Gerbiama Vilija, europarlamentarai ragina Komisiją, valstybes skirti daugiau lėšų kovai su skurdu, socialine atskirtimi. Kodėl tokios rezoliucijos reikėjo?
Tai griežtas perspėjimas, priminimas, kad skurdas savaime neišnyks. Jis neišnyks nuo garsių šūkių ir puikiai sukaltų strategijų, jei nebus imtasi konkrečių realių darbų. Juolab kad, pastebėjau, žodis „skurdas“ tampa nebemadingas. Kai kuriuos politikus vien nuo šio žodžio ištinka alergija. Taip neturi būti.
2024 m. daugiau nei 93 milijonai europiečių (tarp jų – beveik 20 milijonų vaikų) grėsė skurdas arba socialinė atskirtis. Tai sudaro penktadalį ES gyventojų.
2021 m. priimtame Europos socialinių teisių ramsčio veiksmų plane įsipareigota iki 2030 m. sumažinti skurstančių žmonių 15 mln., įskaitant 5 mln. vaikų. Jei įsipareigojame, privalome vykdyti.
Ką siūlo Europos Parlamentas?
Raginame kovai su skurdu skirti pakankamai lėšų daugiamečiame ES biudžete ir užtikrinti tinkamą koordinavimą tarp ES ir jos valstybių.
Europos Komisija ir ES valstybės turi užtikrinti prieigą prie įperkamų pagrindinių prekių ir paslaugų, pavyzdžiui, maisto, energijos, vandens, būsto, transporto ir ryšių. Viešosios investicijos į šias paslaugas padėtų nutraukti iš kartos į kartą išliekantį skurdą, mažinti socialinę atskirtį.
Būtina užtikrinti darbuotojų teises, tinkamas darbo sąlygas, teisingą darbo užmokestį bei vienodą užmokestį už vienodą darbą. Kokybiškas užimtumas, o ne pigi darbo jėga. Siekdami sumažinti skurdo riziką tarp dirbančių asmenų, siūlome užtikrinti geresnę prieigą prie vaikų priežiūros ir profesinio orientavimo paslaugų.
Tai tik dalis rezoliucijoje pateiktų siūlymų. Išskirčiau dar vieną sritį. Raginame padėti ES valstybėms įgyvendinti Europos vaiko garantijų sistemą, kuri leistų užtikrinti vaikams nemokamą sveikatos priežiūrą, švietimą, ikimokyklinį ugdymą ir priežiūrą bei sveiką mitybą. Siūlome Europos vaiko garantijų sistemai skirti bent 20 mlrd. eurų ir bent dešimtadalį Europos socialinio fondo lėšų nukreipti ES valstybėms, kuriose vaikų skurdo ir socialinės atskirties lygis viršija ES vidurkį.
Tai didelės sumos, bet, manau, minimaliausios investicijos, jei norime tikrai padėti vaikams.
Priminsiu, kad Europos Parlamento darbotvarkėje – ir prieinamo būsto problema. Kovo mėnesį patvirtinome rekomendacijas: numatyti konkrečias lėšas būsto renovacijai, mokesčių išimtis įsigyjantiems pirmą būstą, greitinti naujos statybos leidimų išdavimą (ne daugiau 60 dienų), užtikrinti tinkamą viešojo ir socialinio būsto pasiūlą.
Tikimasi, kad šiemet, po nuolatinio socialistų ir demokratų spaudimo, Europos Komisija pristatys kovos su skurdu strategiją. Mano galva, tokia strategija jau seniai turėjo būti parengta.
Kaip vertinate situaciją Lietuvoje visos ES kontekste?
Deja, Lietuvos skurdo, socialinės atskirties rodikliai nėra geri. 2024 m. duomenimis, apie 744 tūkst. Lietuvos žmonių grėsė skurdas arba socialinė atskirtis. Tarp šių žmonių yra vaikai, jaunos šeimos, pensininkai, vieniši žmonės, bedarbiai ir net dirbantieji, žmonės su negalia ar turintieji sveikatos problemų. Nerimą kelia, kad vis didesnę skurdo riziką, socialinę atskirtį patiria 18-24 metų jaunimas.
Taigi gyvenimas Lietuvoje gerėja, bet ne visiems. Ir Lietuva nėra vienintelė tokia Europos Sąjungoje. Skurdas turi daug priežasčių ir vardų, bet vieną liūdną veidą.
Kita vertus, matau didžiules Lietuvos pastangas ir jau priimtus sprendimus, nežiūrint mūsų valstybę ištikusių iššūkių. Į šeimos stiprinimą, skurdo ir atskirties mažinimą, į demografines problemas siekiama žvelgti kompleksiškai. Taip ir turi būti. Šiemet sparčiau didėjo pensijos, padidinti vaiko pinigai, vienkartinė išmoka gimus vaikui, numatomi nauji sprendimai, tarp jų – gerinti žmonių su negalia gyvenimą.
Iš esmės Lietuva daro tai, apie ką kalbama ir jau minėtoje Europos Parlamento rezoliucijoje dėl skurdo mažinimo: reikia greitesnių, tikslesnių ir finansais paremtų sprendimų. Įveikti skurdą įmanoma tik bendromis visos Europos Sąjungos ir kiekvienos valstybės narės pastangomis.
Rimantas Kazlauskas
