Pataisų iniciatyva kilo dar praėjusių metų pradžioje, kai grupė socialdemokratų Seimo narių pasiūlėme peržiūrėti anksčiau priimtus ribojimus. Dar praėjusioje Seimo kadencijoje buvo nuspręsta susiaurinti paramos gavėjų ratą, paliekant jame tik nevyriausybines organizacijas ir profesines sąjungas. Tačiau toks sprendimas sulaukė nemažai kritikos iš įvairių visuomenės grupių. Naujos kadencijos pradžioje Seimo nariai sulaukėme daugybės gyventojų, mokyklų bendruomenių, religinių organizacijų ir sodininkų bendrijų nusiskundimų dėl prarastos galimybės gauti gyventojų paramą, paramos skyrimo suvaržymų.
Religinės bendruomenės atlieka svarbų vaidmenį visuomenėje, jos ne tik puoselėja kultūrines ir dvasines tradicijas, bet ir vykdo socialinę bei labdaringą veiklą, telkia žmones, prisideda prie pagalbos pažeidžiamiems asmenims.
Ne mažiau svarbi parama ir švietimo įstaigoms. Nors mokyklos finansuojamos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų, realybėje dažnai susiduriama su lėšų trūkumu įvairiems papildomiems poreikiams – ugdymo priemonėms, neformalioms veikloms ar aplinkai gerinti. Gyventojų skiriama GPM dalis buvo reikšmingas papildomas šaltinis, leidžiantis gerinti ugdymo kokybę ir mokinių patirtis.
Asmeniškai sulaukiau nusiskundimų ir iš Vakarų Lietuvos rajonų sodininkų bendrijų, nes jos lėšų iš valstybės biudžeto negauna, tačiau šios bendrijos savo veiklos pobūdžiu yra artimos nevyriausybinėms organizacijoms, kaimo bendruomenėms. Jos organizuoja įvairius renginius savo gyventojams, stiprina bendruomeniškumą, taip pat prižiūri viešąją infrastruktūrą, kuri dažnai yra įrengta valstybinėje žemėje, rūpinasi takais, želdynais, apšvietimu, vaikų žaidimų aikštelėmis ir panašiai.
Pataisų šalininkai akcentavome, kad naujasis reguliavimas nesumažina nevyriausybinių organizacijų galimybių gauti paramą. Priešingai – jis išplečia paramos gavėjų ratą ir suteikia gyventojams daugiau pasirinkimo. Iki 2025 m. galiojusi tvarka leido žmonėms laisviau nuspręsti, kam skirti savo paramą, todėl dabartinis sprendimas vertinamas kaip sugrįžimas prie platesnio ir lankstesnio modelio.
Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad ne visi gyventojai pasinaudoja galimybe skirti 1,2 proc. GPM. Nepaskirta dalis savaime patenka į valstybės biudžetą ir naudojama bendroms viešosioms reikmėms finansuoti. Todėl tikimasi, kad išplėtus paramos gavėjų sąrašą, daugiau žmonių aktyviai pasinaudos šia teise ir prisidės prie jiems svarbių organizacijų ar bendruomenių stiprinimo.
