Pataisų iniciatoriai tikina, kad dabartinis reguliavimas gyventojams sukūrė perteklinę administracinę ir finansinę naštą, apsunkino jaunų šeimų galimybes pigiau pasistatyti pirmąjį būstą ir paskatino perteklinę biurokratiją. Tačiau Aplinkos ministerija į tokius siūlymus žiūri atsargiai ir akcentavo, kad prieš pusmetį įvesti pakeitimai buvo būtini siekiant pažaboti chaosą bendrijose ir užtikrinti statybų kokybę, saugumą.
Neatitinka reikalavimų
Iki 2024 m. lapkričio sodų bendrijų teritorijose buvo galima pastatyti sodo namą iki 80 kv. m ir 8,5 m aukščio be statybos leidimo ir, anot Aplinkos ministerijos, dažnai – be viso projekto derinimo. Tokie statiniai buvo laikomi I grupės nesudėtingais statiniais.
Pagal Statybos techninį reglamentą (STR) „Statinių klasifikavimas“, kuris įsigaliojo 2024 m. lapkričio 1 d., buvo pakeistas statinių ir patalpų klasifikavimas, taip pat pakeisti sodo namų parametrai, pagal kuriuos šie pastatai priskiriami nesudėtingų statinių kategorijai. Nuo lapkričio 1-osios sodo namo maksimalus leidžiamas dydis – visų aukštų, visų pastate esančių patalpų bendras vidaus plotas – iki 50 kv. m, o maksimalus pastato aukštis – 5 m.
„Ankstesniuose teisės aktuose nebuvo aiškiai nustatytų reikalavimų ir kriterijų, leidžiančių tiksliai atskirti sodo namus nuo kitų pastatų, pavyzdžiui, gyvenamųjų namų. Dėl to neretai pasitaikydavo atvejų, kai sodo namai būdavo pritaikomi nuolatiniam gyvenimui ir virsdavo vienbučiais ar net daugiabučiais namais. Nuspręsta peržiūrėti reglamentavimą, kad būtų užtikrintas statybos normų laikymasis ir apsaugoti visuomenės interesai“, – „Pajūrio naujienoms“ teigė Aplinkos ministerijos Strateginės komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Viktorija Dačinskaitė.
Statybos įstatymo pakeitimai, Aplinkos ministerijos tikinimu, buvo atliekami kompleksiškai sprendžiant įsisenėjusias statybos sektoriaus problemas. Pirminė sodininkų bendrijų paskirtis – poilsinė, tačiau jų teritorijose ėmė rastis vis daugiau gyvenamųjų namų. „Dalis gyventojų statydavo namus iki 80 kv. m kaip sodo namus, tačiau realiai ten gyvendavo nuolat, prijungdavo šildymą, deklaruodavo gyvenamąją vietą, nors teritorija tam nėra pritaikyta, sodų sklypai tokio dydžio namams dažnai yra maži. Dėl šių priežasčių kildavo privatumo, parkavimo, gaisro saugos ir kitų problemų“, – paaiškino V. Dačinskaitė.
Pakeitimai buvo inicijuoti siekiant spręsti tokius piktnaudžiavimo atvejus. Pagrindinis pakeitimo tikslas – užtikrinti, kad gyvenamieji būstai atitiktų kokybės standartus. „Mažesnis sodo namų plotas riboja galimybes piktnaudžiauti supaprastinta statybos tvarka, kai pastatai naudojami ne pagal paskirtį. Tai padeda išvengti situacijų, kai nesilaikoma priešgaisrinio saugumo reikalavimų, neatsižvelgiama į gyvenamiesiems namams taikomus energinio naudingumo standartus ar naudojamasi infrastruktūra nesumokant jai priklausančių mokesčių“, – įsitikinusi Aplinkos ministerija.
Sodų namai – ne gyventi
Aplinkos ministerija nepripažįsta, kad dabartinė tvarka gyventojams sukūrė perteklinę administracinę ar finansinę naštą. Ministerijos teigimu, nuo 2024 m. lapkričio 1 d. įvykdyta reforma kaip tik buvo siekiama supaprastinti statybos leidimų gavimo procesą – dabar pakanka parengti supaprastintą minimalų projektą, todėl procedūros vyksta greičiau.
Kartu ministerija akcentavo, kad tiek iki pakeitimų, tiek po jų sodo namai pagal įstatymą nėra skirti nuolatiniam gyvenimui, o už naudojimą ne pagal paskirtį gali būti taikomos savivaldybių skiriamos baudos. Ministerija taip pat paaiškino, kad sodininkų bendrijose ir toliau galima statyti bet kokio dydžio gyvenamuosius namus, tačiau tam būtina laikytis gyvenamiesiems pastatams taikomų reikalavimų. Ano jos, nauja tvarka padeda išvengti konfliktų tarp kaimynų dėl neišlaikomų priešgaisrinių ar sanitarinių atstumų, užtikrina tinkamą nuotekų ir vandens tvarkymą ir leidžia savivaldybėms geriau planuoti infrastruktūros plėtrą.
Aplinkos ministerija kol kas aiškiai nepalaiko siūlymo vėl leisti iki 80 kv. m ploto ir iki 8,5 metro aukščio namus sodų teritorijose statyti be leidimo. „Šiuo metu vyksta diskusijos šia tema. Yra įvairių būdų supaprastinti statybos procedūras ir mes apie juos diskutuojame, svarbu, kad procedūrų atsisakymas ar supaprastinimas gyventojams atneštų daugiau naudos negu žalos“, – teigė V. Dačinskaitė.
Toks Seimo nario pasiūlymas, anot Aplinkos ministerijos, pirmiausia sukuria gausybę ginčų tarp kaimynų, kurie sprendžiami teismuose, antra, – nereguliuojant statybos, sodininkų bendrijos virsta naudojamais ne pagal paskirtį gyvenamaisiais namais be tinkamo teritorijų planavimo ir su chaotiška infrastruktūra.
Siekia spręsti prieinamo būsto problemą
Seimo nario Lino Jonausko siūlymas supaprastinti statybas sodininkų bendrijose sukėlė platesnę diskusiją apie statybų leidimų sistemą Lietuvoje ir jaunų šeimų galimybes įpirkti pirmąjį būstą. Kritikai teigia, kad dabartinė tvarka pernelyg apsunkina ir pabrangina mažų namų statybą, tačiau Aplinkos ministerija tvirtina siekianti priešingo rezultato – kuo paprastesnio ir greitesnio statybų proceso, kartu užtikrinant būsto kokybę ir tinkamą infrastruktūrą.
Ministerijos teigimu, šiuo metu Seimui jau pateiktas Statybos įstatymo ir dar penkių susijusių įstatymų pakeitimų paketas, kuriuo siekiama kompleksiškai spręsti prieinamo būsto problemą. Anot jos, svarbu ne tik sudaryti galimybes statyti pigiau, bet ir užtikrinti, kad šeimos nebūtų išstumiamos į miestų pakraščius ar sodų teritorijas, kuriose trūksta susisiekimo, inžinerinės infrastruktūros ir viešųjų paslaugų.
Aplinkos ministerija taip pat neatmeta galimybės dar labiau supaprastinti leidimų procedūras mažiems gyvenamiesiems namams, tačiau akcentavo, kad visi pokyčiai turi būti derinami su statybų kokybės reikalavimais. Pastaraisiais metais buvo analizuojami per informacinę sistemą „Info Statyba“ vykstantys leidimų išdavimo procesai, konsultuotasi su savivaldybėmis ir socialiniais partneriais, o pagal gautas išvadas parengti nauji statybų reguliavimo pakeitimai.
Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas
