Aplinką kurs reprezentatyvią
Kaip teigė meras Antanas Kalnius, prie to paties klausimo kaskart būdavo grįžtama dvejus metus, buvo įsiklausoma į nuomones, norėjosi išsigryninti, kokios kapinės Petrikaičiuose turėtų būti. „Šiandien projektuotojams ir mūsų Savivaldybėje sudarytai darbo grupei belieka tik padėkoti“, – kalbėjo jis.
Anot A. Kalniaus, svarbiausias dalykas, kuriuo galima džiaugtis, yra tas, kad laidoti sudarytos 5 alternatyvos, tarp jų tradiciškai kūną užkasti į žemę, kremuotus palaikus įleisti į gruntą arba urną įdėti į specialią kolumbariumo nišą, pelenus išbarstyti arba įkasti specialiai įrengtoje žalioje salelėje.
„Projektas vykdomas etapais: užsipildys viena urnų erdvė kolumbariume, tada reikės kitos. Šiandien vietų dar turim, bet ateity tikrai bus problema“, – sakė A. Kalnius.
Architektas V. Grykšas akcentavo, kad pagal techninio projektavimo užduotį pagrindinis klausimas buvo, kaip kolumbariumo aplinką padaryti jaukią, patrauklią. Sprendinių pristatymą jis pradėjo nuo toli gražu ne geriausių pavyzdžių, kuriuos teko matyti ne tik regione, bet ir kitur Lietuvoje: daug nuvytusių gėlių, vėjo išvartytų vazonų ir žvakių. Pelenų laidojimas urnose – nauja mada mūsų valstybėje, o gyventojų supratimas, kas yra saikingas kapavietės puošimas ir priežiūra, orus mirusiųjų pagerbimas, – skirtingas.
„Mes turėjom tikslą kapinių teritorijai, esančiai beveik dirbamuose laukuose be jokio reljefo, suteikti gyvybingumo, kad žmonės prie kolumbariumo nesijaustų vaikščiojantys kaip parduotuvėje tarp lentynų“, – kalbėjo V. Grykšas.
Pelenų barstymo vieta numatyta prie kapinėse esančios giraitės. Ši erdvė nesikirs su numatytąja anksčiau. Joje atsiras stalas žvakėms padėti, suoliukai. „Kapinių struktūros nekeičiam, tik papildom mažąja architektūra, dangomis, atraminėmis sienelėmis, želdiniais“, – sakė architektas.
Laidojimo būdą galės pasirinkti
Kadangi kolumbariumas prasideda maždaug ties automobilių stovėjimo aikštele, mintis pridengti kilo suformuojant įstrižas kalveles. Banguodamos jos nesudarys monotoniško lentynų įspūdžio prie kolumbariumo statinio.
Kaip architektas įsivaizduoja mirusiųjų pagerbimo sprendinį? Atsakė, kad 1,2 metro atstumu, tai yra arčiau negu yra dabar, bus suoliukas su vietomis žvakėms padėti, pamerkti gėlių. Laidojimo būdai – penki. Vienas jų, kai pelenai nugula į gruntą. Tam numatytoje salelėje bus skirta 15 vietų, o palaidojus uždedami atminimo stoveliai su mirusiojo inicialais ir lakonišku kryžiaus ženklu. Artimieji turės galimybę ir gėlę padėti, ir žvakę uždegti, priežiūra bus lengva. Panašaus dydžio salelėje, palaidojus palaikus, ant pelenų bus galima pasodinti po medį. Prie kiekvieno medžio, kurių iš viso galės būti penki, atsiras suoliukai su vietomis gėlėms ir žvakėms.
„Petrikaičių kapinės būtų viena iš nedaugelių Lietuvoje, kur mirusiuosius galima laidoti penkiais skirtingais principais“, – sakė V. Grikšas.
Pompastika – nepriimtina
Tačiau kretingiškio Alberto Gužausko žodžiais, teisybė turėtų būti per vidurį tarp to, kas pompastiška, ir tarp to, kas kuklu bei žmogui, atėjusiam pagerbti mirusįjį, patogu.
„Per ankstesnius svarstymus apstulbau pamatęs, koks grožis yra siūlomas, o dabar apstulbau dar kartą“, – kalbėjo jis. Kretingiškis kėlė retorinius klausimus: iš kur pinigai projektui įgyvendinti? Ar Savivaldybė tokia „bagota“, ar visi keliai, gatvės sutvarkytos? Gyventojas ypač nepatenkintas, kad kolumbariume ir toliau ties individualiomis palaidojimo vietomis nenumatyta, kur padėti simbolinius mirusiojo pagerbimo atributus – žvakes, gėles.
Esą pasaulyje laikomasi nuostatos, kad laidojimas kolumbariumuose – grupinis, tačiau mirusiųjų atminimas ir pagerbimas išlieka individualus, bendra pagerbimo vieta pateisinama tik tuo atveju, kai žmonės žūsta katastrofose, ir jų kūnų nebegalima atskirti. Anot A. Gužausko, Kretingos rajonas gyvena iškreiptoje demokratijoje, žmonių balsas valdžios nepasiekia.
Architektas teigė, kad buvo mėginta atsižvelgti į gyventojo siūlymą ir pabandyti kažką pritaikyti, tačiau… Pagal savo supratimą žmonės prikrautų vazonų, palaidų gėlių, puokščių ties apatine lentyna – nebūtų nei gražu, nei tvarkinga.
Kritiką žėręs A. Gužauskas merą ir „gyvai“ arba nuotoliu susirinkime dalyvavusius, vieningai pritarimą projektui išreiškusius politikus Steponą Baltuonį, Jolantą Gedvilaitę, Giedrių Petreikį, Giletą Gedvilienę, Justę Stonkutę, prieš patvirtinant sprendinius, ragino septynis kartus pamatuoti ir tik aštuntą kirpti. „Juolab kad kolumbariumas bus dar ir apmokestintas“, – kalbėjo jis.
Už šios minties „užsikabino“ ir iš esmės projektui pritaręs visuomenės atstovas Alfonsas Grikšas: kodėl kolumbariumai apmokestinami, o Kretingos kapinės – ne?
A. Kalnius paaiškino, kad sprendimas savivaldybių lėšomis įrengtas kolumbariumų nišas apmokestinti buvo ne vietinės valdžios iniciatyva, o Vyriausybės projektas, kurį balandžio 9 d. patvirtino Seimas. Mokesčio dydis paliekamas nusistatyti pačioms savivaldybėms. „Jeigu tai nebus privaloma, mes neapmokestinsime. Nemanau, kad bent vienas Tarybos narys tam prieštaraus“, – sakė jis.
„O aš atėjau padėkoti“, – atviravo kretingiškė Danutė Dunauskaitė. Su jau a. a. tėvu jiedu iš anksto pasitarę ir pasirinkę laidojimo būdą būtent kolumbariume.
„2020-aisiais ten dar nieko nebuvo – nei suoliukų, nei stalų, nei merktuvų. Aš savo parašą padėjau tikėdamasi, kad vis tiek bus. Atsirado viskas. Be to, labai gražus landšaftas, gėlynai. Atvažiuoja sūnus, anūkai, bičiuliai iš tolimos šalies – visi džiaugiasi“, – kalbėjo ji. D. Dunauskaitės žodžiais, gyvenimas nestovi vietoje, o ginčai kyla dėl konservatyvus žmonių požiūrio į naujoves.
