšlaukės, Plungės dvarus ir Tarvydų kaimą nusipirko
1806 m. kovo 8 d., po 6-erių metų – ir Raudonės pilį dabartiniame Jurbarko rajone. Kretinga buvo tik menka didžiulių kunigaikščio valdų dalelytė. Ją administravo P. Zubovo paskirtas vietininkas, o pats dvaro savininkas jame, manoma, nesilankė.
Naujasis dvarininkas stačiatikis konfliktavo su katalikais bernardinais dėl dvaro duoklės vienuolynui, bylinėjosi ir teismuose, bet nepaisant to, 1809 m. skyrė lėšų medinei bernardinų mokyklai priešais bažnyčią pastatyti.
Kūrė palivarkus
Po P. Zubovo Kretingą administravo vyriausiojo brolio Nikolajaus sūnus ir karvedžio Aleksandro Suvorovo anūkas, tikrasis valstybės patarėjas Aleksandras Zubovas. Po turto dalybų Kretingos vardas ir kitas kunigaikščio turtas atiteko broliui, generolui majorui, imperatoriaus rūmų kamerheriui Dmitrijui Zubovui.
Šis gyveno Maskvoje, lankydavosi Šiauliuose, o Kretingą 1828 m. balandžio 20 d. už 250 tūkst. sidabro rublių 9 metams užstatė Valažino ir Palangos grafui Mykolui Tiškevičiui, tačiau nurodė dvaro žemėse steigti palivarkus – savarankiškus dvaro gamybinius vienetus su savo administracija, gyvenamaisiais ir ūkiniais pastatais, ariama žeme, galvijų bandomis, pievomis ir ganyklomis. Pirmasis palivarkas 1829 m. buvo įkurtas Tarvydų kaimo žemėje ir pavadintas savininko garbei Dimitravu.
Grafui mirus, jo valdas 1839 m. paveldėjo vienintelis sūnus, imperatoriškųjų rūmų kamerheris, tikrasis valstybės patarėjas Nikolajus Zubovas. Kaip papasakojo J. Kanarskas, pagrindine jo valda Lietuvoje tebebuvo Ginkūnai Šiaulių rajone, tačiau jis rūpinosi ir Kretingos dvaru – renovavo ir statė mūrinius ūkinius ir gamybinius pastatus, o tvenkinio pakrantėje pastatė naujus neoklasicistinius tinkuoto mūro rūmus.
N. Zubovas toliau plėtė palivarkinę ūkio sistemą: 1841 m. įkūrė palivarką Pryšmančiuose, kelio į Palangą dešinėje pusėje, ir netoli Bajorų – kitą, vėliau Platono Zubovo garbei pavadintą Platonavu, 1846 m. – šalia Kartenos Žadeikių kaime, kurio įkūrimą iki šiandien mena išlikęs fundacinis akmuo su iškaltu įrašu kirilicos rašmenimis: „Grafo N. Zubovo,
1846 m.“. Priešais įkurtą Miniuvkos (Mineikiškės) palivarką Minijos šlaite 1855 m. grafo nurodymu buvo pasodintas ąžuolynas, šiandien vadinamas Daigynu.
Paskutinis Zubovas dvarą praskolino
1861 m. baudžiavos panaikinimas, lenkų ir lietuvių bajorijos siekis atkurti Abiejų Tautų Respublikos valstybingumą, 1863 m. sukilimas, nukreiptas ne tik prieš Rusijos valdymą, bet ir prieš krašto kolonizaciją, tikėtina, turėjo įtakos tam, kad N. Zubovas pristabdė investicijas į Kretingos valdą. 1864 m. užrašęs ją jauniausiam sūnui Gavrilui, dvarą 12-ai metų išnuomojo Lietuvos dvarininkui J. Tiškevičiui.
Kretingos paveldėtojas atsargos pulkininkas Gavrilas Zubovas buvo aistringas kortų lošėjas, todėl laikui bėgant smarkiai prasilošė ir prasiskolino, už skolas dvaras buvo areštuotas ir 1874 m. Sankt Peterburge parduotas varžytinėse. Jį įsigijo pagrindinis kreditorius J. Tiškevičius. Formaliai G. Zubovas turėjo teisę per vienerius metus dvarą išsipirkti, tačiau to nepadarė. Žodinė tradicija byloja, kad jis Kretingą grafui J. Tiškevičiui pralošė kortomis. Kaip mano J. Kanarskas, šis pasakojimas atsiradęs todėl, kad to meto supratimu aristokratui pralošti savo turtą atrodė garbingiau, negu prarasti jį už skolas.
—
Jubiliejinės rugsėjo mėnesio
Kretingos rajono kraštiečių sukaktys:
*9 d. sukako 225 metai, kai gimė Kretingos dvaro paveldėtojas,
mūrinių rūmų statytojas Nikolajus ZUBOVAS;
*10 d. sukako 90 metų, kai Vėlaičiuose gimė
Lietuvos radijo žurnalistas, redaktorius Adolfas DRUNGILAS;
*11 d. sukako 90 metų, kai gimė tautodailininkė, tapytoja Genovaitė ČEJAUSKAITĖ;
*12 d. sukako 65 metai, kai gimė dailininkė,
kaligrafė Lidija SKAČKAUSKAITĖ-KUKLIENĖ;
*15 d. sukako 155 metai, kai gimė siuvėjas,
knygnešys Juozas JOKŪBAUSKAS (JAKUBAUSKAS);
*18 d. sukanka 55 metai, kai gimė pranciškonų kunigas,
Kretingos pranciškoniškojo jaunimo tarnybos kūrėjas,
Mažesniųjų brolių ordino Lietuvos šv. Kazimiero provincijos
magistras Algirdas MALAKAUSKIS;
*24 d. sukanka 130 metų, kai gimė kunigas, pranciškonas,
politinis kalinys Antanas PUODŽIŪNAS (tėvas Patricijus OFM);
*27 d. sukanka 75 metai, kai gimė muzikas,
choro ir orkestro dirigentas, pedagogas, žurnalistas Algis ZABORAS.
Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas
