„Po klevu didžiuoju“: kai susitinka skirtingos kartos, skirtingi regionai ir teatrai

Nors sinoptikų prognozės buvo mums ypač nepalankios, renginio atšaukti nesiryžome – vis dėlto jam ilgai ir kruopščiai ruošėmės, stengėmės, kad viskas vyktų sklandžiai. O ir kaip atšauksi – juk teatrų trupės gyvena savo ritmu, kada jas būtų reikėję besukviesti“, – siaučiant vėtrai ir nerimstant liūčiai nusiminusi kalbėjo Vyskupo Motiejaus Valančiaus gimtinės vedėja Rasa Balsevičienė.

Teko keisti spektaklių vietą

Dėl vėtros ir liūties neįvyko sumanytoji tradicinių amatų mugė, tačiau iš esmės Lietuvos klojimo teatrų krivūlė „Po klevu didžiuoju“ įvyko visos apimties – nebuvo nė vieno teatro ar edukacijų rengėjų, kurie būtų neatvykę.
Tačiau krivūlės eigą teko keisti, kai, kluone vykstant Raseinių rajono mėgėjų teatro „Braižas“ spektakliui, lūžo ir ant kluono stogo užvirto vienas senesnių Nasrėnų sodybos medžių.
„Dabar jau sakau – viskas gerai. Niekas nenukentėjo, visi likome sveiki. Ir posakis, kad nėra to blogo, kas neišeitų į gera, pasitvirtino – krivūlė „iškeliavo“ į kitas erdves, įgydama festivalio bruožų “, – kalbėjo R. Balsevičienė, pasidžiaugusi, kad sekmadienio diena atpirko visas negandas – spektaklių pasirodymai, edukacijos sulaukė daugiau dalyvių ir žiūrovų.
Ant kluono stogo užvirtus medžiui, spektakliai jame nebevyko. Pirminis sumanymas apskritai buvo vieną spektaklį parodyti sodybos erdvėse, ant scenos pakylos, kitą – kluone. Lietus ir vėjas visus suvarė į kluoną, iš kurio dėl nelaimės vėlgi renginio organizatoriai ir dalyviai buvo priversti išsikraustyti.
„Punsko lietuvių kultūros namų klojimo teatras savo spektaklį parodė pas nasrėniškį Stasį Kleinauską, kur svečiai iš Lenkijos ir buvo apgyvendinti. Ten įvyko ir grupės „Kūjeliai“ koncertas. Visi pasibuvome tarsi didelė šeima, kas krivūlei suteikė naujų spalvų“, – R. Balsevičienė pasidžiaugė, kad ir Rokiškio liaudies teatro spektaklis „Svetima žemė“ surado naują – Salantų kultūros centro – erdvę, kadangi profesionaliam spektakliui reikėjo geresnės, negu po audros buvo galima suteikti Nasrėnuose, infrastruktūros. Nors programoje ir buvo staigių permainų, operatyvių sprendimų, šis spektaklis sulaukė nemažai žiūrovų.

Antrą teatrų krivūlės „Po klevu didžiuoju“ dieną, nurimus audroms ir lietui, žiūrovai turėjo galimybę spektaklius pamatyti lauko scenoje.

Suteikė operatyvią pagalbą

Ant Vyskupo M. Valančiaus gimtinės muziejaus kluono užvirto lūžęs senas uosis, kurio šakos užtvėrė išėjimą ir žiūrovams, ir teatralams. Kliūtį operatyviai pašalino vietoje buvę žmonės, medį supjaustė iškviesti Kretingos rajono savivaldybės priešgaisrinės tarnybos ugniagesiai. Kad nelytų į vidų, pirmoji pagalba buvo suteikta ir atnaujintam stogui.
„Rengdamiesi krivūlei, kuri į Nasrėnus sugrįžo po 25-erių metų pertraukos ir įprasmina atmintinus Vyskupo Motiejaus Valančiaus metus, tvarkėme muziejaus infrastruktūrą – nupjovėme žolę, paruošėme edukacines erdves, o svarbiausia – buvo atnaujintas kluono stogas“, – sakė R. Balsevičienė.
Stogui atnaujinti buvo skirta 54,4 tūkst. Eur, iš kurių 30 tūkst. Eur – rajono Savivaldybės biudžeto, kitos – Kretingos muziejaus sukauptos lėšos.
Ar reikės papildomų lėšų medžio sugadintam stogui atnaujinti, vakar dar buvo neaišku.

Vyskupas tarsi sugrįžo namo

Dvi dienas trukusią Lietuvos klojimo teatrų krivūlę pradėjo vieno eksponato paroda „Aksominis žingsnis“ – didžiojo žemaičių vyskupo Motiejaus Valančiaus aksominis batelis ir šilkinė kojinė pagaliau grįžo namo, į Nasrėnus. Batelį ir kojinę 1850–1875 m. M. Valančius dėvėdavo per pamaldas. Asmeninius vyskupo Motiejaus Valančiaus daiktus išsaugojo ir Šiaulių „Aušros“ muziejui padovanojo jo giminaičiai ši Kelmės rajono, 1969 m. tie daiktai buvo perduoti Kretingos muziejui. Prieš dvejus metus, 2024-aisiais, batelis buvo restauruotas Lietuvos dailės muziejaus P. Gudyno restauravimo centro tekstilės restauravimo dirbtuvėse. Restauratoriai batelį parengė eksponuoti: išvalė jį, ištiesino deformacijas, ultragarsiniu aparatu nuvalė korozijos produktus, nešvarumus.
Plačiau apie eksponatą, jo istoriją ir svarbiausia – apie vyskupo M. Valančiaus asmenybę – plačiau papasakojo R. Balsevičienė, pakvietusi į šio iškilaus žmogaus asmenybę pažvelgti per aksominį žingsnį ir jo įspaudą istorijoje.

Folkloro ansamblio „Šokupis“, kuriam vadovauja Alvydas Vozgirdas, repeticija muzikiniam pasirodymui „Palangos Juzė“.

Pratęsė klojimo teatrų tradiciją

Vyskupo Motiejaus Valančiaus gimtinės muziejuje Nasrėnuose įvykusi Lietuvos klojimo teatrų krivūlė „Po klevu didžiuoju“ pratęsė nuo 1999 m. puoselėjamą klojimo teatro švenčių tradiciją, išaugusią į visos Lietuvos masto renginį, subūrusį skirtingų regionų teatro bendruomenes, kūrėjus ir žiūrovus.
Per abi dienas buvo parodyti įvairaus žanro spektakliai, kuriuos pristatė Jurbarko, Raseinių, Kretingos, Rokiškio, Telšių, Margionių ir Punsko lietuvių kultūros namų mėgėjų teatrai. Taip pat vyko Klaipėdos lėlių teatro edukacijos vaikams, o po vieno eksponato parodos „Aksominis žingsnis“ atidarymo muzikinį pasirodymą „Palangos Juzė“ surengė Kretingos rajono kultūros centro Šukės skyriaus folkloro ansamblis „Šokupis“, vadovaujamas Alvydo Vozgirdo.
Anot renginio organizatorių, klojimo teatras – vienas savičiausių Lietuvos mėgėjų teatro reiškinių, gimęs kaimo bendruomenėse ir iki šiol išlaikęs gyvą ryšį su lietuvių kalba, papročiais, vietos žmonių gyvenimo istorijomis. Lietuvos klojimo teatrų krivūlė „Po klevu didžiuoju“ turi tikslą ne tik pristatyti šią tradiciją plačiajai visuomenei, bet ir tapti skirtingų kartų, regionų ir teatro bendruomenių susitikimo vieta.
Renginį vedė kraštietė etnomuzikologė humanitarinių mokslų daktarė Loreta Sungailienė.
Visi krivūlės renginiai buvo nemokami – renginį finansavo Lietuvos kultūros ministerija, Lietuvos kultūros taryba, Kretingos rajono savivaldybė, mažoji bendrija „Kūlmedis“.

Vienas reginių – populiarumo neprarandantis Kretingos rajono kultūros centro Egidijaus Radžiaus teatro spektaklis „Žemės ar moteries“, sukurtas pagal Juozą Tumą-Vaižgantą ir režisuotas Nerijaus Gedmino.

youtube

Parašykite komentarą