Sulaukė rekordinio dalyvių skaičiaus
Šiemet programa sulaukė rekordinio dalyvių skaičiaus – plaukti mokėsi 435 Kretingos rajono antrokai iš miesto ir kaimiškųjų vietovių mokyklų. Programoje dalyvavo ir specialiųjų poreikių, negalią turintys vaikai. Pasak Kretingos sporto centro pardavimo ir rinkodaros vadybininkės Brigitos Barkauskaitės, pagrindinis projekto tikslas – ne tik išmokyti vaikus plaukti, bet ir suteikti jiems saugaus elgesio vandenyje pagrindus. „Pirmiausia siekiama vaikus pripratinti prie vandens, nes dalis jų bijo vandens. Taip pat labai svarbu išmokyti saugiai jame elgtis“, – paaiškino B. Barkauskaitė.
Projektas „Mokėk plaukti ir saugiai elgtis vandenyje“ Kretingoje įgyvendinamas jau antrus metus. Programą vykdo kvalifikuotos plaukimo trenerės Virginija Valiūnienė ir Rita Simanauskienė, kurios nuo rugsėjo iki gegužės pabaigos dirbo su antrokais, mokydamos juos pagrindinių plaukimo įgūdžių.
Per baigiamuosius vertinimus vaikai demonstruoja viską, ko išmoko: orientavimąsi po vandeniu, taisyklingą kvėpavimą, saugų elgesį ir gebėjimą plaukti tam tikrą atstumą pasirinktu būdu. Pasak V. Valiūnienės, pagrindinis kriterijus norint gauti pirmojo lygio diplomą – savarankiškai, be pagalbinių priemonių, pasirinktu būdu nuplaukti 50 m pirmyn ir atgal. Jei vaikas distancijos metu sustoja ar pasilaiko už virvės, jam skiriamas antrasis lygis. Trečias lygis skiriamas vaikams, kurie atstumą įveikia naudodami pagalbines priemones.
Pagal pasiektus rezultatus mažiesiems plaukikams bus įteikiami I, II arba III lygio diplomai ir atminimo medaliai. „Vieni vaikai labai imlūs ir puikiai įsisavina visą programą, kitiems prireikia daugiau laiko. Tačiau svarbiausia – jų drąsa ir pažanga“, – teigė B. Barkauskaitė.
Tikslas – išmokyti vaikus plaukti
Kretingos rajono antrokų plaukimo programa vykdoma pagal aiškiai įvardintą metodiką, kurios pagrindinis tikslas – išmokyti vaikus saugiai jaustis vandenyje ir savarankiškai plaukti. Plaukimo trenerė R. Simanauskienė paaiškino, kad visa mokymo sistema paremta nustatyta programa, kurią treneriai nuosekliai įgyvendina. „Svarbiausias tikslas – išmokyti vaikus plaukti be pagalbinių priemonių“, – teigė trenerė.
Pasak R. Simanauskienės, didelę įtaką mokymosi procesui daro baseino sąlygos. Kretingoje vaikai mokosi giliame baseine, o tai, anot trenerės, apsunkina pradžią, tačiau ilgainiui suteikia daugiau pasitikėjimo ir geresnius įgūdžius. „Kituose miestuose, kur baseinai negilūs, vaikams mokytis lengviau. O mes dirbame giliame baseine – tai iš pradžių sudėtingiau, bet vėliau jų įgūdžiai būna tvirtesni“, – įsitikinusi ji.
Dauguma vaikų programoje dalyvauja beveik neturėdami plaukimo įgūdžių – apie 90 proc. mokinių pirmiausia reikia adaptuoti prie vandens. Tik nedidelė dalis vaikų jau būna susipažinę su plaukimo pagrindais. „Antrokai pirmiausia pripranta prie vandens, ir tik tada pradedame mokyti plaukimo technikos“, – kalbėjo ji.
Vis dėlto motyvacija, anot trenerės, dažniausiai yra aukšta – vaikams patinka užsiėmimai, tačiau mokymosi procesą kartais stabdo lankomumas ar organizaciniai sunkumai.
Kalbėdama apie rezultatus, trenerė neslėpė, kad pažanga akivaizdi, tačiau procesui reikėtų daugiau nuoseklumo ir tęstinumo. „Rezultatai geri – vaikai išmoksta pagrindų. Tačiau tam reikia daugiau laiko ir pastovumo. Vienos treniruotės per savaitę yra per mažai, o jeigu vaikai dar suserga ar neatsineša į pamoką aprangos, treniruočių dar sumažėja“, – akcentavo R. Simanauskienė.
Programa finansuojama iš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos lėšų, kurias administruoja Nacionalinė sporto agentūra, prisideda ir Kretingos rajono savivaldybė.
