Gyvenimas mokslų sūkuryje

Apie pirmūno gyvenimą su „Kuprinės“ skaitytojais pasidalijo Pranciškonų gimnazijos vienuoliktokas Aleksandras Slušnys. Jis atvėrė duris į aktyvaus jaunuolio pasaulį ir papasakojo, su kokiais sunkumais tenka susidurti siekiant aukščiausių rezultatų.

Dėmesys – mokslui

Aleksandras atskleidė, kad jam sekasi beveik visose mokslo srityse, išskyrus menus. „Visiškai nedraugauju su piešimu“, – sakė vienuoliktokas. Kontroliniams darbams ir atsiskaitymams mokinys ruošiasi minimaliai – jis turi gerą atmintį, todėl dažnai pakanka atidžiai klausytis pamokoje, kad įsimintų svarbiausią informaciją. Egzaminų vaikinas nesibaimina, tačiau siekia kuo aukštesnių rezultatų, todėl supranta, kad teks įdėti nemažai pastangų.

Tam tikrų mokymosi metodų Aleksandras neturi, tačiau yra puikiai įvaldęs greitąjį skaitymą, kuris padeda ruošiantis atsiskaitymams, susijusiems su privalomąja literatūra. Paklaustas apie didžiausią akademinį pasiekimą, jis teigė, kad sunku išskirti vieną. „Vieni jų – trečioji vieta meninio skaitymo konkurso regioniniame etape ir dalyvavimas laidoje „Tūkstantmečio vaikai“, – patikslino A. Slušnys.

Aleksandras taip pat padeda draugams ir kitiems mokiniams moksluose. „Padedu ruoštis atsiskaitymams, stengiuosi domėtis jų gyvenimu, konsultuoju ir nurodau kryptį tam tikruose dalykuose“, – pasakojo jaunuolis. Jį labiausiai motyvuoja mintys apie ateitį ir siekis įgyti norimą profesiją. „Nesėkmės mane grūdina, o kiekvienas iššūkis padeda augti“, – teigė jis.

A. Slušnys stengiasi dalyvauti įvairiose veiklose, nesvarstydamas, ar pavyks, ar ne, nes iš klaidų mokosi ir tobulėja. Kartais net ir pirmūnui kyla noras pasiduoti, tačiau jis pataria nuraminti mintis ir judėti pirmyn: „Dažniausiai mus stabdo tik mūsų pačių abejonės. Kai jų atsisakome, viskas galiausiai pavyksta.“ Vis dėlto, kaip jis pats teigė, geriausias būdas susitvarkyti su sunkumais yra kokybiškas miegas ir bendravimas su artimaisiais.

Šiuo metu A. Slušniui sunku rasti balansą tarp mokslų ir poilsio, nes mokslai tampa pagrindiniu vienuoliktokų ir abiturientų gyvenimo centru. Vis dėlto jis stengiasi rasti laiko sau, pomėgiams, draugams ir šeimai. „Balansą padeda išlaikyti laiko planavimas ir nuolatinė komunikacija su savimi“, – teigė vienuoliktokas. Jis pridūrė, kad kartais reikia sugebėti pasakyti sau „sustok“, ir tuomet viską galima sutvarkyti.

Aleksandras su savo šeima po paskutinio dalyvavimo projekte „Tūkstantmečio vaikai“

Geriausios savybės

A. Slušnys stengiasi dalyvauti kuo daugiau veiklų. Nors jis nėra mokinių savivaldos narys, aktyviai prisideda prie mokyklos renginių organizavimo ir vedimo. „Man svarbu būti aktyviam, nes mano indėlis džiugina kitus, o jų pasitenkinimas suteikia gerų emocijų ir man pačiam“, – sakė jis.

Tokia veikla padeda Aleksandrui užmegzti naujas pažintis, įgyti patirties ir patirti savotišką adrenaliną. „Galiu drąsiai sakyti, kad lyderystė, nuoširdumas ir draugiškumas yra mano stiprybės“, – teigė jaunuolis. Vadovaudamasis šiomis savybėmis, jis siekia padaryti viską, ką gali, ir padėti kitiems.

Jam lyderystė – tai gebėjimas suburti žmones taip, kad kiekvienam būtų malonu dirbti komandoje, nejausti spaudimo ar prievartos. Nors tai reikalauja daug pastangų, galutinis rezultatas visada būna teigiamas.

Pranciškonų gimnazijos auklėtinis neišskiria vienos konkrečios srities, kuri jį įkvėptų – didžioji dalis motyvacijos kyla iš jo paties minčių. „Siekis būti geresne savo versija ir noras kurti savo ateitį yra mano įkvėpimas. Juk kas, jei ne mes patys, esame savo ateities kalviai?“ – svarstė jis.

Realiausias pasirinkimas – inžinerijos studijos

Kol kas realiausias Aleksandro pasirinkimas – inžinerijos studijos. Nors konkrečios krypties dar nepasirinko, jį domina elektros, elektronikos, robotikos ar net biotechnologijų inžinerija. „Taip pat svarstau apie verslo vadybos studijas, bet neatmetu ir kitų sričių, pavyzdžiui, medicinos ar šou verslo“, – pridūrė vienuoliktokas.

Mokykloje įgyti įgūdžiai padėjo jam susiformuoti kaip asmenybei. A. Slušnys įveikė scenos baimę, įgijo vertingų pamokų, kurios jį užaugino ir suformavo tokį, koks yra dabar. Paklaustas apie svajones, jis atsakė paprastai ir nuoširdžiai – nori tapti doru žmogumi, turėti mylinčią šeimą ir uždirbti tiek, kad nereikėtų riboti savo norų. „Artimiausia mano svajonė šiuo metu – patikimas ir gražiai atrodantis automobilis“, – šypsojosi jis.

Marija KALNIŪTĖ

„P. n.“ akademijos narė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *