![]() |
|
|
Seniai regėtas sniego kiekis užkrovė rūpesčių naštą
Davė ir dar drėbtelėjo – tai apie sniegą, užklupusį baigiantis seniesiems ir prasidedant naujiesiems metams. Mamos skundėsi per pusnis negalinčios pravežti vežimėlių su vaikais Jauryklos parko pusėje, „Ar mieste išvis valomas sniegas, gal galite patikslinti, kada? Apmaudu...“, – į rajono Savivaldybės sąžinę apeliavo kita kretingiškė. „Savaitgalis „šventas“ – gyventojai pamiršti“, – čia priekaištas gyventojo iš vienos rajono seniūnijų. Išbandymas ne tik tarnyboms Užuot vien burnojus, kilo ir iniciatyvų patiems žmonėms susitelkti, padėti tiek sau, tiek kitiems – akivaizdu, kad komunalininkai fiziškai nebespėja valyti gatvių ir šaligatvių, nors ir dirba išsijuosę. Pro iniciatyvios kretingiškės akis nepraslydo, ir kad mažai kas iš individualių namų savininkų ties savo teritorija sniegą yra nusikasę „nors mažą praėjimą – nors per kastuvo plotį“. Namų savininkams turi, ką pasakyti ir draudikai. „Ergo“ draudimo bendrovės Turto ir specialiųjų rizikų žalų administravimo skyriaus vadovė Margarita Čebelienė priminė pasirūpinti ir laiku nuo stogų nuvalyti susikaupusį sniegą, nes tirpstant jis smarkiai pasunkėja ir gali pažeisti konstrukcijas. „Draudimas paprastai atlygina tik staiga ir netikėtai įvykusią žalą, įvertinus konkrečios draudimo sutarties sąlygas bei apdraustos rizikos, šiuo atveju sniego, kriterijus. Todėl, jei sniegas kaupėsi ilgą laiką ir nebuvo šalinamas, išmoka gali būti nemokama. Taip pat svarbu nepamiršti, kad, jeigu nuo stogo nukritęs sniegas ar ledas apgadintų kitų asmenų turtą, žalą turės atlyginti pastato savininkas“, – akcentavo M. Čebelienė. Pasak už miesto tvarkymą atsakingos bendrovės „Kretingos komunalininkas“ direktoriaus Pauliaus Ruškaus, tokio snygio išties seniai nematėme, – tai išbandymas visiems. „Per vieną naktį iškritęs kritulių kiekis pareikalavo maksimalios mūsų tarnybos mobilizacijos“, – sakė jis. Valymo darbai pradedami 2.30 val. ir trunka visą naktį bei kitą dieną. Prioritetas, kaip visada, teikiamas pagrindinėms miesto gatvėms, viešojo transporto maršrutų ir pavojingiausiems ruožams. „Net ir dirbant be pertraukų, neįmanoma, kad visas miestas vienu metu būtų nuvalytas, kad ir labai to norėtųsi“, – sakė P. Ruškus. Jis pripažino, kad dalyje mažesnių gatvių iš ryto eismas būna sudėtingesnis, bet darbai tęsiami tol, kol nuvalomos ir jos. Įdarbinta beveik visa bendrovės „Kretingos komunalininkas“ turima technika: 2 gatvių valytuvai, greideris, šaligatvius ir aikšteles valo 4 traktoriukai. Vadžių neatleis, kol vyraus žiema „Akcinės bendrovės „Kelių priežiūra“ Komunikacijos skyriaus teigimu, žiemos sezonui rengiamasi iš anksto, tad ir šiam snygiui buvo pasirengta – tiek technikos, tiek medžiagų, tiek budėjimų organizavimo prasme. Vis dėlto pastarosios dienos išsiskyrusios reiškinių intensyvumu: gausų snigimą daugelyje vietų lydėjo stiprus vėjas, ypač atvirose, mažiau miškingose erdvėse. Darbai buvo organizuojami nepertraukiamai dar prieš prasidedant pirmiesiems krituliams. Gruodžio 29 dieną visame Vakarų regione dirbo daugiau kaip pusšimtis mechanizmų, dalis jų darbus tęsė ir naktį. Antradienį, gruodžio 30-ąją, tame pačiame regione jau buvo beveik 100 intensyviai dirbančių mechanizmų, kurie šalino sniegą, barstė slidumą mažinančias medžiagas. Vien per tą parą išberta daugiau kaip 1 tūkst. tonų druskos, kad nesusidarytų papildomų slidžių ruožų, vyko prevenciniai darbai. Sniegas bus valomas tol, kol vyraus žiemiški orai. Konkrečiai Kretingos padalinyje nuolat dirba 7 barstytuvai, 3 traktoriai, keliams su žvyro danga prižiūrėti naudojami 3 greideriai.
AB „Kelių priežiūra“ Komunikacijos skyriaus teigimu, Kretingoje pirmiausia dėmesys sutelktas į II kelių priežiūros lygio kelius, tai yra į kelius Klaipėda–Liepoja, Palanga–Šiauliai, Klaipėda–Kretinga, intensyviausio eismo ruožus, taip pat atviras vėjo perpučiamas vietas, kuriose sniegas kaupėsi greičiausiai. Vėliau pereinama prie žemesnio priežiūros lygio kelių priežiūros darbų. Esant tokioms sąlygoms, darbai kai kuriuose ruožuose kartojami – intensyvaus snigimo metu tai įprasta praktika, siekiant atliepti ne tik kelių priežiūros normatyvus, bet ir visuomenės lūkesčius. Pagrindiniai AB „Kelių priežiūra“ iššūkiai buvo susiję būtent su kritulių intensyvumu ir stipriu vėju. Šios aplinkybės lėmė, kad eismo sąlygos sparčiai kito net ir po atliktų darbų. Situacija buvo valdoma nepertraukiamu darbu, stebint meteorologines ir eismo sąlygas realiu laiku, koreguojant darbų taktiką ir koncentruojant techniką ten, kur poreikis buvo didžiausias. Į klausimą apie vairuotojams kylančius iššūkius, Komunikacijos skyrius akcentavo, kad intensyvaus snigimo ir stipraus vėjo sąlygomis sudėtinga užtikrinti nepriekaištingas vairavimo sąlygas – jos sparčiai kinta, tad vairuotojams rekomenduojama skirti daugiau laiko kelionėms, rinktis saugų greitį, išlaikyti saugų atstumą nuo kitų transporto priemonių. Išlaikyti budrumą ne mažiau svarbu ir pėstiesiems, nes, esant žiemiškiems orams, slidumas gali susidaryti ne tik gatvėse, bet ir ant šaligatvių. Be to, tamsiuoju paros metu ar esant prastam matomumui, būtina dėvėti šviesą atspindinčias priemones, o į važiuojamąją kelio dalį žengti tik įsitikinus, kad tai daryti saugu. Sekė prognozes, organizavosi iš anksto Su sniegu, kiek įmanoma, galynėjosi ir rajono seniūnijos. „Seniai tokią gilią žiemą bematėm. Bet ji teikia ne tik malonumų“, – pripažino Darbėnų seniūnas Alvydas Poškys. Jis atviravo, kad, vos prasidėjus gausiam snygiui, pirmiausia griebėsi telefono. „Jau gruodžio 31-osios pavakarę buvau įspėjęs ūkininkus, kad per daug neįsišvęstų, būtų viskam pasiruošę. Visi supratom: jeigu darbo nepradės dabar, vėliau bus sunkiau, kadangi gausiai iškritęs sniegas buvo pradėjęs drėkti. Kitą dieną nuo 6 valandos vakaro visi penki, su kuriais seniūnija yra sudariusi sutartis, išvažiavo į kelius, atokesnius vienkiemius, o šaligatvius valė seniūnijos technika“, – pasakojo A. Poškys. Paklaustas, ar nepasitaikė ekstremalių situacijų, seniūnas teigė, kad vienas kitas automobilis buvo nuslydęs nuo lauko kelio ir atsidūręs griovyje – ištraukti padėjo tie patys ūkininkai. Be to, problemų kėlė ir tirpstant į pliūrę ant kelių virstantis sustumdytas sniegas, vandeniui nebuvo kur nubėgti.
„Ir mes buvom pasiruošę, iš anksto organizavomės darbus. Sausio 1 dieną pasidžiaugėm, kad idealiai nuvalyti keliai, kitą dieną su ūkvedžiu apvažiavome, pasižiūrėjome, kaip jie atrodo laukuose, kur dar reikia padirbėti“, – sakė Vydmantų seniūnas Rimvydas Šakinis. Vydmantų seniūnija valymo sutartį yra sudariusi su konkursą laimėjusia vietoje įsikūrusia žemės ūkio bendrove „Agroservisas“. Pasak R. Šakinio, daug technikos turinti įmonė į kelius iškart „paleidžia“ po kelis traktorius-valytuvus, todėl darbai vyksta gana sparčiai. Paklaustas apie įkainį, seniūnas teigė, kad jis panašus, kaip ir kitose rajono seniūnijose, paslaugos kaina skaičiuojama atsižvelgus į nuvalytą plotą – 1 tūkst. kv. metrų. Kūlupėnų seniūnijoje pluša karteniškis ūkininkas Gintaras Žiobakas. „Į kelius išvažiuoja po du ar tris jo traktorius, – valo gana normaliai“, – įvertino Kūlupėnų seniūnas Rolandas Milius. Kartenos seniūnė Alina Jonutienė taip pat teigė iki praėjusio pirmadienio ryto negavusi nė vieno skundo, kad kas nors iš gyventojų dėl sniego būtų negalėjęs išvažiuoti į darbus arba kitais reikalais. „Dvi medalio pusės yra – vieniems smagu pačiuožinėti, juolab kad tiek daug sniego, kaip skelbiama, 15 metų nematę, o kitiems išpuola dalia dirbti atsiraitojus rankoves“, – taip šią žiemą apibūdino Imbarės seniūnas Antanas Turauskis. Jo žodžiais, šiaurės rytų zonoje, kur yra seniūnija, sniego storis bene didžiausias – siekia apie 70 cm, o kai kuriose vietose ir po metrą. „Blogiausia, kad nieko negalima iš anksto prognozuoti – iš vakaro keliai nuvalomi, bet iš ryto atrodo tarsi nevalyti“, – sakė seniūnas. Šioje seniūnijoje konkursą yra laimėję trys ūkininkai, kiekvienas dirba jam skirtoje teritorijoje. „Šaunuoliai mūsų vyrai, atsakingi. Pamiega kelias valandas – ir vėl kimba į darbus“, – pagyrė A. Turauskis. O nepatenkintų, jo įsitikinimu, visada atsiranda – kai kurie žmonės norėtų, kad keliai būtų kaip vasarą, bet, deja, taip nebus. --- Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba pranešė, kad per pirmąsias šių metų sausio dienas šalies mastu daugiausiai kritulių – 78,8 mm – iškrito Kretingoje, jau pasiekta mėnesio norma – 106 proc. Toliau rikiuojasi: Vėžaičiai (Klaipėdos r.) – 75 mm, 90 proc. mėnesio normos; Plungė – 57,3 mm, 80 proc. mėnesio normos; Klaipėda – 56,5, 84 proc. mėnesio normos; Palanga – 47 mm, 70 proc. mėnesio normos; Šventoji – 42,6 mm, 64 proc. mėnesio normos.
|