Pajūrio naujienos
Help
2024 Gegužė
Pi 6132027
An 7142128
Tr18152229
Ke29162330
Pe310172431
Še4111825
Se5121926
Apklausa

Ar reikėjo Kretingai BOLT paspirtukų?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Penkiasdešimt šešerių Alvidas Remesa, kompozitorius, docentas, kretingiškiams labiau žinomas kaip buvęs Kretingos katalikų bažnyčios vargonininkas, savo sukurtą bažnytinę muziką šiandien taiko ir praktiniame gyvenime: ja gydo ligonius. Jau septintus metus A.Remesa dirba muzikos psichoterapeutu ir pedagogu Klaipėdos psichiatrijos ligoninėje.

Gilią depresiją išgyvenęs kompozitorius Alvidas Remesa gyvenimo prasmę surado savo sukurta muzika gydydamas žmones.
Sudaro specialias muzikos programas

A.Remesa yra sukūręs per 120 bažnytinių kūrinių. Dalį jų kompozitorius pritaikė sudarydamas specialias muzikines programas, kurias jis naudoja įvairioms psichikos ligoms gydyti. Programos diferencijuojamos pagal amžiaus grupes: vaikams, jaunuoliams, vidutinio amžiaus bei seneliams. „Muzika gydo ne tik įprastas psichikos ligas. Esu sudaręs atitinkamas programas, kurios gelbsti šalinant žalingus žmogaus įpročius - potraukį nikotinui ir alkoholiui. Muzika padeda sveikti ir priklausomiems nuo narkotikų. Merginos gydomos nuo anoreksijos. Yra netgi atitinkamos muzikinės programos siekiantiems atsikratyti antsvorio, kenčiantiems nuo nemigos“, - apie gydymo muzika įvairovę pasakojo A.Remesa.

Klaipėdos psichiatrinėje ligoninėje A.Remesa per dieną praveda grupinius ir individualius muzikos terapijos seansus penkiasdešimčiai čia besigydančių pacientų. „Tiesiogiai kontaktuoju su psichoterapeutu, kuris nustato diagnozę ir paskiria gydymą vaistais. Pirmiausia reikia žinoti konkrečią žmogaus problemą: kokiomis fobijomis jis serga, kas jam neduoda ramiai gyventi“, - kalbėjo muzikos terapeutas.

Šiandieninis pasaulis gyvena beprotišku ritmu, įsitikinęs pašnekovas. Kasdien išgyvenami stresai veda į įvairiausias psichikos ligas. Vien šizofrenijos yra 120 rūšių, fobijų – irgi per 100 rūšių. „Gal nuskambės drastiškai, bet visiškai psichiškai sveiko žmogaus nėra: kiekvienas turi kažkokių baimių ar priklausomybių, kurios taip pat yra iškreiptos psichikos padarinys. Vokietijos bei JAV psichologas ir filosofas Erikas Fromas yra pasakęs, jog žmogų, kuris tvirtina, kad psichiškai yra absoliučiai sveikas, reikią gydyti patį pirmą“, - kalbėjo A.Remesa.

Rezultatas: muzika plius vaistai

Muzikos terapija, dirbant ligoninėje, yra pagalbinė priemonė, taikant gydymą vaistais. Per mėnesį ligoniui pravedami 8 muzikos terapijos seansai. Muzikos terapijos seansas, A.Remesos žodžiais, primena autogeninę treniruotę, kurios metu išvien su specialia muzika kartojamas tekstas. Gydymo metu žmogus „įsiklauso“ į savo organizmą. Gera muzika veikia žmogaus emocijas ir turi grįžtamąjį ryšį. A.Remesa įsitikinęs, kad pasiklausęs geros muzikos, žmogus nori grąžinti gautąjį gerumą. Pakraudama žmogų, muzika padeda gyti.

Prie rekordinių savo darbo pasiekimų A.Remesa priskiria išskirtinius atvejus, kai gydymas muzika davė konkrečių rezultatų: „Išgijo žmogus, devynerius metus sirgęs chroniška nemiga. Įsiminė ir mergaitės Mauglės istorija. Šią mergaitę psichiškai nesveiki tėvai atokiame vienkiemyje kelerius metus laikė prikaustę grandinėmis lyg šunį. Atvežta gydyti mergaitė gūžėsi kamputyje. Nežinojau, kaip su ja elgtis, nes jos pasaulis – miško ir jo gyventojų pasaulis. Ėmiau groti ir pamėgdžioti paukščių bei žvėrių garsus. Pamažėle ji pati prisigretino ir ėmė barbenti klavišais. Džiūgavau, suradęs su mergaite kontaktą“.

Muzikos pagalba išgyjančių nuo priklausomybės ligų, A.Remesos žodžiais, yra apie 70 proc. nuo bendro besigydančiųjų skaičiaus. „Mat, pasitaiko, jog šie žmonės ateina gydytis ne savo, o jų artimųjų noru. Neturint tvirtos vidinės motyvacijos, pačiam nesistengiant atsikratyti žalingų įpročių, stebuklo nebus“, - tvirtino pašnekovas.

JAV išduotas sertifikatas negalioja Lietuvoje

A.Remesa savo įdirbio muzikos terapijos srityje patirtį stengiasi perduoti ir kitiems. Prieš šešerius metus jis ėmėsi iniciatyvos prie Klaipėdos psichiatrinės ligoninės įkurti respublikinį muzikinės psichoterapijos centrą ir tapo jo direktoriumi. „Tai yra visuomeninė organizacija. Su kolegomis važinėjame po sveikatos centrus, rengiame seminarus, konferencijas apie muzikos psichoterapiją, - kalbėjo pašnekovas. – Muzikos terapija yra viena seniausių pasaulyje psichoterapijos rūšių. Graikijoje styginių instrumentų muzika nuo įtampos, baimės, nerimo vadavosi didieji mąstytojai. Dao sistema Kinijoje jau prieš 5 tūkst. metų buvo grindžiama muzikos terapija“.

Lietuvoje šis dalykas yra naujas. Pasak A.Remesos, muzikos terapiją Druskininkų sanatorijose pirmieji pradėjo propaguoti sveikatingumo „meistrai“, žymiausias iš jų - Karolis Dineika. Dirbti muzikos terapeutu į Druskininkus buvo pakviestas ir A.Remesa.

A.Remesa sakė, kad į šią dar naują Lietuvoje gydymo sritį žiūrima atmestinai: „Labai apgailestauju, kad Lietuvos miestelių gydymo įstaigose muzikos terapeutu gali dirbti bet kas: atrodo, uždėjai plokštelę ir gali eiti gerti kavos. Bet plokštelė savaime negydo, kaip ir negydo pats chirurgo skalpelis. Tai – tik pagalbinės priemonės“.

Muzikos psichoterapeutu, pašnekovo teigimu, gali dirbti medikai, besispecializuojantys muzikoje, arba muzikai su mediko specializacija. Lietuvoje muzikos terapija pradėta dėstyti Šiaulių ir Kauno universitetuose, tačiau Klaipėdos universiteto medicinos fakultetas ją dar ignoruoja.

„Muzikos terapeuto statuso nepripažįsta ir LR Sveikatos apsaugos ministerija. Negalėdami gauti licencijų, esame lyg ir „už borto“. Mus formina kaip pedagogus, specialistus ir pan.“, - atviravo A.Remesa.

A.Remesa įgijo JAV muzikos terapijos asociacijos profesionalų lygos nario licenciją. „Tačiau su ja galiu eiti nebent gatvę šluoti, nes Sveikatos apsaugos ministerija jos nepripažįsta“, - neslėpė apmaudo pašnekovas.

Paties liga paskatino padėti kitiems

A.Remesa neslėpė išgyvenimų, nulėmusių jo karjeros pokyčius: „Aš tikrai žinau, kas yra gilus dvasinis skausmas: atsikeli rytą, ir tau jau bloga nuo viso pasaulio. Tik tikras kalinys žino, kas yra tikra laisvė, o badavęs – tikrąjį duonos skonį. Kad padėtum kitam, turi būti patyręs jo dalią. Pats sirgau gilia depresija. Nuo čia ir prasidėjo mano kelias - nuo menininko į mediko pašaukimą.

Reikėjo nugyventi penkias dešimtis metų, kad muzika man padėtų surasti kelią į mediciną. Šiandien aš abejoju, ar Lietuvoje yra tikras menas. Tačiau Lietuvoje yra tikras skausmas, tikras nusikalstamumas. Aš ieškau tiesos ir gydau žmones, kuriems yra blogai dvasiškai. Tiems, kuriems skauda, bet kurių ligos pasaulis nenori matyti. Rusai turi tikslų terminą, apibūdinantį tokius žmones: „Duševno bolnyje – sergantys dvasiškai“. Pas mus gi sakoma tiesmukai – beprotis. Šiandien jaučiu didžiausią gyvenimo prasmę, kad ir savo sukurta muzika galiu padėti sveikti kitiems“.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas