Pajūrio naujienos
Help
2024 Vasaris
Pi 5121926
An 6132027
Tr 7142128
Ke18152229
Pe291623
Še3101724
Se4111825
Apklausa

Ar pasigendate naujų rajono Savivaldybės projektų?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Kai kam – angelas, kai kam - prievaizdas

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Mūsų žmonės
  • 2006-09-26

Vienų sutinkamos su meile, kitų palydimos keiksmais – tokių prieštaravimų kupina yra socialinio darbuotojo kasdienybė. Tuo įsitikinome vieną pusdienį kartu su Žalgirio seniūnijos socialine darbuotoja Stanislava Laurinavičiene aplankę seniūnijos žmones, kuriems reikalinga jos pagalba.

Sofija Pabrėžienė (nuotr. kairėje), per ketverius metus palaidojusi keturis artimus žmones, likusi vieniša ir kamuojama negalios, dažnai ją aplankančią seniūnijos socialinę darbuotoją Stasę Laurinavičienę (dešinėje) vadina globėja ir angelu sargu.
Per ketverius metus – ketverios laidotuvės

Šešiasdešimtmetė Rubulių kaimo gyventoja Sofija Pabrėžienė, pasitikusi mus savo namų prieangyje, ašarodama ėmė pasakoti skaudžią savo gyvenimo istoriją.

Su vieninteliu sūnumi prieš daugel metų ji pabėgo nuo girtuoklio vyro pas motiną ir brolius į kaimą. Pati būdama neįgali, slaugė ligotą mamą, ligi šiol rūpinasi vienišu broliu. Gyvenimas nebuvo lengvas, bet tekėjo įprastai, kol kaip iš gausybės rago nepasipylė jos šeimoje nelaimės. Per ketverius pastaruosius metus S.Pabrėžienė palaidojo keturis pačius artimiausius žmones. Mirė du broliai, žuvo 25-erių vienturtis sūnus, o prieš praėjusias Kalėdas ji palaidojo vienintelę likusią savo gyvenimo atramą - 91-erių sulaukusi mirė mama Sofija Virbickienė.

„Likimas, atrodo, atėmė viską. Bet davė gerus kaimynus ir globėją“, - moteris jaučia didžiausią dėkingumą už palaikymą ir paramą greta įsikūrusiems Giedrei ir Pranui Zdaniams. O Stanislavą Laurinavičienę ji vadina globėja arba tiesiog Stasele. - Kai mirė sūnus ir mama, juos laidojo visas kaimas. O Staselė vis pasirūpina, ar malkų užtenku, ar gali valdžia kokią pašalpą skirti. Ir amžinatilsį mama Staselę angelu sargu vadindavo, ir vis melsdavo Dievo jai sveikatos. Staselė dažnai ją aplankydavo: nė gimtadienių nepamiršdavo, ir Kalėdų seniu apsirengusi dovanėlę atnešdavo“.

Po eilės laidotuvių galutinai sušlubavo moters sveikata. „Tačiau ji nelaksto po seniūniją ir nesiskundžia. Sykį per metus jai skiriame 250 Lt pašalpą kurui įsigyti. Kai ją aplankau, pasiguodžiam, pasišnekame. Moteris yra dėkinga ir už tai, kad nesijaučia vieniša“, - S.Laurinavičienė pasidžiaugė S.Pabrėžienės dvasine stiprybe.

Vienišą motiną lanko kasdien

Neįgali trisdešimtmetė Rima iš Baublių šią liepą pagimdė trečią dukterį. Rugpjūtį moteris su trimis vaikais buvo apgyvendinta Socialinių paslaugų centre. Visi vienišos motinos vaikai – nuo skirtingų tėvų. Pastaruoju metu Rima gyveno pas solidaus amžiaus baubliškį Sigitą, kuris mažylei davė savo pavardę. Neseniai moteris su naujagime sugrįžo pas jį.

Tačiau S.Laurinavičienei ir Socialinių paslaugų centro socialinei darbuotojai Laurai Navickienei, kurią paskyrė Vaikų teisių apsaugos tarnyba, nuo to tik padaugėjo rūpesčių. Mat, Sigitas nenori, jog dvi vyresnės mergaitės gyventų sykiu su jais. Sigito dviejų pereinamų kambarių bute Baublių daugiabutyje vietos gausiai šeimynai – mažoka. Viename iš kambarių dar gyvena du suaugę vyriškio sūnūs. Be to, S.Laurinavičienei Sigitas sakė, jog mergaičių nepriimsiąs, nes pykstąs ant jų dėl asmeninių dalykų.

56-erių Rimos motina gyvena pačiame Baublių centre, nuosavame būste: be langų, grindų, baldų, neskaitant kelių lovų ir skudurų tuntų pakampiuose. Šešerių ir devynerių metų vyresnės Rimos dukros, kol dar neatšalo orai, glaudžiasi pas močiutę.

„Aš negailiu dukroms meilės, bet Sigitas pasakė – mergaičių nemaitinsiu“, - kalbėjo Rima.

„Sigitas, seniūnijos žiniomis, niekur nedirba. Prieš kelias dienas jis buvo atėjęs į seniūniją piktindamasis, kad jiems pašalpos neišmokamos „į rankas“. Rimai valstybės mokamais pinigais disponuoja Socialinių paslaugų centro skirta darbuotoja. Ji nuperka maisto, sauskelnių ir kitų reikmenų“, - kalbėjo S.Laurinavičienė.

Moteris tvirtino, jog niekam nėra naujiena, kad Sigitas ir jo sūnūs - suaugę, sveiki ir tvirti vyrai, naudojasi Rimos negalia ir jos pinigais. Jai ir vaikams vėlgi siūloma apsigyventi Socialinių paslaugų centre, tačiau ji nebenori. Jos valios taip pat privalu paisyti. „Tarsi užburtas ratas: motinos gyvenimo būdas persidavė dukrai, o ši vėl leidžia į pasaulį vaikus, kurie nemato nieko gero. Tų vaikų labiausiai ir yra gaila“, - atviravo socialinė darbuotoja.

Kol kas kasdien pas Rimą stebėti jos vaikų gyvenimo sąlygas pakaitomis tebevažinėja Socialinių paslaugų centro darbuotoja, S.Laurinavičienė bei felčerė.

Dalija ir makaronus, ir dovanas

S.Laurinavičienės žodžiais, šiuo metu Žalgirio seniūnijoje yra 16 socialinės rizikos šeimų, kurioms reikalinga nuolatinė globa ir priežiūra. Nuo šių metų kovo mėnesio vargingiau gyvenančioms Lietuvos šeimoms yra dalijami maisto paketai. S.Laurinavičienė per pusmetį Žalgirio seniūnijos žmonėms jau išdalijo 11 tūkst. 345 kg miltų, makaronų, kruopų.

Kartu su seniūnu Povilu Šližiumi S.Laurinavičienė aplanko seniūnijos senelius jubiliatus, vyresnius negu 80 metų. O prieš kiekvienas Kalėdas, apsirėdžiusi Kalėdų seneliu, dovanomis ir dėmesiu ji pamalonina senus, vienišus ir neįgalius seniūnijos žmones.

Garbaus amžiaus S.Laurinavičienė, sovietmečiu dirbusi buhaltere ir fermos vedėja, socialinio darbuotojo „duoną kremta“ penkiolika metų – lygiai tiek, kiek gyvuoja ši nauja Lietuvoje specialybė.

„Ėjimas į žmogų“

T Taip naujos socialinio darbuotojo profesijos paskirtį apibūdino Lietuvos socialinių darbuotojų asociacijos Kretingos grupės tarybos pirmininkė Stanislava Ruokienė. Ji vadovauja Kretingos Dienos veiklos centrui, kuriame ugdomi intelekto ir kompleksinės negalios žmonės.

Pasak S.Ruokienės, mūsų šalis, įsiliedama į Europą ir turtėdama, atsigręžė į žmogų: atkreipė dėmesį, kad nebūtų žeminamas jo orumas.Ypač atsižvelgta į socialiai pažeidžiamą visuomenės sluoksnį (senus, kenčiančius nuo smurto) ir neįgaliuosius. „Tam, kad nė vienas žmogus nebūtų žeminamas ir jam laiku būtų suteikta pagalba, atsirado socialinio darbuotojo poreikis. Šis darbuotojas tiesiogiai kontaktuoja su pagalbos stokojančiu asmeniu“, - tvirtino S.Ruokienė. Mūsų rajone šiuo metu 119 socialinių darbuotojų tiesioginį darbą dirba Dienos veiklos, Socialinių paslaugų ir Psichikos sveikatos centruose, Padvarių pensionate, rajono seniūnijose ir Socialinės paramos skyriuje.

„Kad žinotume, kaip dirba socialiniai darbuotojai visoje Respublikoje, kad galėtume bendrauti ir teikti savo siūlymus, kuriant įstatymus socialiniais klausimais, susibūrėme į asociaciją. Kretingos grupėje dabar - 36 socialiniai darbuotojai“,- tvirtino S.Ruokienė.

Rytoj, rugsėjo 27-ąją, socialiniai darbuotojai švęs savo profesinę šventę, kuri įteisinta pernai. Ta proga Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apdovanojimams asociacija pristatė: Danutę Blagnienę, rajono Socialinės paramos skyriaus vadovę, - už aktyvią socialinių paslaugų plėtrą rajone ir sėkmingą paslaugų teikimo organizavimą bei Dianą Garjonienę, Dienos veiklos centro vyriausiąją socialinę darbuotoją, - už iniciatyvią veiklą, idėjas, projektų rengimą, stovyklų organizavimą.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas