Pajūrio naujienos
Help
2024 Spalis
Pi 7142128
An18152229
Tr29162330
Ke310172431
Pe4111825
Še5121926
Se6132027
Apklausa

Ar balsuojate Seimo rinkimuose?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Unikalus Lietuvoje Dapšauskų šeimynos orkestras

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Mūsų žmonės
  • 2006-09-12

„Kai per vestuves sustoja groti dešimt mūsų giminės muzikantų su vaikais ir anūkais, atrodo, jog groja visas orkestras“, - tvirtino 72-ejų salantiškis Leonas Dapšauskas. Pats dar vaikystėje išmokęs mušti būgną ir pūsti „triūbą“, vėliau to išmokė ir visą savo šeimą – žmoną Genovaitę ir penkis vaikus: tris sūnus ir dvi dukteris. Šiandien Dapšauskų šeimos muzika yra laikoma tautos kultūros paveldo dalimi.

Kretingos rajoną Lietuvoje išgarsinusi muzikuojanti Dapšauskų šeimyna (iš kairės): „šeimos galva“ Leonas, sūnūs Juozas ir Pranas, motina Genovaitė ir dukros Danutė bei Regina.
Kiekvienas groja keliais instrumentais

Dapšauskai kelis dešimtmečius garsėjo Skuodo, Salantų ir Kretingos apylinkėse kaip vestuvių ir laidotuvių muzikantai. Jie dalyvauja ir įvairiuose renginiuose: atlaiduose, šventėse, festivaliuose. „Mes grojame viską: maršus, valsus, fokstrotus, polkas, žemaitiškus „kalnus“, - tvirtino šeimos orkestro „galva“ L.Dapšauskas ir, sukvietęs šeimos narius stoti prie „triūbų“, surengė koncertą mums, korespondentams.

Visi septyni šeimos nariai moka groti ne vienu instrumentu: tėvas Leonas ir 35-erių sūnus Jonas pasikeisdami pučia bosinę ir tenorinę tūbas, 66-erių motina Genovaitė – trimitą ir klarnetą. Ją keičia vyriausioji duktė - 44-erių Danutė Venckienė, kuri muša dar ir būgną. Jaunėlė duktė 28-erių Regina groja tais pačiais instrumentais, kaip motina ir sesuo. 31-erių Juozas ir 42-jų Pranas šeimos orkestre „plėšia“ baritoninę tūbą.

Daugelis šeimoje groja ir klavišiniais instrumentais. Trys šeimos nariai yra profesionalūs muzikantai. Pranas mokėsi Vilniaus konservatorijoje ir vargonavo Skuodo bažnyčioje. Regina yra baigusi studijas Stasio Šimkaus muzikos mokykloje ir dirba Salantų gimnazijoje akompanuotoja. Jonas studijavo chorvedybą Klaipėdos universitete, dabar mokytojauja Salantų meno mokykloje ir vargonininkauja Mosėdžio bažnyčioje. Jo žmona Reda, irgi muzikos mokytoja, laikoma Grigališkojo choralo Klaipėdos regione pradininke.

Danutė, kurios keturi iš penkių vaikų mokosi Salantų meno mokykloje, irgi groja vargonais Šateikių ir Notėnų bažnyčiose.

Juozas, dvejus metus išbuvęs pranciškonų noviciate Kretingos ir Kryžių kalno vienuolynuose, vienuolio abitą išmainė į muzikos renginių organizatoriaus duoną. Jis vadovauja Šiaulių vyskupijos katalikų evangelizacijos centrui ir rengia krikščioniškos muzikos koncertus, festivalius. Jis yra sumanęs išleisti savo šeimos muzikos kompaktinę plokštelę.

Sportavimas Leonui Dapšauskui padeda išlaikyti gerą formą. 72-jų vyriškis lengvai atsistoja ant galvos.
Dapšauskų šeimynos atliekama tik Žemaitijos kraštui būdinga muzika susidomėjęs Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas ekspedicijos metu įrašė jų dainas bei giesmes.

Kone visa Dapšauskų šeimyna, išskyrus Juozą, su savo šeimomis gyvena Salantuose, todėl jiems nėra sudėtinga „susibėgti“ pagroti bei išvykti į renginius.

Šį pavasarį Dapšauskai buvo pakviesti į tarptautinį folkloro festivalį „Skamba skamba kankliai“ Vilniuje: jie grojo religines giesmes Šv.Jonų bažnyčioje bei maršus eisenoje Senamiesčio gatvėmis.

Grojimas buvo šeimos duona

Leonas tvirtino, jog muzikuoti išmokęs dar bandą ganydamas,- vyresnieji nuo avių nuviliodavę net šokiuose pagroti. „Prieš kariuomenę Šatėse mokiausi vargonuoti. O kai grįžau iš kariuomenės, pramokiau groti jau paūgėjusius brolius – Praną ir Stanislovą. Iš senųjų muzikantų nupirkome „triūbas“. Ir taip 10 metų kiekvieną savaitgalį: tai laidotuvėse, tai vestuvėse ir dar į šokius suspėdavom nulėkti. „Veselė“ trukdavo po tris dienas, lūpos sutindavo nuo pūtimo“, - juokėsi guvus ir energingas salantiškis.

Leono žodžiais, jo brolis Pranas iš savamokslių muzikantų pakilo į muzikos aukštumas. Jis grojo Maskvos kariuomenės orkestre, baigė konservatoriją ir jau kelis dešimtmečius groja Lietuvos simfoniniame orkestre.

Broliams ir draugams „išsiženijus“, pašlijo Salantų muzikantai. Tuomet šeimos orkestrą ėmusi gelbėti Genovaitė.

„Paėmiau triūbą ir pradėjau pūsti. Išmokau groti todėl, kad reikėjo kažkam pakeisti išsiblaškiusį po „svietą“ orkestrą, bet buvo ir labai įdomu“, - atviravo Genovaitė. Moteris tvirtino, jog tuo metu abu su vyru dirbę kolūkyje, išsiprašyti groti nebuvę paprasta, - o mirtys juk nelaukdavo sekmadienių. „Visaip sukomės, „pyraginom“ viršininkus“, - prisimena pašnekovė.

Muzika Dapšauskų namuose skambėjo nuolatos – muzikuoti savaime išmoko ir vaikai.

„Mes nė nepastebėjome, kaip išmokome groti. Visa šeima nebegalėjome kitaip gyventi. Groti į pirmą „budynę“ išėjau būdama vienuolikos, o Pranas dar anksčiau – septynerių. Jono besimokant lyg ir nesimatė, tik žiūrim, kieme jau groja vestuvinį maršą“, - pasakojo vyriausioji dukra Danutė.

Grojimas ilgainiui tapo kone visos Dapšauskų šeimynos kasdiene duona. „Būdavo, grojam po dešimt „budynių“ per mėnesį, o sykį - tai buvo rekordas – net septyniolika“, - prisimena Leonas. Jo nuomone, tuomet „plėšti“ reikėję ne vien iš gerklės, bet ir iš širdies. Ilgainiui Dapšauskų verslą nurungė atsiradę sintezatoriai.

„Negalime sakyti, kad dabar esame „užgesę“, - tvirtino apie 40 metų sykiu muzikuojantys Leonas ir Genovaitė. – Dar grojame ir liūdnuose, ir linksmuose giminių susiėjimuose: laidotuvėse, metinėse, krikštynose, per atlaidus Gintališkėj, Notėnuose, Šateikiuose. Kol leidžia sveikata, dalyvaujame visuose renginiuose, kur mus kviečia“.

Vyresnieji Dapšauskai, beje, sveikata nesiskundžia, - veikiau jos turi daugiau negu dažnas, sulaukęs jų amžiaus. Jų šeimyna pasižymi ir sveikuolišku gyvenimu būdu: aštuntą dešimtį einąs Leonas rytais sportuoja ir vikriai atsistoja ant galvos. O Genovaitė pati šeimynai kepa sveikuolišką duoną.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas