Ministrė kartu su komanda, lydimi gydymo įstaigų vadovų, rajono mero Antano Kalniaus, vicemerės Vaidos Jakumienės, Savivaldybės administracijos direktorės Vilmos Preibienės, rajono Tarybos Sveikatos apsaugos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkės Jolantos Girdvainės ir kitų, visų pirma susipažino su Kretingos pirminės sveikatos priežiūros centro (PSPC), Psichikos sveikatos centro, Kretingos ligoninės infrastruktūra ir teikiamomis paslaugomis, išklausė iššūkius, pasidalino savomis įžvalgomis, kurias problemas Vyriausybė yra pajėgi išspręsti, o kurių – ne.
Ministrei M. Jakubauskienei į akis krito tai, kad Kretingos PSPC, Psichikos centras, Kretingos ligoninė, puoselėdami aplinką, daug dėmesio skiria menui. „Menas ant gydymo įstaigų sienų – labai svarbu. Dar dirbdama Vilniaus universiteto Medicinos fakultete kartu su kolegomis inicijavome bendrą su Kultūros ministerija projektą, kaip taikomasis menas galėtų pasitarnauti sveikatai stiprinti. Pastebėta, kad menas padeda greičiau sveikti, ugdo atjautą ir pagarbą žmogui, per meną medicina nevirsta brutalia grėsme, o pasitikėjimą keliančia sritimi“, – mintimis dalinosi ministrė, neslėpdama, kad dabartinė sveikatos apsaugos situacija yra pilna įtampų, aštrių problemų, o pagarbos ir dėkingumo medikams, gydymo įstaigų personalui galėtų būti daugiau. Tarsi užtvirtindama šią mintį ji savo pasirašytą padėką įteikė ilgametei Kretingos PSPC gydytojai Irenai Narmontaitei.
Politinės įtampos turėtų nelikti
Rajono meras A. Kalnius kėlė pagrindinę mintį: „Kada rajono gydymo įstaigos gyvens stabiliai, o ne laukimo, kas bus rytoj, režimu. Mus vis gąsdina, kad čia pat – Klaipėda, vadinasi, greit čia to neliks, to nebus. Šiandien mūsų gydymo įstaigos yra vadovaujamos stiprių vadybininkų, dirba efektyviai, todėl savaime suprantama, kad jos nori stabilumo ir žinojimo, kad po metų ar trejų nebus spraudžiamos į kampą. Taigi ir iš ministrės norėtųsi sužinoti – pokyčiai baigėsi ar dar ne?“
Ministrė M. Jakubauskienė pripažino, kad sveikatos apsaugos srityje dar labai daug politinės įtampos, kas jai, atėjusiai iš stabilios mokslo aplinkos, yra nepriimtina, nes tai nepriduoda saugumo ir prognozės galimybės. „Politikavimo įtampą nuo sveikatos apsaugos sistemos reikėtų nuimti. Ir sutarti reikėtų, kad, pasikeitus politinei valdžiai, vizijos tvarumas nemiršta. Politikai labiau turėtų pasitikėti Sveikatos apsaugos ministerija“, – ministrė neslėpė, kad sveikatos apsauga yra nustekenta, lėšų trūksta, tad Vyriausybė kelia sau tikslą sustiprinti viešąjį sveikatos apsaugos sektorių, nesunaikinant privataus – ši tema, beje, vėlgi yra stipriai politizuota, antra, – būtina didinti finansavimą, išsprendžiant klausimą dėl valstybės lėšomis draudžiamų asmenų įmokų didinimo.
M. Jakubauskienė akcentavo, kad šiuo metu Vyriausybės prioritetas yra saugumas ir gynyba: „Laukiame, kada ateis eilė sveikatos apsaugai. Sėdime ant atsarginių žaidėjų suolelio. Iš esmės reikia geros metodikos, kaip paskirstyti surinktus pinigus. Išdalinome 4 mlrd. Eur, bet vien apmokėti už viršplanines paslaugas šiandien reikėtų 150 mln. Eur, o Privalomojo sveikatos fondo rezervas – 900 mln. Eur – yra nejudinamas. Man tai kelia ne tik liūdesį, bet ir desperaciją. Ką daryti? Aukščiausioji valdžia turėtų nuspręsti, kokią dalį to rezervo pinigų būtų galima atpalaiduoti.“
Ministrė pripažino, kad Kretingos gydymo įstaigų, rajono vadovams ji neturi gerosios naujienos, tačiau gyvena viltimi valstybinio planavimo rėmuose.
Tikslas – išsaugoti visas ligonines
Kretingos PSPC direktorė Renata Lukauskienė kaip vieną didžiausių problemų įvardino šeimos gydytojų trūkumą, ir situacija negerėja – tarkim, šiemet studijų nebaigė nė vienas šeimos gydytojas. „Turime gerą žinią, kad steigiama šeimos gydytojų rezidentūros bazė Klaipėdoje. O štai pagal iš Europos Sąjungos finansuojamą projektą dėl gydytojų specialistų pritraukimo neįvyko nė vieno pokalbio. Nė vieno! – akcentavo ji. – Mūsų pasiūlymai gydytojų nevilioja. Štai dėl slaugytojų – kita situacija.“
Turėjo Kretingos PSPC direktorė pastebėjimų ir dėl įstaigos vertinimo ataskaitų, dėl skiepijimo apimčių, o dėl gydytojų trūkumo problemos jai pritarė ir Kartenos katalikiškosios palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninės direktorius Normantas Žeimys, Psichikos sveikatos centro vadovė Ingrida Rimgailė. Salantų PSPC ir ligoninės vadovas Tomas Skliuderis teigė, kad šeimos gydytojams labai svarbus faktorius yra laikas: „Jeigu gydytojas bent vieną valandą skiria socialiniam servisui, kurį atlikti turi kitos grandys, tai kiek susidaro per metus?“ – retoriškai klausė jis.
Atsakydama į diskusijos dalyvių pastebėjimus, ministrė teigė, kad visos problemos yra žinomos. „Vyriausybės prioritetas – regionai, dirbame, kad juose maksimaliai išsaugotume visas gydymo įstaigas, rajonų ligonines. Ir ieškome būdų, kaip padaryti, kad tos įstaigos būtų gyvybingos“, – tvirtino ji.
Padarė labai gerą įspūdį
Kretingos ligoninės vyriausiasis gydytojas Romaldas Sakalauskas, apžvelgdamas šios gydymo įstaigos darbą, visų pirma akcentavo gydytojų profesionalumą, kas ir lemia paslaugų kokybę. Praėjusiais metais buvę iššūkiai, kai Valstybinė ligoninių kasa nenorėjo sumokėti už atliktas viršplanines paslaugas, dar nepasimiršo, o šiemet per I ketvirtį paslaugų jau suteikta už 765 tūkst. Eur – panašiai, kaip ir pernai. „Mes turime kitą problemą – gal ir galėtume, tarkim, operuoti mažesnėmis apimtimis, bet kaip, patarkite, atsakyti ligoniui?“ – kalbėjo R. Sakalauskas, pristatydamas ir apmokėjimo už gydytojų darbą sistemą Kretingos ligoninėje – gydytojai atlygį gauna pagal suteiktų paslaugų apimtis, ir tai motyvuoja dirbti kuo daugiau ir geriau.
Ministrė M. Jakubauskienė po vizito Kretingos ligoninėje pagyrė jos vadovą ir aplinką. „Matyti, kad Kretingos ligoninės vadovas strategiškai vadovauja šiai gydymo įstaigai ir kad Kretingos ligoninė dirba kokybiškai, efektyviai pagal visus rodiklius. Galiu pasakyti, kad Kretingos ligoninė – išskirtinė visos Lietuvos mastu“, – penkiabalėje vertinimo sistemoje ministrė mūsų rajono įstaigai skyrė penketą su pliusu.
„Tai – vienas pavyzdžių, ko mes norėtume iš Valstybinės ligonių kasos – jeigu sugebame dirbti gerai, kodėl mus reikia stabdyti? – pastebėjo rajono meras A. Kalnius, pasidalinęs ir kita įžvalga. – Klaipėdos miestas ir uostas yra tapatu. Ir jeigu dieną „x“ įvyktų bėda, Kretingos rajonas taptų pagrindine regiono ligonine. Todėl leiskite mums kvėpuoti ir sudarykite lygias konkurencines sąlygas.“
Susitikimą su sveikatos apsaugos ministre inicijavusi Seimo narė V. Turauskaitė patvirtino ministrės mintį, kad šios Vyriausybės tikslas yra išsaugoti visas rajonų ligonines.
„Apskritai labai džiaugiuosi, kad šis susitikimas įvyko, kad Sveikatos apsaugos ministerijos vadovai iš tiesų pamatė, kaip dirba mūsų rajono gydymo įstaigos. Būdavo, kai kalbi apie tai, nelabai kas ir patikėdavo. O dabar – pamatė, įsitikino ir suprato, kad įstaigos dirba, pacientus priima ir penktadienio popietę… Gi apie ligoninės uždarymą nebuvo jokių kalbų – nežinau, iš kur viešojoje erdvėje pasklidusi tokia mintis. Baimės tikrai nepagrįstos, o iššūkiai, su kuriais susiduriama, manau, išsprendžiami“, – kalbėjo Seimo narė.
