Turi per 2 tūkst., kodėl atvežė mažiau
Ekspozicijoje – 48 kaklaraiščiai, atspindintys 18-a temų: vieni – patriotiniai, su Vyčio ženklu, kiti su kaktusų, kuriuos kolekcionierius ypač mėgstantis, taip pat su knygų ir laikrodžių atvaizdais, treti skirti Kalėdoms, Velykoms, keturi – M. K. Čiurlionio metams.
„Žinau, kad Čiurlioniui iš viso yra pagaminti penki kaklaraiščiai, tad pasižadėjau kada nors atrasti ir tą penktąjį“, – šypsojosi J. Šalkauskas.
Keli kaklaraiščiai – olimpinėms žaidynėms, pasaulyje garsioms personalijoms, vienas primena Niujorko Pasaulio prekybos centro bokštus dvynius, į kuriuos 2001-ųjų rugsėjo 11-ąją rėžėsi teroristinės organizacijos užgrobti du lėktuvai, pražudydami beveik 3 tūkst. žmonių. O kadangi J. Šalkauskas daug metų radijuje apžvelgdavo spaudą, dalis kaklaraiščių yra ir su laikraščiais bei žurnalais. Tarp eksponatų – ir su įvairių valstybių simbolika, ir du Prezidento Valdo Adamkaus padovanoti klasikiniai, ir toks pat kaklaraištis, kokį dabar nešioja Amerikos prezidentas Donaldas Trampas.
J. Šalkauskas kai kuriuos kaklaraiščius sukurti yra inicijavęs ir pats. Tarp tokių – Lietuvos vardo 1000-mečiui, Lietuvos radijo 90-mečiui, Aušros gimnazijos 100-mečiui ir kt.
Nors iš viso sukaupė per 2 tūkst. 200 eksponatų, į Kretingą kolekcionierius atvežė 48.
„Numačiau pagal skirtą erdvę. Nenorėjau labai sugrūsti, stengiausi, kad priėję žmonės laisvai pamatytų“, – paaiškino J. Šalkauskas.
O kur tiek kaklaraiščių sutalpinta namuose? Pašnekovas juokavo: esą geriau neklausti. Pasidžiaugė, kad jo pomėgį šeima gerbia, juolab kad lituanistė žmona ir pati kolekcionuoja senoviškus atvirukus – daugiausia turi religinio pobūdžio, – o sūnus Žygimantas – viską, kas susiję su alaus reklama.
J. Šalkausko kaklaraiščių parodas šiuo metu galima aplankyti ir dar dviejose Lietuvos vietose – Klaipėdos sportininkų namuose-muziejuje nuo 2024-ųjų lapkričio pabaigos tebeeksponuojama 100 Lietuvos olimpinio judėjimo 100-mečiui skirtų kaklaraiščių, o Kaišiadorių Algirdo Brazausko gimnazijoje – 102, skirti šios ugdymo įstaigos 102-ajam gimtadieniui.
Kiekvienas kaklaraištis – emocija
Parodos autorius teigė kaklaraiščius pradėjęs kaupti labai seniai, praėjusį tūkstantmetį, o jei rimčiau, – nuo 1970-ųjų, kai įsidarbino ir 44-erius metus buvo diktorius Lietuvos radijuje.
„Žmonės, kurie klausydavosi – o tokių tuomet buvo gerokai daugiau, nes Lietuvos radijas tebuvo vienintelis – išgirsdavo mano balsą, atsirasdavo pageidaujančių, kad vesčiau jų organizuojamus renginius. Antrą ar trečią kartą ten eiti taip pat apsirengus „ne unoras“, o juk nei kostiumo, nei marškinių taip greit nepasikeisi. Tik kaklaraištį gali“, – kalbėjo J. Šalkauskas.
Tada jis ir atkreipęs dėmesį, kad tų kaklaraiščių gali būti visokių – ne tik, kaip dažniausiai parduotuvėse, klaikinių su taškiukais ar juostelėm, bet ir proginių, ir žinybinių, ir su asmenybėmis, pavyzdžiui, kaip Albertas Enšteinas.
Apie 150 klasikinių pašnekovas taip pat turįs, tarp jų du V. Adamkaus dovanotus, bet juos dėvintis retai.
„Man labiau patinka tie, kurie pasakoja istoriją. Einu kartą Vilniuje gatve, stebiu, kaip vienas pilietis akimis skanuoja mano kaklaraištį. Paskui atpažįsta, nusišypso… Smagu, kai taip. Kiekvienas mano kaklaraištis yra nuotaika, tam tikra emocija. Šiandien štai mačiau besišypsančias Kretingos bibliotekininkes, nes šiandien mano kaklaraištis – būtent su knygomis“, – kalbėjo J. Šalkauskas.
Rengiant parodą, jis visada stengiasi atspindėti tą vietą, kurioje ji atidaroma.
Vienodi kaip mamai vaikai
Paroda Kretingoje – 46-oji, o pirmąją surengė 2014-aisiais Rokiškyje, kai buvo restauruojamas Rokiškio dvaras.
„Staiga girdžiu, kažkas dainuoja. Pasisuku – ogi garbusis Lietuvos tenoras Virgilijus Noreika! „Teisingas kaklaraištis“, – paskui sako… Mat ant jo – penklinė, surašytos muzikinės natos, ir maestro tiesiog pasolfedžiavo“, – prisiminė J. Šalkauskas.
Kurie iš gausybės kaklaraiščių jam pačiam mieliausi? Į šį klausimą pašnekovas atsakė klausimu: „O mamai – vaikai?“
Valentino dieną parodos autorius ryši meilės persmelktą kaklaraištį, per Vasario 16-ąją – su Vyčio ženklu. O štai birželio 12-ąją sukaks 100 metų, kai prasidėjo Lietuvos radijo transliacijos iš Kauno, todėl tą dieną būtinai pasipuošiąs kaklaraiščiu su mikrofonu, galbūt panašiu į tuometinį, prieš 100 metų buvusį. Per Kaziuko muges labiausiai tinka… medinis – jį specialiai išdrožęs žentas.
Kolekcijoje puikuojasi kaklaraiščiai ir iš perlų, ir iš 888 šlifuoto gintaro gabaliukų, ir net joniškiečio kalvio Jono Gvozdo iš metalo nukaldintas, vieną kilogramą 360 gramų sveriantis. Šį kaklaraištį Lietuvos rekordus registruojanti agentūra FACTUM 2015 metais įregistravo kaip rekordą.
„Dėl įvairovės turiu ir mažyčius kaklaraiščius-auskarus, pagamintus iš Tibeto sidabro. Tik, žinoma, tokių aš pats tai jau nesiveriu, jie skirti moterims“, – šypsojosi pašnekovas.
J. Šalkausko kaklaraiščių paroda bibliotekoje veiks mažiausiai mėnesį.
