„Populiariausias patiekalas – kepsniai. Šiandien iškepiau jų šimtą“, – sakė vyriausioji virėja Regina Rimkuvienė.

Darbėnų gimnazijos iniciatyvių tėvų asociacijos siekis ugdymo įstaigoje atsisakyti tiekėjo įmonės paslaugos ir kad maistas jų vaikams būtų gaminamas vietoje, davė rezultatą: mėnuo, kai mokyklos valgykloje moksleiviai valgo tai, ką tą dieną paruošia virėjos.

Kregždė pirma, bet ne paskutinė

Nebepratęsus pasibaigusios sutarties, išsikraustydamas buvęs maitinimo paslaugos teikėjas „Bruneros“ iš virtuvės susirinko viską, palikdamas tuščias sienas, tad įrangą teko pirkti, kaip sakoma, nuo a iki ž. Rajono Savivaldybės administracijos direktorės Vilmos Preibienės teigimu, į gimnazijos valgyklą iš rajono biudžeto iš viso investuota 150 tūkst. eurų: 120 tūkst. Eur – įrangai įsigyti ir 30 tūkst. Eur patalpoms suremontuoti, kanalizacijai sutvarkyti, elektros instaliacijai pritaikyti. Savivaldybė dotuoja ir darbuotojų pareigybes, o tai kainuoja 7 tūkst. 100 eurų per mėnesį. Savarankiškas maitinimo organizavimas Darbėnų gimnazijoje yra pirmoji kregždė rajone, tačiau ne paskutinė – norą pareiškusios Jurgio Pabrėžos universitetinė ir Salantų gimnazijos, taip pat Simono Daukanto progimnazija. Pasak V. Preibienės, apie eiliškumą kalbėti anksti – priklausys nuo reikalingos pinigų sumos, nes vienoje mokykloje valgyklos patalpas reikės pritaikyti vienaip, kitoje – kitaip. Situaciją įvertins rajono Tarybos Švietimo komitetas ir visa Taryba.

Parduotuvės tuštesnės, o kiemsargiai – laimingesni

Ramybe dvelkiančiais piešiniais Darbėnų gimnazijos valgyklos sienas neatlygintinai dekoravo Darbėnų seniūnijoje gyvenanti menininkė Auksė Drazdienė, kuri taip pat buvo tarp iniciatorių mokykloje pakeisti maitinimo organizavimą.

„Esu trijų vaikų mama, turėjau galimybę palyginti su Palangoje esančia mokykla, iš kurios į Darbėnų gimnaziją mokytis jie perėjo. Kai pamačiau skirtumą, apėmė savotiškas šokas. Ten valgykloje pagaminti patiekalai būdavo sudėti į lėkštes, kvepėdavo, norėdavosi imti ir valgyti. Kainos taip pat buvo mažesnės. O čia... Valgiaraštis neaiškus, pasirinkimas menkas, neskanu ir dar brangu...“ – pasakojo A. Drazdienė. Todėl moksleiviai per pertraukas ir lakstydavę į parduotuves pirkti plastike supakuotų sumuštinių, kuriuos su tuo visu plastiku pasišildydavo mikrobangėje.

Dabar situacija skiriasi kaip diena nuo nakties. „Parduotuvės gal liūdi, nes per ilgąją pertrauką jose štilis, o mes, tėvai, džiaugiamės, kad vaikai eina į mokyklos valgyklą, nes ten skanu ir nebrangu“, – sakė A. Drazdienė. Gimnazijos direktorės Sonatos Litvinienės žodžiais, patenkinti ir kiemsargiai, kadangi šiukšlių dėžėse nebėra išsipūtusių pakelių nuo bulvių traškučių, ir vaikų darželyje dirbančios moterys, kadangi po langais nebeliko šurmulių.

„Mano dvyliktokas sūnus jau pačią pirmą dieną, kai buvo atidaryta valgykla, pasigyrė, kokį skanų kepsnį valgęs, – sakė gimnazijos tarybos pirmininkė Bronė Jurgutienė. – Vadinasi, ne be reikalo mes, mamos, prieš dvejus metus, kai maitinimą organizavo įmonė, vaikščiojom į valgyklą, ragavom, aiškinomės, kovojom, surinkom 150 parašų, net merą buvom išsikvietusios, kad kažką keistų. Vaikai – mūsų ateitis, ir jų sveikata mums yra svarbiausia.“

Iniciatyvių tėvų asociacijos atstovės (kairėje) Bronė Jurgutienė ir Auksė Drazdienė pasidžiaugė, kad maistas skanus ir patiekiamas estetiškai.

Vasaros nerimą išsklaidė eilės

Pašnekovių žodžiais, tėvai itin didelio palaikymo sulaukė iš gimnazijos direktorės S. Litvinienės, o ji savo ruožtu teigė, jog savarankiško maitinimo mokykloje šiandien nebūtų, jeigu ne iniciatyvi bendruomenė, ne į kumštį susitelkę žmonės. Direktorės žodžiais, ūkio dalies vedėja Dalia Stonkuvienė išties atliko misiją neįmanomą – valgyklą sugebėjo įkurti per du mėnesius.

„Jai pavyko surasti puikias santechnikų, dažytojų, elektrikų komandas... Toks jausmas, kad ir šie žmonės dirbo kaip dėl savo vaikų, negailėdami nei laisvalaikio, nei savaitgalių, žinojo, kad iki rugpjūčio vidurio valgyklą privalo pabaigti“, – pasakojo gimnazijos vadovė.

Bet vasarą, sakė, ir ją aplankydavo košmariškos mintys: tiek investuota lėšų – o jeigu vaikai neis į valgyklą valgyti? Bet, kai rugsėjo pradžioje pamatė eiles ir kad tos eilės lig šiol nemažėja, kad moksleiviai, kurie mokykloje būna iki trečios ar ketvirtos valandos, gauna skanų šiltą maistą, širdis negali nesidžiaugti.

„Didžiuojuosi ir mūsų valgyklos darbuotojomis“, – atviravo S. Litvinienė. Anot jos, vyriausioji virėja Regina Rimkuvienė pati būdama penkių vaikų mama stengiasi gaminti kaip savo vaikams. Raimonda Pudžmienė turi apie 20 metų virėjos darbo patirtį, taip pat šauniai į kolektyvą įsiliejo seniau Piliakalnio mokyklos valgykloje dirbusi Lina Narkienė. Darbus virėjos pasiskirsto: jeigu viena verda sriubą, tai kita ruošia daržoves, trečia kepa kepsnius ar kotletus, gamina troškinius.

Ilgoji pertrauka prasidėjo!

Kokybė garantuota, kainos – pigiau grybų

Tiesa, moterys juokavo, kad troškinių nei su kalakutiena, nei su vištiena galėtų ir nebūti, mat jų, kaip ir žuvies maltinukų, vaikai nepageidauja. „Mes turime vadovautis visuomenės sveikatos specialistės pagal sveiko maisto aprašą vaikų darželiui parengtu meniu. Bet stebim, sugalvosim ką nors, klausim pačių mokinių, po truputį valgiaraštį keisim. Galbūt ateityje net dienos pietų rinkinį bus galima pasiūlyti“, – apie planus prasitarė direktorė.

Virėjos pastebėjo, kad pradinukai ypač mėgsta makaronus, blynus su uogiene, o didžioji dalis vyresniųjų „kimba“ į kepsnius. „Kepsniai pas mus tikrai pirmauja, – patvirtino vyriausioji virėja Regina. – Pavyzdžiui, šiandien daugiau kaip šimtą jų iškepiau.“

Muštas kiaulienos kepsnys Darbėnų gimnazijos valgykloje kainuoja 1,2 euro, bulvės prie jo – 15, jei bulvių košė, – 20 centų. Centų, bet irgi nedaug, teks pridėti ir už pasirinktas daržoves. Visi patiekalai su kainomis aiškiai išvardinti lentoje, ir kiekvienas gali pasirinkti.

„Mes nesam verslininkai ir nedarom „biznio“, patiekalų antkainis – apie 30 procentų“, – paaiškino S. Litvinienė. Jeigu antkainį ateityje būtų nuspręsta padidinti, savaime suprantama, didėtų ir patiekalų kaina.

Pagal sveiko maisto aprašą patiekaluose turi būti ribojama druska, cukrus, prieskoniai, tačiau valgyklos darbuotojos teigė, kad moksleiviai jų ir neprašo. „Turbūt todėl, kad visi produktai yra kokybiški: jeigu mėsa – tai natūrali, jeigu varškė, tai irgi tik gera varškė“, – neabejojo direktorė. Per ilgąją pertrauką apie 11 val. valgykloje prasideda toks alasas, kad virėjos juokavo net pačios savo balsų nebegirdinčios.

„Aišku, kad kepsnius su bulvėmis pirksim!“ – kaip susitarę „Pajūrio naujienoms“ tvirtino vienuoliktokas Benas Bružas ir devintokas Lukas Laureckis. Edas Statkus dar svarstė: gal šįkart užsisakys žemaičių blynų, o gal – irgi kepsnį? „Eilė ilga, kol sulauksiu, jau būsiu sugalvojęs“, – šypsojosi vaikinas.

Smiltė Matušauskaitė iš šeštos klasės palygino: valgykloje dabar skaniau maitina, be to, jaukiau negu būdavo anksčiau.

„Vasarą aplankydavo košmariškos mintys: Savivaldybė investuoja, o jeigu vaikai neis į valgyklą valgyti?“ – atviravo gimnazijos direktorė Sonata Litvinienė. Dabar ji džiaugiasi, kad eilės nemažėja.

Talkina ir vairuotojai, ir valytojos

Iš Darbėnų miestelio valgytojai nekviečiami, nes nepajėgtų aptarnauti, tačiau, jeigu žmonės pamatytų aplinką, išties nustebtų: maloniai nuteikia šviesios augalų motyvais Auksės dekoruotos sienos, šviestuvai virš už tėvų pinigus įrengto baro su pritaikytomis aukštomis kėdėmis. Tėvų atstovė B. Jurgutienė užsiminė, kad tai dar – ne pabaiga: vizijoje – valgyklos erdvę praplečianti įstiklinta terasa su žiemos sodu, kur vaikai galėtų pabūti, pailsėti. Paklausta, kiek stiklinė terasa realu, direktorė teigė, kad prieš 10 metų buvo nerealu mokyklai grįžti ir prie savarankiško maitinimo. Pirmų – antrų klasių mokiniams keletas stalų sustumti, o ant jų estetiškai sudėliotos lėkštės, įrankiai, puodai su tądien, kai lankėmės, patiekta trinta morkų sriuba, vištienos maltinukais, vaisiais.

Kad nebūtų švaistomas maistas, sriubos įpilama tik tiems mokinukams, kurie jos valgys. Likutis visada paliekamas puode – kas nori, gali ateiti vėliau ir įsipilti.

„Esu mačiusi, kad sriubos nemokamai pavalgyti ateina praalkę vaikai, po pamokų laukiantys, kol prasidės užsiėmimai būreliuose“, – sakė S. Litvinienė. Jeigu virtuvėje suktųsi tik vien trys virėjos su pagalbine darbuotoja Regina Giedriene, tai, kaip teigė direktorė, joms neužtektų nei laiko, nei rankų indams plauti, stalus nuvalyti – valgytojų, įskaičiavus Darbėnų ir Grūšlaukės ikimokyklinio ugdymo skyrius, yra apie 300–400 kartu su privalomą valstybės kompensuojamą maitinimą gaunančiais pradinukais ir nemokamą maitinimą gaunančiais vyresniais moksleiviais, kurie neretai paprašo dar ir antros porcijos. Virtuvės padėjėjos R. Giedrienės sudėtas karštas šviežiai pagamintas maistas į Darbėnų ir Grūšlaukės skyrius keliauja termosuose, kuriuos geranoriškai išvežioja mokyklos geltonųjų autobusiukų vairuotojai. Be to, nuo 10.30 val. valgykloje kiekvieną pertrauką budi valytojos, kurios padeda nuvalyti stalus.

„Daugiau etatų Savivaldybė dotuoti negali, o juk kažkas tuos darbus turi padaryti. Džiaugiuosi, kad mūsų darbuotojai yra tokie supratingi“, – kalbėjo S. Litvinienė.

• Rašyti komentarą (5)