Eilėse atgijo kraštiečių atminimas

Tarptautinės poezijos dienos proga Darbėnų bibliotekoje buvo surengta jautri popietė, literatūros mėgėjus sukvietusi prisiminti tuos, kurių žodžiai vis dar aidi mūsų krašte, ir pasidžiaugti šiandien kuriančiais talentais.

Renginio pradžia buvo skirta tyliam susikaupimui ir pagarbai tiems Darbėnų krašto kūrėjams, kurie jau iškeliavo į amžinybę, tačiau paliko neišdildomą pėdsaką vietos kultūroje.
Bibliotekininkės Danutė Paulikienė ir Jurgita Anužienė pakvietė dar kartą prisiminti šviesaus atminimo literatų – Antano Barasos, Zitos Puškoriūtės, Adomo Stoncelio, Kazimiero Paburskio, Stefanijos Petrauskienės – kūrybinį palikimą. Skaitydami jų eiles, dalyviai tarsi sugrąžino autorius į bendrą ratą, pripažindami, kad poeto gyvybė tęsiasi tol, kol jo žodis randa atgarsį skaitytojo širdyje.
Poezijos šventė neleido abejoti – Darbėnų kraštas vis dar turtingas kuriančių žmonių, tad popietėje skambėjo tebekuriančių literatų eilės. Dalyviai mėgavosi Juozo Maksvyčio, Stanislavos Kucharskajos, Ramūnės Petrauskaitės ir Aušrinės Petreikytės posmais, kuriuose susipynė gamtos motyvai, kasdienybės filosofija ir jautrūs išgyvenimai.
Ne vienam klausytojui gilų įspūdį paliko senoji poetų karta, kurių eilės – paprastos, suprantamos, dažnai būdavo ne tik deklamuojamos, bet ir dainuojamos ar giedamos. Iš tokių paminėtinas Antanas Strazdas, Jonas Mačiulis-Maironis, Antanas Baranauskas. O kiek šviesių prisiminimų sukėlė Janinos Degutytės, Salomėjos Nėries, Bernardo Brazdžionio, Justino Marcinkevičiaus, Vytauto Mačernio, Pauliaus Širvio ir kitų poezija. Viena emocionaliausių renginio dalių – pačių dalyvių įsitraukimas: popietės svečiai dalijosi eilėraščiais, kurie jų atmintyje išliko dar nuo mokyklos laikų. Skambėjo klasikiniai lietuvių poetų kūriniai, priminę vaikystę, jaunystę ir tas pirmąsias pamokas, kurios išmokė mylėti gimtąjį žodį.
„Poezija – tai ne tik žodžiai popieriuje. Tai mūsų bendrystė ir gyva atmintis“, – mintimis pasidalino renginio vedėjos bibliotekininkės.
Ši popietė – puikus įrodymas, kad knyga ir eilėraštis išlieka stipriausia grandis, jungianti kartas ir puoselėjanti bendruomenės dvasią.

„P. n.“ informacija

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *