Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Apklausa

Ar pasigendate spartesnės daugiabučių gyvenamųjų namų renovacijos Kretingos rajone?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Kretingiškė Šarūnė Miklovaitė antrus metus studijuoja ir dirba žemės rojumi vadinamame krašte – Havajuose. Apie egzotiškąją salą ji gali papasakoti daugiau negu nuolat pailsėti čia atvykstantys turistai.

Į Havajų salą Š.Miklovaitė persikėlė gyventi iš Kalifornijos valstijos Los Andželo miesto, kuriame ji praleido metus. Kai draugai ėmė ieškoti laimės kitur, Los Andžele neužsibuvo ir ji. Naujų potyrių ieškojimas Š.Miklovaitę atvedė į Ramiajame vandenyne esančią salų grupę – Havajus.

Darbdaviai skatina tobulėti

Š.Miklovaitė gyvena Havajų valstijos sostinėje Oahu saloje. Mergina dirba „Pennzoil“ kompanijos, kuri tiekia kvepalus, savininko sekretore. Amerikoje darbdaviams didelę reikšmę turi darbuotojų diplomas, todėl šie yra skatinami mokytis, dalyvauti įvairiuose kursuose, apmokymuose. Š.Miklovaitė studijuoja verslo vadybą ir teisę Havajų universitete. Studijų sistema panaši kaip ir Lietuvoje. Tačiau Havajų universitete Š.Miklovaitė pati susidarė tvarkaraštį iš privalomųjų ir pasirenkamųjų dalykų. Bakalauro studijas galima pabaigti per porą metų, tačiau dirbantys studentai dažniausiai pasirenka mažiau paskaitų ir studijos užtrunka keletą metų ilgiau.

Universitete siūlomos ir internetinės paskaitos, tačiau jos ne tokios kokybiškos, be to reikia gerai mokėti anglų kalbą ir spėti konspektuoti.

Amerikiečiai netoleruoja knygų kopijavimo – jie tai laiko autorinių teisių pažeidimu. Todėl Š.Miklovaitei, kaip ir kitiems studentams, tenka teorinę literatūrą pirkti. Knygos labai brangios: jų kaina prilygsta užmokesčiui už studijas.

Iš pradžių Š.Miklovaitė jautė kalbos barjerą, bet šiuo metu ji kalba be akcento. Ji džiaugėsi, kad gerus kalbos pagrindus, padedama mokytojų - B.Stukanienei ir C.Miles, įgijo besimokydama Jurgio Pabrėžos gimnazijoje. „Mokytojos buvo mus išmokiusios sunkiai dirbti ir laiku atiduoti savarankiškus darbus. Taip elgiuosi ir dabar“, – papasakojo pašnekovė.

Kretingiškė gyvena trijų kambarių kotedže, prie greitkelio, kuriuo mašinos važiuoja penkiomis juostomis. Ji mašina į darbą nuvažiuoja per 15 minučių, žiemą dėl susidariusių spūsčių kelionė trunka pusantros valandos.

Havajuose yra labai daug mašinų, nes paprastai kiekvienas, turintis vairavimo teises, turi po automobilį. Visos mašinų stovėjimo aikštelės yra mokamos. Vienintelė išeitis – mašiną palikti prie prekybos centro.

Kultūrų dialogas

Š.Miklovaitė papasakojo, kad Havajai – tai susipynusių kultūrų kraštas. Nuo čionykščių havajiečių skiriasi iš kitų valstijų atsikėlę amerikiečiai, atvykėliai iš šalia esančios Japonijos, Filipinų, Kinijos.

Penkiasdešimtąja JAV valstija Havajai tapo 1959 metais. Todėl čia dar gaji havajiečių kultūra. Havajiečiai išsiskiria beveik laukiniu gyvenimo būdu, todėl nieko nestebina jiems skirti prie restoranų kabantys užrašai, klientus prašantys vilkėti marškinėlius ir avėti batus. Vietoj mums įprastų rūbų moterys apsivynioja pačių nuaustomis skraistėmis.

Ignoruodami civilizacijos pasiekimus, havajiečiai didelėmis šeimomis gyvena palapinėse pajūryje. Jie valgo tai, ką gauna iš gamtos: vaisius, žuvis, kurias susigauna žeberklais.

Pasak Š.Miklovaitės, havajiečiai, kažkada buvę monarchinės valstybės gyventojai, vis dar kovoja už nepriklausomybę. Pavyzdžiui, per šventes iškelia plakatus, kuriais pasisako prieš jų kultūrinės laisvės varžymą.

Š.Miklovaitė sakė, kad į Havajus turistai atvyksta pasižiūrėti gamtos, kuri skirtingose salos dalyse yra kitokia. Šiaurinė jos pakrantė primena džiungles. Kita dalis yra išdžiovinta sausros ir yra panaši į dykumą. Dar kitoks vaizdas vaikščiojant smėlėtais pajūriais ir stebint smaragdinę jūrą. Mergina paaiškino, kad vanduo nėra niekuo ypatingas, tiesiog Havajai yra netoli pusiaujo ir lūždami saulės spinduliai sudaro skaidrumo įspūdį.

Vasara karaliauja apie 8 – 9 mėnesius. Kitu laiku prasideda liūčių sezonas, po kurio visa augalija atsigauna. „Havajuose visada kas nors žydi“, – džiaugėsi pašnekovė.

Havajus ypač mėgsta ir banglentininkai. Kiekvienas šio ekstremalaus sporto aistruolis svajoja pasigrumti su didelėmis Ramiojo vandenyno bangomis. Š.Miklovaitė bandė mokytis valdyti banglentę, bet pabūgo pavojų. „Ten, kur didelės bangos, būna daug ryklių. Be to, lūždama banga gali sulaužyti stuburą“, – paaiškino ji. Saloje populiarios ir kitos vandens sporto šakos, pavyzdžiui, vandens motociklai.

Turistų traukos centras – Waikiki paplūdimiai. Šalia jų įsikūrę prabangūs viešbučiai, kitos paslaugas teikiančios firmos. Turistai gali rinktis daugybę pramogų.

Kadangi Havajuose yra išvystyta paslaugų sfera, čia mažas nedarbas. Nedidelę skurdžių grupę sudaro tik tinginiai arba žmonės, turintys rimtų problemų.

Pasak Š.Miklovaitės, Havajuose nėra daug lankytinų vietų. Ji aplankė karalienės rūmus, japonišką XIX amžiaus Budos šventyklą. Tam tikrais metų periodais galima pasižiūrėti į ugnikalnį, esantį Didžiojoje saloje. Maui sala ypatinga savo kriokliais.

Havajuose paplitusios laukinės kiaulės, ožkos, yra gyvačių. Kartais sutinkami ir skorpionai. Vietos gyventojai tiki, kad jei namuose apsigyvena maži geico driežai – greitai ateis laimė.

Havajų gyventojai daugiausiai valgo žuvis, jūros gėrybes, kurios nėra brangios. Patiekalams naudojama žalia ar marinuota žuvis, paskaninta prieskoniais ar padažais, daržovėmis. Rūkytos žuvies beveik nėra. Kitaip negu Lietuvoje, ten bulvės vartojamos retai. Ypač brangūs pieno produktai: pusantro litro pieno kainuoja apie aštuonis dolerius (apie 22 Lt).

Š.Miklovaitė sakė, kad sunku pasakyti, koks salos gyventojų skaičius, nes jis nuolat kinta. Pusė salos priklauso Amerikos laivyno karinėms pajėgoms.

Svarbiausia - gražūs nagai, rankinė ir batai

Š.Miklovaitė susitinka su kitais Havajuose gyvenančiais lietuviais, kartu su jais mini valstybines šventes. Tačiau geriausi merginos draugai yra amerikiečiai, kurie dažniau pagelbsti bėdoje nesvarstydami, ar iš to turės naudos.

Š.Miklovaitė prisipažino negalinti priprasti prie lietuvių aprangos. Merginos, kuri vilki trumpą aptemptą palaidinę, trumpą sijoną ir avi aukštakulniais, amerikietė paklaustų „Kiek tu kainuoji?“. Havajuose moterys stengiasi rengtis ir dažytis kukliau. Darbe jos dėvi dalykinius kostiumėlius, o iš namų į parduotuvę gali ateiti ir su pižama.

Amerikietėms svarbiausia tvarkingi nagai, brangūs ir gražūs batai bei rankinė. Jos labiau rūpinasi oda, atlieka procedūras jai puoselėti, perka brangius kremus, o ne dekoratyvinę kosmetiką.

Dauguma Havajų gyventojų išpažįsta krikščionių baptistų tikėjimą. Vienas iš skirtumų nuo Romos katalikų yra tai, kad jų pastoriai gali kurti šeimas. Krikščionys baptistai didelį dėmesį skiria Biblijai studijuoti. Š.Miklovaitei jų bažnyčios labiau primena biurus, ten ji nejaučia tokio dvasingumo, kaip, pavyzdžiui, Kretingos bažnyčioje.

Pašnekovė sakė pasiilgstanti europietiškos kultūros: muzikos, teatro, poezijos, bažnyčių architektūros. Merginai stinga ir tokio šilto bendravimo religinėje bendruomenėje, kokį jautė Kretingos parapijoje. Amerikoje labiau puoselėjamas kūnas negu dvasia.

Dovilė SIMAITYTĖ


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas