Pajūrio naujienos
Help
2024 Gruodis
Pi 29162330
An 310172431
Tr 4111825
Ke 5121926
Pe 6132027
Še 7142128
Se18152229
Apklausa

Ar stebite viešai transliuojamus rajono Tarybos ir komitetų posėdžius?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Specialistai Kretingos valymo įrenginius įvertino teigiamai

  • Diana JOMANTAITĖ
  • Vakarų Lietuva
  • 2010-10-05

Bendrovės „Kretingos vandenys“ valymo įrenginiuose viešėjo Švedijos, Lenkijos, Kaliningrado srities atstovai – projekto „Šiuolaikinis vandens valdymas“ partneriai. Kretingos valymo įrenginius užsienio šalių specialistai įvertino teigiamai ir bendrovę „Kretingos vandenys“ pakvietė tapti šio projekto asocijuota nare.

Delegacija iš Švedijos, Lenkijos ir Kaliningrado srities apžiūrėjo bendrovės „Kretingos vandenys“ valymo įrenginius.

„Projekto „Šiuolaikinis vandens valdymas“ tikslas yra švari Baltijos jūra. Kadangi Kretinga yra viena iš potencialių teršėjų, projekto partneriai norėjo pažiūrėti, kokia čia situacija, kad galėtų įvertinti užteršimo pavojaus laipsnį. Svečiai liko patenkinti Kretingos valymo įrenginiais, jų nuomone, mes dirbame labai gerai. Yra šalių, kuriose situacija yra daug prastesnė. Pavyzdžiui, Kaliningrado srityje nuotekos bėga tiesiai į Baltijos jūrą. Svečiai buvo nustebę, kad pas mus yra vykdomi laboratoriniai tyrimai“, - sakė bendrovės „Kretingos vandenys“ direktorė Irina Vigelienė.

Projekto „Šiuolaikinis vandens valdymas“ vadybininkas Tobias Facchini pasakojo, kad į Kretingą atvyko ne tik pažiūrėti, ar tinkamai yra valomas vanduo, bet ir pasisemti patirties bei žinių.

„Akmenos-Danės upė yra viena iš daugelio, įtekančių į Baltijos jūrą. Mūsų tikslas – ekologiška jūra, todėl yra labai svarbu, koks vanduo nuleidžiamas į upes, kadangi šios suteka į Baltiją“, - kalbėjo T.Facchini.

Vienas iš projekto „Šiuolaikinis vandens valdymas“ tikslų – šiuolaikinių metodų kūrimas upių baseinams valdyti. Tuo tikslu kiekvienoje šalyje – Lietuvoje, Lenkijoje ir Švedijoje – tyrimams buvo pasirinkti upių baseinai. Kai kuriuose jų bus įgyvendinta keletas novatoriškų bandomųjų vandensaugos priemonių.

„Šio projekto vadovai mums pažadėjo, kad sutvarkys vieną lietaus išleistuvą. Taip pat mums buvo pasiūlyta tapti projekto partneriais. Tačiau partneriai prie vykdomų projektų turi prisidėti finansiškai, todėl nusprendėme geriau tapti asocijuotais projekto nariais“, - sakė I.Vigelienė.

Švedijoje vandens valymo srityje dirbančios Akko Karlsson nuomone, šalims partnerėms viena iš kitos būtų galima pasimokyti įgytos patirties.

„Jei Švedijoje žmogus nusprendžia statytis namą, jis pirmiausia privalo prisijungti prie vandens valymo sistemos. Mūsų šalyje iš individualių namų ir industrinių vietovių atitekantis užterštas vanduo yra valomas atskirai. Be to, vandenį mes išvalome ir chemiškai. Iš dumblo, kuris nusėda valant vandenį, gaminame biokurą, dumblą ūkininkai naudoja kaip trąšą. Mano nuomone, norint pagerinti vandens valymą, sumažinti upių užterštumą, labai svarbu yra ne tik įrenginiai, bet ir visuomenės švietimo sistema. Švedijoje jau maži vaikai mokomi, kad į tualetus negalima mesti daiktų: jei į klozetą įmesi panaudotą ausų krapštuką, jis atsidurs valymo įrenginiuose, kur sukels problemų. Jei problemų bus valymo įrenginiuose, jų bus ir Baltijos jūroje“, - kalbėjo A.Karlsson.

Pasak Kretingoje viešėjusių specialistų, vandens išvalymo kokybė yra labai svarbi, nes pagrindiniai į Baltijos jūrą įtekančios Akmenos upės taršos šaltiniai yra nepakankamai išvalytos nuotekos iš miestų, gyvenviečių, nevalytos lietaus nuotekos iš miestų ir pramoninių teritorijų.

Dėl šių priežasčių Akmenos-Danės upės baseine vandens kokybė neatitinka nustatytų standartų, o pagal Europos Sąjungos ir Lietuvos vandens teisės aktus, Lietuva iki 2015 metų yra įsipareigojusi užtikrinti gerą visų vandens telkinių būklę.

Iš beveik 28 tūkst. Lietuvoje esančių upių vienintelė Akmena-Danė turi dvigubą pavadinimą. Upė teka per trijų – Kretingos, Klaipėdos rajonų ir Klaipėdos miesto - savivaldybių teritoriją.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas