Ji pasidžiaugė, kad festivalio veiklose aktyviai dalyvavo išskirtiniu požiūriu į jaunimo pilietinį ugdymą ir tarptautines galimybes pasižyminčios Kretingos rajono įstaigos – Jurgio Pabrėžos universitetinė, Vydmantų ir Salantų gimnazijos: gimnazistai dalyvavo tarptautinėse diskusijose, kūrybinėse dirbtuvėse, bendradarbiavo su jaunimu iš kitų Europos šalių. „Tai tapo vertinga patirtimi jauniems žmonėms“, – neabejojo B. Naujokaitienė.
Pirmoji festivalio diena buvo skirta įvadiniams pranešimams, jaunimas dirbo teminėse grupėse, kuriose analizavo klimato kaitos, ekologijos problemas, dirbtinio intelekto daromą įtaką visuomenei, vartojimo augimo, socialinės atskirties klausimus, aptarė karų pasekmes. Kūrybinėse veiklose dalyviai pasitelkė „Lego“ konstruktorius ir kūrė vizijas, kaip Europa galėtų atrodyti 2050 m., jei visuomenė nesugebėtų spręsti šiandieninių problemų.
„Jaunimo darbuose atsispindėjo technologijų dominavimas, dirbtinio intelekto įsigalėjimas, žmonių vienodėjimas, auganti kontrolė ir net visuomenės susiskaldymas, – pastebėjo B. Naujokaitienė. – Kita vertus, buvo kalbama ir apie pažangias ekologines technologijas ir naujas galimybes ateities Europoje.“
Antroji festivalio diena buvo skirta praktinėms veikloms, bendradarbiavimui ir tarptautinių patirčių apibendrinimui. Rytą jaunimas dalyvavo improvizacijos metodais grįstose kūrybinėse dirbtuvėse – jų dalyviai stiprino saviraiškos, argumentavimo, viešo kalbėjimo įgūdžius. Susitikimų erdvėje vyko projekto partnerių sesijos tolimesniems „D-EFFECT“ projekto etapams, jaunimo įtraukties stiprinimo metodams aptarti.
Per festivalį taip pat vyko Kretingos rajone veikiančių jaunimo organizacijų, įstaigų, dirbančių su jaunimu, iniciatyvų mugė, kurioje pristatytos savanorystės, pilietinio įsitraukimo ir karjeros galimybės. Dalyviai turėjo progą susipažinti su įvairiomis organizacijomis, užmegzti naujus kontaktus ir pasidalinti savo patirtimis tarptautinėje aplinkoje. Su renginio dalyviais bendravo Kretingos rajono policijos komisariato,
Užimtumo tarnybos Klaipėdos regiono karjeros planavimo skyriaus „Karjeras“, Kretingos dienos veiklos centro socialinių dirbtuvių, viešųjų įstaigų Šv. Antano dienos centras ir Jaunimo asmeninio tobulėjimo centras, Kretingos „Diabeto IQ“ klubo atstovai. Tarp jų – ir Klaipėdos Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centro komanda, kuri kartu su profesinio mokymo centro direktore dr. Dalia Martišauskiene pristatė ne tik šios mokymo įstaigos jaunimui suteikiamas galimybes, bet ir pasidalino tarptautinių projektų vykdymo patirtimi.
„Apskritai siekiame būti aktyvūs ir nacionaliniu, ir regiono, ir tarptautiniu lygiu. Mums svarbu dalyvauti tokiuose renginiuose ir malonu, kad projekto vykdytojai pakvietė, įžvelgė ir įvertino mūsų veiklą, indėlį dirbant su jaunimu, dėmesingumą jaunimo poreikiams, aktualijoms ir iškylančioms problemoms. Festivalio rengėjų užduotis mums buvo – savo patirtį pristatyti ne tik vietos jaunimui, bet ir tarptautiniams projekto partneriams, ką mes ir padarėme: parengėme savo stendą, paruošėme dalinamosios medžiagos. Vertiname ir galimybę pabendrauti gyvai“, –
D. Martišauskienė sakė, kad tuo pačiu Klaipėdos Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centras siekia užmegzti naujų kontaktų ir galbūt ateityje iš to užgims dar ne vienas tarptautinis projektas.
Šio profesinio mokymo centro Plėtros skyriaus vedėja Eglė Hidri, atsakinga ne tik už tarptautinę plėtrą, bendradarbiavimą, bet ir projektų rengimą, jų įgyvendinimą, neslėpė, kad jos kompetencijos apima ir naujų kontaktų, partnerių paieškas. „Taigi šioje festivalio iniciatyvų mugėje esame ne šiaip sau, o su gera intencija – ir patirtimi pasidalinti, ir surasti naujų partnerių mūsų veikloms“, – naujomis galimybėmis pasidžiaugė ji.
E. Hidri teigimu, Klaipėdos Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centras šiuo metu vykdo 8 tarptautinius projektus ir vien šiais mokslo metais buvo priimta 10 tarptautinių delegacijų iš Turkijos, Ispanijos, Italijos, kitų šalių partnerių. „Bendradarbiavimas su kitų šalių mokymo įstaigomis – tai visų pirma galimybė pasidalinti gerąja darbo patirtimi, antra, – jaunuoliai, turintys galimybę išvykti į kitų šalių profesinio mokymo centrus, taip pat parsiveža naujų idėjų, lavina anglų kalbos įgūdžius, įgyja kultūrinių patirčių, kas praverčia jų gyvenime ateityje“, – akcentavo E. Hidri, kurios pastebėjimu, jaunuoliams patinka išvykos, jiems įdomu priimti kitų šalių delegacijas, o kad galėtų išvykti į kitas šalis, jaunuoliai stropiau mokosi, stengiasi būti motyvuoti ir aktyviai dalyvauti profesinio mokymo centro veiklose.
Delegacijas įprastai sudaro 6 mokiniai ir 4 mokytojai, per praėjusius mokslo metus vykdant tarptautinius projektus svečiose šalyse pabuvojo apie 80 mokinių ir apie 30 mokytojų.
„Plečiasi ne tik kultūrinis akiratis – visada svarbu patirti, kaip dirba kitų šalių profesinio mokymo centrai, kokius jie taiko metodus, kas kitose šalyse yra pažangaus“, – Plėtros skyriaus vedėjai paantrino D. Martišauskienė, kurios pastebėjimu, jaunuoliai, dalyvaujantys tarptautiniuose projektuose, išmoksta greičiau priimti sprendimus ir būti drąsesni dalintis idėjomis, priimti kitų pasiūlymus.
Festivalio iniciatyvų mugėje dalyvavusi Klaipėdos universiteto Mokslo ir inovacijų tarybos vedėja Alvyda Obrikienė, su partneriais iš Vokietijos rengusi jaunimo demokratijos projekto metodiką, kuri svarbi dėl jaunimo dalyvavimo demokratiniuose procesuose būtent vietos lygiu. „Patirtis rodo, kad mūsų jaunimui nėra lengva bendrauti, vadinasi, jie to turi išmokti – ir per žaidimus, ir per rimtus pokalbius, – A. Obrikienės teigimu, projekto metodikos rengėjai renka medžiagą, stebi, pasiteisino ar ne jų parengta metodika. – Iš jaunimo jau išgirdome, kad lengviau visiems būtų bendrauti, jeigu per festivalį būtų surengta sportinių rungčių, kas jaunuoliams yra patrauklu. Vadinasi, turėsime atsižvelgti į tokius jaunimo norus.“
Klaipėdos universiteto atstovė viešąją M. Valančiaus biblioteką, kuri renginį suorganizavo partnerio teisėmis, įvardino kaip ypač svetingą projekto šeimininką: „Programa sudaryta išskirtinai atidžiai, renginys suorganizuotas puikiai.“
Dvi dienas trukęs renginys baigėsi pažintimi su Kretingos miestu ir bendru festivalio refleksijų vakaru Kretingos muziejaus Žiemos sode.
„Dalyviai džiaugėsi galimybe susipažinti su bendraamžiais iš skirtingų šalių, aptarti bendrus iššūkius ir kartu ieškoti sprendimų Europos ateičiai, – projekto koordinatorė B. Naujokaitienė įsitikinusi, kad tarptautinis jaunimo demokratijos festivalis „Europa 2050“ tapo svarbia erdve jaunimo balsui, idėjoms ir tarpkultūriniam dialogui. – Festivalis dar kartą parodė, kad jaunų žmonių įsitraukimas, kritinis mąstymas ir bendradarbiavimas yra būtini kuriant atsakingą, demokratišką ir atvirą ateities Europą.“
Baigiamieji projekto renginiai numatyti 2027 m., o šiųmetinio festivalio dalyvius Kretingos bibliotekoje pasveikino Kretingos rajono savivaldybės meras Antanas Kalnius ir vicemerė Vaida Jakumienė, kurie akcentavo jaunimo dalyvavimo demokratiniuose procesuose svarbą, tarptautinių iniciatyvų reikšmę mažesnių miestų bendruomenėms.
