Viską teko kurti nuo nulio
Mintis apie picomatą kretingiškei brendo beveik ketverius metus. „Norėjosi sukurti kažką neįprasto ir inovatyvaus – vietą, kur žmonės galėtų greitai, paprastai ir bet kuriuo metu pasiimti kokybišką picą“, – tikino ji.
Pirmą kartą tokį sprendimą ji pamatė kelionėje užsienyje. Nors tuo metu Lietuvoje apie picomatus dar beveik niekas nekalbėjo, mintis liko galvoje ir pamažu virto realiu projektu.
Kretingą verslininkė pasirinko neatsitiktinai. Tai jos gimtasis miestas, kuriame ji augo ir baigė mokyklą. Nors studijavo Vilniuje, po studijų grįžo atgal. „Kretinga yra mano žmonės, pažįstama aplinka ir suprantama rinka. Norėjosi parodyti, kad inovacijos gali sėkmingai atsirasti ir mažesniuose miestuose, ne tik didmiesčiuose“, – įsitikinusi G. Mineikytė.
Kadangi Lietuvoje tuo metu panašių sprendimų beveik nebuvo, verslo pradžia tapo savotišku eksperimentu. „Pirmiausia reikėjo suprasti, ar tokią idėją apskritai įmanoma įgyvendinti Lietuvoje“, – prisiminė verslininkė.
Didžiausias iššūkis buvo nežinomybė. Nebuvo aiškaus pavyzdžio, kuriuo būtų galima sekti, todėl teko savarankiškai ieškoti technologinių sprendimų, gamintojų, kurti tiekimo grandinę ir aiškintis visą veikimo modelį.
Daug laiko pareikalavo ir techniniai klausimai – įrangos pritaikymas, dokumentacija, leidimai ir kokybės standartų užtikrinimas.
Gamina rankomis, picų nešaldo
Picomato principas paprastas – žmogus užsisako picą, o aparatas ją iškepa vietoje vos per kelias minutes. Tačiau už šio greito proceso slypi daug rankų darbo. „Mūsų picos yra gaminamos rankomis, o visas procesas išlieka hibridinis – dalis vyksta iš anksto, o pica galutinai paruošiama vietoje, picomate“, – paaiškino Guoda.
Tešla ruošiama gamybos patalpose Kretingoje ir brandinama net 48 valandas. Pasak pašnekovės, būtent tai suteikia picai lengvumą, tekstūrą ir skonį. „Norėjau vienu sprendimu susieti technologiją ir maisto kokybę, – sakė kretingiškė, akcentavusi, kad picos nėra šaldomos. – Mes jas pagaminame ir iš karto atvežame į picomatą.“
Nors iš pradžių G. Mineikytė neįsivaizdavo, kaip bus priimta ši naujovė, kretingiškių reakcija ją nustebino. „Buvo šioks toks šokas pamatyti, kad žmonės rikiuojasi eilėmis vien tam, kad išbandytų picomatą. Ir dabar vis dar sulaukiame didelio žmonių susidomėjimo. Įdomu tai, kad juo naudojasi ne tik jaunimas – naujoves drąsiai išbando ir vyresnio amžiaus žmonės“, – džiaugėsi pašnekovė.
Dalis žmonių atvyksta ne tik paragauti, bet ir pamatyti patį kepimo procesą. „Vieni didžiausių picomato gerbėjų – vaikai. Nes picomate galima pamatyti, kaip kepama pica. Žmonėms tai ir savotiška edukacija“, – kalbėjo G. Mineikytė, tvirtinusi, kad kretingiškių palaikymas jai tapo viena didžiausių motyvacijų tęsti pradėtą kelią.
Kuria naujus skonius
Picos – ne atsitiktinis pasirinkimas. Guoda prisipažino, kad tai jos mėgstamiausias maistas, o idėjų ji semiasi iš kelionių ir skirtingų picerijų patirčių. Šiuo metu ji eksperimentuoja su daugiau negu 20 naujų skonių. „Kartais vienas skonis testuojamas ne 10 ir ne 20 bandymų, kol gaunamas rezultatas, kuriuo esu visiškai patenkinta“, – atskleidė verslininkė.
Kiekvienas receptas pritaikomas būtent picomato technologijai, todėl procesas reikalauja daug kantrybės. „Šiuo metu turime 5 klasikinius skonius: „Margarita“, „Peperoni“, „Meksikietiška“, „Havajų“, „Sicilietiška“. Svarstome įvairius naujus variantus, galbūt daryti kiekvieną mėnesį besikeičiančius skonius. Galvojame, kas būtų efektyviausia“, – dalinosi G. Mineikytė.
Nors verslas dar tik pradeda augti, Guoda tikino jau matanti aiškų rinkos palaikymą. Todėl planuose – ir tolimesnė plėtra: „Yra kuriami nauji picomatai. Norėčiau juos pastatyti ir kituose šalies miestuose.“
Nuo buhalterijos – prie picų
Nors šiandien Guoda siejama su verslu, jos profesinis kelias prasidėjo visai kitur. Ji baigė buhalterinės apskaitos ir audito studijas Vilniaus universitete ir ilgą laiką dirbo šioje srityje.
Tačiau pomėgis gaminti maistą lydėjo nuo vaikystės. „Nuo aštuonerių metų su močiute kepėme mielinius pyragus ir desertus. Virtuvė visada buvo mano atsipalaidavimo ir kūrybos zona“, – prisiminimais pasidalino ji.
Anksčiau ji buvo sukūrusi ir desertų verslą, tačiau ilgainiui nusprendė susitelkti į picas. „Visai neseniai išdrįsau palikti saugią darbo vietą ir savo pomėgį paversti pagrindine veikla“, – atviravo G. Mineikytė.
