Techniką atrado netyčia
Kretingos rajono kultūros centro Egidijaus Radžiaus teatro vyriausiojo režisieriaus Nerijaus Gedmino žodžiais, pjesė „Marianos „kaprizai“ yra klasikų klasika: Prancūzijoje per mėnesį įvyksta po 6–7 skirtingus to paties kūrinio pastatymus, pradedant profesionalų ir baigiant studentų kolektyvais, o veiksmo erdvės taip pat įvairuoja nuo atvaizduotų mažų Italijos kiemelių iki modernių šiuolaikinių erdvių. Tad ir šis kretingiškių pastatymas simboliškai priartins šiuolaikinį prancūzų teatrą prie Kretingos scenos.
„Jau dabar ir mums patiems akivaizdu, kad ir mūsiškis pastatymas laiko eigoje kis, nes ir aktoriai, ir aš pats vis dar jaučiame postūmį modeliuoti tam tikras scenas, pasirenkant detales. Likus savaitei iki premjeros vaikštau ir miegu su šia medžiaga“, – kalbėjo režisierius.
Jis atviravo, būtent šios pjesės viziją savyje nešiojęsis apie 20 metų, tačiau ji turėjo išlaukti savojo laiko. Imtis ją kurti inspiravo pasąmonėje tvyrojęs noras asmeniškai aplankyti vietas Italijoje – Neapolį, Pompėją, Vezuvijaus ugnikalnį, kur vyksta pjesės veiksmas arba veikėjų patiriamos nelaimės nuojautos. Tai įgyvendinęs, prieš pusantrų metų režisierius ir ėmėsi naujojo darbo.
Tai – pjesė apie moters emancipaciją, kurios motyvai aktualūs visais laikais. Kūrinio esmė, kad žmogiškosios savybės nekinta ir neevoliucionuoja amžių tėkmėje: tiek aprašomu laikotarpiu, tiek dabar žmogus ligi paskutinės minutės negali patikėti įvyksiant nelaimei, jis gyvena savo įprastu ritmu. Nors pačios nelaimės pjesėje nėra, tačiau nuolat tvyro jos nuojautos. „Tai nebus Alfredo Musset pjesė scenoje, o – pastatymas pagal jį, nes XIX a., kada gyveno kūrėjas, teatro reikalavimai buvo vienokie, dabartinis laikmetis turi savąjį veidą. Pjesė pirmąkart publikuota 1834 m., pastatyta dar vėliau – šiemet sukanka 175 metai nuo pirmos premjeros 1851 m. birželio 14 d., Comédie Française teatre. O pjesės veiksmas vyksta dar anksčiau – jis nukelia į XVI a. Italiją. Kai kurie įsivaizdavo, kad mūsų herojai ir bus aprengti pūstomis sukniomis pagal to laiko madą. Bet nieko panašaus nebus – aktoriai bus aprengti savaip“, – kalbėjo N. Gedminas.
Režisierius akcentavo, kad pjesės tekstas – gana sudėtingas: tai nebus buitinė kalba, o su daugybe simbolių, kurios reikia įdėmiai klausytis. Todėl N. Gedminas labai dėkingas savojo teatro aktoriams, kurie, nebūdami profesionalai, ėmėsi tokio sunkaus teksto.
Tarp savo kasdienių darbų ir studijų 10 aktorių du kartus per savaitę rinkdavosi į pjesės repeticijas. Pagrindinį Marianos vaidmenį atliks Deimantė Paulė, vaidins šio teatro senbuviai Vida Slavinskė ir Rolandas Metlovas, taip pat – Erika Jokšaitė, Karolina Mažrimaitė, Dominykas Miežetis, Martynas Tarikas, Julija Train-Serapinienė, Domantas Urbšas ir pats režisierius N. Gedminas.
Spektaklio scenografiją kūrė dailininkas Andrius Gaubys, kostiumų dailininkė – Kristina Malūkienė, kompozitorius – Arnoldas Bružas.
Spektaklyje panaudotas A. Musset eilėraščio „Mes chers amis, quand je mourrai“ pirmas posmas, kurį išvertė Kretingos rajono kultūros centro renginių organizatorė Aušrinė Zulumskytė, įdainavo kretingiškė Indrė Juodeikienė.
Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas
