Ar žinote, kaip elgtis, jeigu jūsų duomenys nutekinti?
Stasė SRĖBALIENĖ:
– Jeigu duomenys ir nenusavinti, vis tiek reikia būti atsargiems. Kartą skambina kažkas ir verkia per telefoną. Kadangi dvi mano anūkės – Vilniuje, tai tikrai labai išsigandau, pati vos nepuoliau į ašaras, maniau kas blogo atsitiko. Dukra pribėgo ir tuoj pat išjungė pokalbį, iškart supratusi situaciją. Dabar ir aš jau nebe taip jautriai reaguočiau.
Edvardas BARTULAITIS:
– Tai kad aš nieko daug neturiu, tik banko kortelę. Ai, tiesa, dar žemės šiek tiek, bet ir ją esu išnuomojęs. Turbūt sukčiams būčiau visai neįdomus. Manau, jie man skambinti tiesiog nesivargintų, nes negautų jokios naudos. O jeigu netyčia sugalvotų paskambinti, – tegul. Aš turiu tokiems paruošęs tam tikrą savo atsakymą.
Bronius VYŠNIAUSKAS:
– Matyt, geriausia dabar būtų pinigus kur nors užsikasti ir nelaikyti banke... Žinoma, čia aš taip juokauju. Anksčiau sulaukdavau tūkstančių skambučių ir iš nepažįstamų numerių. Dabar į tokius išvis neatsiliepiu, ir, manau, teisingai darau. Parašau SMS žinutę, paprašau, kad prisistatytų, paaiškintų, kas ir ko nori. Todėl gyvenu ramiai.
Romas KUBILIUS:
– Kur reikėjo eiti pasitikrinti, ar duomenys nusavinti? Į Registrų centrą? Ne, nepasižiūrėjau. Anksčiau kažkokia kalba su vaikais yra buvusi, kad reikia būti budriems, nes sukčiai gyventojams apgauti sugalvoja vis naujų pinklių. Nesinorėtų pakliūti, todėl į nepažįstamus skambučius stengiuosi neatsakyti, o jeigu netyčia atsiliepiu, – nebendrauju.