Garbingo 90 metų jubiliejaus sulaukusi Zuzana Jablonskienė svečius pasitiko rankose laikydama virbalus ir bebaigiamas megzti kojines. Pasirodo, jog mezgimas – didžiausias darbėniškės pomėgis, gelbstintis ilgomis šaltomis žiemomis.

90 metų jubiliejų atšventusios darbėniškės Zuzanos Jablonskienės rankose ilgi žiemos vakarai virsta šiltomis kojinėmis ir šlepetėmis, kuriomis apdalinami visi artimieji.

Ant gėlėmis, megztomis šlepetėmis ir kojinėmis nukrauto stalo šiandien sutelpa beveik visas Zuzanos pasaulis. Beveik visas, jei neskaičiuotume Zuzanos vaikų, anūkų ir proanūkių su antrosiomis pusėmis, kurie, pasak dukros Petrutės, sudaro solidžią 67 žmonių kompaniją.

Pranutė papasakojo, jog mamą į savo namus Darbėnuose parsivežė visai neseniai. Iki tol Z.Jablonskienė kartu su prieš ketverius metus amžinybėn iškeliavusiu vyru gyveno Varkaliuose. Gyvenimas klojosi gražiai - keturis vaikus užaugino. Dukra Petrutė prisiminė, jog jei tėvas priekyje kaldamas eidavo, tai mama iš paskos šluodama bėgdavo. Ir taip vis kartu.

Daugybę metų kolūkyje melžėja dirbusi Zuzana ir šiandien negali vietoje nusėdėti. Anot dukros, su kuria nuo šiol gyvena Z.Jablonskienė, mama dar labai guvi, darbinga, šviesaus proto. Ji ir „Pajūrio naujienas“ vis paskaitinėja, ir televizorių kartais pažiūri. Pačia sunkiausia “liga” močiutė vadina žiemą. Tačiau tuoj pat paaiškėja, jog geriausias būdas Zuzanai po jos atsigauti – rankomis paliesti žemę. Dabar, kai vaikai jau savo gyvenimus sukūrę, močiutė labiausiai rūpinasi gėlėmis, kurios visos su jos rankų šiluma išaugintos. Dukra Petrutė sakė, jog mama gėles sodina kasmet, kasmet laukia jų sužydėjimo, atsimena net tai, kokios spalvos kuris žiedas skleidėsi.

Visgi didžiausias senolės pomėgis – mezgimas. Anot dukros, Zuzana mezga be perstojo. Tobuloms kilpelėms išmegzti močiutei netgi akiniai ar nepriekaištingas regėjimas nereikalingi – Zuzana “mato” rankomis, o šios pačios žino, ką daryti. Senolė prisipažino, jog virbalus į rankas pasiėmus net šalti žiemos vakarai ne tokie „ilgūs“ pasidaro.

Zuzanos mezginiais pirmiausia pasidžiaugė ir į namus su dovanomis jubiliatės pasveikinti sugužėję Kretingos rajono meras V.Kubilius, administracijos direktorius V.Černeckis, Darbėnų seniūnas E.Stalmokas bei socialinės paramos darbuotoja A.Kairienė.

O vaikai, 90 metų jubiliejaus proga nutarę mamai didžiulį krėslą poilsiui padovanoti, nieko nepešė - senolė ir toliau intensyviai mezga atsisėdusi ant savo senosios taburetės.

Dukra Petrutė save vadina pačiu laimingiausiu vaiku žemėje, nes ji, sulaukusi penkiasdešimties, dar gali matyti savo mamą gyvą, kalbėtis su ja ir mokytis iš jos – daugelis tokios galimybės netenka daug anksčiau.

“Kai į namus paskambina vaikai, visada labiausiai rūpinasi tuo – kaip gyvena močiutė. Visų mūsų, namiškių, nuotaika pirmiausia priklauso nuo jos”,– atviravo dukra Petrutė.

Pati Z.Jablonskienė, tarp pirštų nedrąsiai sukdama saldainio popierėlį, sakė, jog mirčiai neturinti laiko. Tiek daug visko dar reikia nuveikti. O ir pavasario jubiliatė dar būtinai turi sulaukti – juk taip smalsu, kokios spalvos žiedai po langais skleisis kitąmet.

Viktorija VAŠKYTĖ

• Rašyti komentarą (0)