Pajūrio naujienos
Help
2024 Balandis
Pi18152229
An29162330
Tr3101724
Ke4111825
Pe5121926
Še6132027
Se7142128
Apklausa

Ar verta uždrausti azartinių lošimų reklamą?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Kretingos kultūros centro teatro–studijos „Atžalynas“ moksleivių ir studentų grupė, vadovaujama režisierės Auksės Antulienės, kretingiškiams jau pristatė spektaklio „Kuršiukas“ premjerą.

“Kiekvienas režisierius turi savo “aukso fondą”. Intuicija kužda: “Kuršiukas” įeis į jį”,- sakė Auksė Antulienė.

Scenoje perteikti sudėtingos Aldonos Liobytės pjesės „Kuršiukas“ dvasią, režisierės tvirtinimu, buvo pasirinkta todėl, kad meilė yra amžina tema, ypač, kai patiems aktoriams – „n-iolika“, o emigracija yra nūdienos Lietuvos aktualija. Apie premjerą ir atžalyniečių darbo užkulisius skaitytojams papasakojo Auksė Antulienė.

- Ar pasirinkta pjesė ir jos perteikimas scenoje pateisino jūsų lūkesčius?

- „Kuršiukas“ yra klasikinė pjesė, nuostabi ir sudėtinga pasaka. O šešiolikmečių – aštuoniolikmečių atžalyniečių grupei ir norėjosi kažko sudėtingo. Kai perskaičiau jaunimui pjesę, stojo pauzė: kūrinys – puikus, bet kaip mes jį suvaidinsime? Kuršiukas – svetur nuklydęs, balsą praradęs jaunas vyras, pamiltas sultonaitės ir ieškomas mylimos žmonos. Reikėjo sukurti įtaigius personažus, kai vietomis nėra veiksmo. Tačiau jaunųjų aktorių pastangomis ir užsidegimu pavyko sukurti įstabius personažus – bežadžio Kuršiuko (vaidino Jonas Ellikas), Žaliabarzdžio (Matas Karaliūnas), sultonaitės (Giedrė Malūkaitė), sultono (Erikas Lukauskas), virėjos (Indrė Seselskaitė), mažės (Birutė Pipiraitė) ir kt.

Žiūrovų gausa parodė, kad pasirinkome aktualią pjesę. O šiaip teatras yra gyvas menas: kiekvienas spektaklis kinta po septinto - aštunto karto.

- Kas kūrė spektaklio rūbus ir dekoracijas?

- Būtų idealu, jei kultūros centras turėtų savo dizainerį, dekoratorių, garso režisierių. Dekoracijas išmąsčiau pati, o sukurti jas pagelbėjo vyras Artūras. Rūbus siūdinome kretingiškių Regalų įmonės siuvykloje. Pusantro tūkstančio litų medžiagoms skyrė rajono Savivaldybė, kai pateikėme spektaklio projektą.

Įspūdingus sultono - tėvo ir sultonaitės - dukters vaidmenis sukūrė atžalyniečiai Giedrė Malūkaitė ir Erikas Lukauskas.
- Koks po premjeros būna tolimesnis spektaklio kelias?

- Rodome jį tol, kol sulaukiame žiūrovų. Kas dveji metai vyksta vaikų ir jaunimo teatrų šventė „Šimtakojis“, per atrankinius konkursus sulaukiama kolegų režisierių pastatyto kūrinio įvertinimo. Kretingiškiai paprastai sulaukia gerų įvertinimų ir yra kviečiami gastrolių po Respubliką, vykstame į tarptautinius festivalius Rygoje, pabuvojome Prancūzijoje.

Su dviem atžalyniečių grupėmis kas metai statome po naują spektaklį.

- Iš kur jūsų resursai? Kaip šiais, visuotinės kompiuterizacijos, laikais reikia sudominti vaiką vaidyba?

- Kretinga turi gilias liaudies teatro tradicijas. Į „Atžalyną“ jau ateina antroji ir trečioji aktorių karta: kai kurių vaidino tėvai, broliai, o dabar renkasi dešimtmečiai – vienuolikmečiai jų pasekėjai.

Jaunesniųjų aktorių grupėje yra 32, o vyresniųjų – apie 20. Nė vieno nelaikome, vaikams sakau – apsispręskite: teatras pareikalaus jūsų laiko, jėgų, o atsilygins tik geromis emocijomis ir ašaromis.

Pasilieka dažniausiai tie, kurie suspėja visur: pažiūrėkit, kai kurios pavardės nuolat šmėžuoja kalbant apie jaunimo užimtumą.

Vyresniųjų grupė yra labai susiklausiusi, tarsi broliai ir seserys. Kartu kuriame, improvizuojame. Kai kurie aktoriai, tarkim, I. Seselskaitė – jau studentė, Marius Ellikas, Milvydas Mažonas, Nelė Lukauskaitė, Mantas Vanagas, Silvija Stonkutė – abiturientai, tačiau atranda laiko vaidybai.

36-erių režisierė A.Antulienė irgi „išaugo“ iš atžalyniečių: ją, šeštokę, surado ir į vaikų teatrą atvedė dabar jau kolega, režisierius Algimantas Verbutas. Tai, pasak pašnekovės, ir nulėmė profesijos pasirinkimą.

A.Antulienė, baigusi režisūrą Klaipėdos konservatorijoje, „Atžalyne“ dirba jau dešimt metų.

Su jaunesniųjų aktorių grupe režisierė šiuo metu repetuoja spektaklį pagal M.Vainilaičio poemą „Bruknelė“.

Iš dviejų jos pačios atžalų – vienuolikmečio Eimanto ir trylikamečio Džiugo - teatru domisi ir repetuoja tik jaunėlis. Režisierė tvirtina, jog dirbti savo pamėgtą darbą jai padeda vyro Artūro supratingumas ir nuolatinė pagalba statant spektaklius, nes, jos pačios šmaikščiu pastebėjimu, „gyventi su išprotėjusiu asmeniu – aktore ir režisiere – tikrai nėra lengva“. Kaip aktorę A.Antulienę kretingiškiai dar mena iš įspūdingo, prieš keletą metų jos sukurto vaidmens monospektaklyje „Džonatanas Livingstonas žuvėdra“.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas