|
Atsimena grafą Tiškevičių
Padvariškė Sofija Rutienė atsimena tuos laikus, kai dar gyveno grafai Tiškevičiai. Jos tėvas Juozas Vičius, kaip pirmojo pasaulinio karo dalyvis, buvo atsidūręs Prancūzijoje. Grįžęs iš karo vyras išsimokė į kalvius ir dirbo pas grafą.
S.Rutienė pamena, kaip tėvas ją, 4 – 5 metų mergaitę, nusivedė į Žiemos sodą. Mergaitei didelį įspūdį sukėlė tai, jog lauke esant žiemai, viduje žydėjo obelys, čiulbėjo paukščiai, čiurleno fontanai. Kol tėvas kažką taisė, ji visą laiką grožėjosi žuvimis baseine. S.Rutienė sakė, kad seniau tiek gėlių, kiek yra dabar, nebuvo. Padvarių kaime stovėjo keli raudoni plytiniai ar akmeniniai namai, kuriuose gyveno dvylika darbininkų šeimų. „Ne tiek buvo ponų kaip dabar. Viską tvarkė ūkvedys, buhalteris ir grafas“, - prisiminė pašnekovė. Ji sakė, kad ūkvedys tikriausiai buvęs vokietis arba prūsas. S.Rutienė, gimusi 1932 m., augo keturių vaikų šeimoje. Kol tėvas dirbo kalvėj, kurios vietoje dabar įsikūrusi parduotuvė, mama Saliomėja namie augino vaikus. Šeima laikė šiek tiek gyvulių. Kai 1925 m. mama pagimdė brolius dvynukus, pats Kazimieras Tiškevičius prašėsi į svečius, nes norėjo į juos pasižiūrėti. „Prie grafo labai gerai gyvenom. Tėtis gaudavo per mėnesį 70 Lt, gyvenom kaip buožės“, - sakė S.Rutienė. Ji po mamos mirties apžiūrėjo stalą ir rado rusiškų bei vokiškų pinigų, vekselių, kuriuos sudegino. „Mama buvo labai taupi. Grafas mėgo išlaidauti, todėl iš mamos skolindavosi pinigų. Tėvas vis norėjo nusipirkti ūkį, bet mama nenorėjo. Gailiuosi, kad pinigus ir vekselius sudeginau, būčiau gavus pusę rūmų“, - kalbėjo S.Rutienė.
Dovilė SIMAITYTĖ
|