Daugiau kaip 3 dešimtmečius hidrotechnikos statinius Kretingos rajone prižiūrėjęs hidrotechnikos specialistas Antanas Būta akcentavo, kad užtvankos priežiūrą vykdyti ir jų tikrinimą privalo atlikti atitinkamą kvalifikaciją turintys specialistai.

Po įvykių Kretingos rajone, kai, norint sumažinti potvynių riziką, bandyta pakelti dviejų užtvankų uždorius, kilo diskusija, ar šie įrenginiai tinkami valdyti gyventojams daug žalos pridarančius potvynius. Hidrotechnikos specialistai paaiškino, kad užtvankas galima pasitelkti reguliuojant vandens lygį tvenkiniuose, tačiau sumažinti potvynio riziką reikia pasitelkti ir kitas priemones. Taip pat svarbu – tinkamai prižiūrėti hidrotechninius statinius.

Užtvankų nauda

„Prieš gamtą nepašokinėsi“, – sakė daugiau negu tris dešimtmečius Kretingos rajono hidrotechnikos statinius prižiūrėjęs Antanas Būta. Jo patirtis rodo, kad užtvankos nėra skirtos reguliuoti maksimalius potvynius ir juos sulaikyti, jų tikroji paskirtis visai kita.

Jis įvardino, kad dugniniai uždoriai, kurie įrengti Kretingos rajono užtvankose, naudojami vandeniui nuleisti vykdant remonto darbus ar esant avarinei situacijai. Potvyniams reguliuoti jie netinka.

Kaip aiškino hidrotechnikos statinių specialistas, pats tvenkinys atlieka reguliavimo funkciją – kaupia lietaus vandenį ir pamažu jį nuleidžia į upės vagą. Tačiau, kai vandens lygis pasiekia kritinę ribą, užtvanka tampa bejėgė. „Tada jau dirba tik gamta. Potvynis yra stichija – jo nei neišmatuosi, nei sustabdysi“, – sakė jis.

Pasak Lietuvos inžinerijos kolegijos docento Vilimanto Vaičiukyno, užtvankos nėra tik tvenkiniai, prie kurių vasarą poilsiauja žmonės. Jų paskirtis daug platesnė – jos gali sulaikyti vandenį prieš liūtis, išleisti jį esant sausrai, aprūpinti drėkinimo sistemas, o taip pat padėti reguliuoti potvynius. „Tvenkiniai karštą vasarą patraukia žmones poilsiui, bet svarbiausia – jie gali tapti priemone apsaugoti miestus nuo vandens pertekliaus“, – paaiškino V. Vaičiukynas.

Kretingos rajone esančios užtvankos niekuo neišsiskiria savo specifika nuo kitų užtvankų Lietuvoje. „Buvo viena užtvanka Kretingos rajone, kuri išsiskyrė savo konstrukciniais sprendimais, bet ją nugriovė. Pagal paskirtį, tai dauguma jų skirta rekreacinėms reikmėms, kitos skirtos drėkinimui, bet jos gali būti puikiai pritaikomos ir potvyniams valdyti“, – kalbėjo specialistas.

Reikia priežiūros ir žinių

Dar sovietmečiu Kretingos rajone statyti hidrotechnikos įrenginiai reikalauja ypatingų žinių. Vien Padvarių užtvankos uždorio konstrukciją slegia apie 18 tonų vandens jėga. „Tai nėra paprastas įrenginys, kurį galima pakelti bet kam, tam tinkamai nepasiruošus. Reikia tiksliai žinoti, kaip tai padaryti, kitaip mechanizmas gali sugesti, o remontas ir brangiai kainuos, ir laiko atims. Juos prižiūrėti turi reikiamą kvalifikaciją tūrintys hidrotechnikos specialistai“, – akcentavo A. Būta.

V. Vaičiukyno tikinimu, jei norime apsaugoti žmones ir turtą nuo potvynių, savivaldybės turi pradėti reguliariai prižiūrėti užtvankas, rengti vandens valdymo planus ir planuoti investicijas. Be to, derėtų svarstyti ir papildomas priemones – apsaugines dambas ar siurblines, kaip daroma daugelyje Europos šalių. „Užtvankos gali būti efektyvus ginklas prieš potvynius, bet tik tuomet, jei jos nėra paliktos likimo valiai“, – reziumavo inžinerijos specialistas.

Norint, kad potvyniai nedarytų žalos, reikia potvynius valdyti atsižvelgiant į miestų ir miestelių urbanizaciją, plėtrą, kritulių intensyvumą, lietaus nuvedimo sistemų būklę ir jų pritaikymą pasikeitus nelaidžių plotų dydžiui dėl miestų ir miestelių urbanizacijos. „Kita galimybė – statyti apsaugines dambas. Jas naudoja daugelis šalių. Kaip pavyzdį galima pateikti tuos pačius Nyderlandus. Statant dambas, reikia galvoti, kaip šalinti vandenį iš apsemtos teritorijos. Čia neapseisime be siurblinių. Kaip žinome, siurblines, kaip ir dambas, reikia prižiūrėti. Siurblinių darbui reikia elektros energijos, kuri kainuoja. Todėl optimaliausia būtų potvynius reguliuoti naudojant ir užtvankas, ir dambas, ir kitas hidrotechnines priemone, – galimus būdus vardino V. Vaičiukynas, papildęs, kad, jo nuomone, reikėtų modernizuoti esamas užtvankas ir taikyti kitus hidrotechninius sprendimus. – Tai leistų optimizuoti užtvankų modernizavimui reikiamų lėšų kaštus.“

Kretingos rajone, Padvariuose, esanti užtvanka

Egzistuoja ir inovatyvūs inžineriniai sprendimai, kurie gali pagerinti vandens lygio reguliavimą ir potvynių kontrolę, tačiau jų realizavimas priklauso nuo vietos ir situacijos. „Žiūrint į užsienio patirtį iš inžinerinės-technologinės pusės, kitos šalys naudoja mobiliąsias užtvaras, siekiant sulaikyti vandenį, įrengiamos daugiafunkcės užtvankos, vandens užlaikymo teritorijos miestuose ir panašiai. Žinoma, yra ir gamtosauginiais procesais paremtų sprendimų, bet ne visur juos galima taikyti. Vienas dažniausiai naudojamų metodų – leisti natūraliai išsilieti potvyniui dar iki miesto“, – įvardino V. Vaičiukynas.

Hidrotechnikos specialistas Vitas Damulevičius įvardino, kad Kretingos atveju pirmiausia prieš potvynį reikia žeminti vandens lygius Tubausių, Padvarių ir Kretingos miesto tvenkiniuose, transformuojant potvynio bangą: „Antra – įrengti vandens nuvedimo sistemą iš Padvarių tvenkinio į Tenžės upės slėnį, įrengiant jame akumuliacinį vandens baseiną.“

V. Vaičiukyno tikinimu, Kretingos rajono savivaldybė nebuvo pirmoji, kuri bandė atidaryti uždorius ir taip reguliuoti vandens lygį: „Jokia čia naujovė ir tikrai nėra pirma savivaldybė, kuri bando atidaryti uždorius. Kauno hidrolelektrinė nuo pastatymo pradžios taip reguliuoja vandens lygį ir apsaugo Kauno senamiestį nuo potvynių. Kitos savivaldybės, kurios prižiūri užtvankas, uždorių atidarymą pertekliniam vandeniui praleisti naudoja taip pat seniai. Esant kritiniam vandens lygiui užtvankoje, tai yra vienas būdų pažeminti vandens lygį.“

Nors gyventojai dažnai viliasi, kad užtvankos juos apsaugos nuo potvynių, A. Būta kalbėjo atvirai: „Apsisaugoti nuo maksimalaus potvynio iš esmės nėra galimybių.“ Jo manymu, kur kas svarbiau kalbėti apie tai, kad gyventojai nestatytų namų maksimalių potvynių užliejamose vietose.

„Jei gyvenama užliejamose teritorijose, reikia suvokti riziką. Arba ten nestatyti namų, arba prisitaikyti prie gamtos, kaip daroma Šilutėje – žmonės gyvena užliejamose vietovėse, bet susitaikė su kasmetine stichija“, – atkreipė dėmesį A. Būta.

---

Kretingos rajono savivaldybė, norėdama sumažinti potvynio riziką, praėjusią savaitę bandė pakelti dviejų užtvankų uždorius. Aplinkosaugininkai paaiškino, kad toks veiksmas pažeidžia teisės aktus. Nepavykus pakelti uždorio Padvariuose, teko nuleisti ir Kretingoje, šalia Birutės tilto esantį įrenginį. Šiuo metu Savivaldybė nori patikrinti ir kitų rajone esančių užtvankų būklę ir reikalauja, kad aplinkosaugininkai talkintų nutariant, kaip tinkamai tai būtų galima padaryti.

• Rašyti komentarą (3)