Kretingiškė vokalistė 24-erių Algimantė Kubilinskaitė savo talento gerbėjus pakvietė į solinį koncertą „2000-ųjų vasara“, kuriame skambėjo populiarios ir daugelio atmintin įsirėžusios to meto dainos. „Šįsyk į sceną atėjau su nauja tema ir nauja jėga“, – sakė ji.

Kretingiškė dainą nuo vaikystės pamėgusi 24-erių vokalistė Algimantė Kubilinskaitė vasarai baigiantis savo talento gerbėjus sukvietė į solinį koncertą, lengvosios muzikos mėgėjus nukėlusį į 2000-uosius – laiką, kai viešojoje erdvėje liejosi „Mango“, Geltona, „Kelio į žvaigždes“ dalyvių atliekami kūriniai... „Naujos idėjos man gimsta dar neataušus koncerto emocijoms. Taip nutiko ir šįsyk – į sceną atėjau su nauja tema ir nauja jėga“, – kalbėjo A. Kubilinskaitė, prisipažinusi, kad kiekvieną naują dainą ji išjaučianti širdimi – tada ir balsas suskamba kitaip.

„Negaliu dainuoti bet kaip ir bet ko. Atrodo, daina gera, puikiai skamba kito dainininko lūpomis, tinka mano vokalui, bet štai ima ir... nelimpa. Gal dėl to ne vienas, pasiklausęs mano atliekamų dainų, dažnai pasako: „Tu dainuoji širdimi“, – A. Kubilinskaitė mintimis nusikėlė ir į pirmąjį savo koncertą, kuris taip pat įvyko Kretingos muziejaus prieigose, „Dvaro saldaininės“ kiemelyje. Tik tada teminis koncertas „Senosios estrados ritmu“ buvo skirtas 1970-ųjų hitams, skambėjusiems Nelly Paltinienės, Janinos Ščiukaitės ir kitų to meto dainininkų balsais. Repertuaras vėlgi buvo pasirinktas pagal vokalistei iš vidaus diktuojamą jausmą – sugebės ji tuos hitus atlikti širdimi ar ne.

A. Kubilinskaitė prisipažino, kad ji iš esmės yra savamokslė, nesimokiusi muzikos, negrojanti jokiu instrumentu ir neskaitanti natų. Dainuoti pradėjo darželyje, po to dainavo mokykloje, lankė ir pradinės, ir pagrindinės mokyklos chorą, metus dainavo Aloyzo Žilio vadovaujamame „Svajos“ chore, nuo 16-os metų ji – Kretingos rajono kultūros centro kamerinio choro „Kristale“ (vad. Kristina Rimienė) narė, kartu su ja šiame chore dainuoja ir brolis Jurgis Kubilinskas. „Apskritai esu iš muzikalios dainuoti mėgstančios šeimos. Žinau, kad dainingi buvo seneliai, tačiau jų aš nebeišgirdau, dainuoja mano mama Sigita Virbickienė, muzikai gabus jos brolis mano dėdė multiinstrumentalistas Vytautas Kubilinskas, grojantis, dirbantis su kolektyvais“, – apie savo šeimą papasakojusi Algimantė teigė, kad visą gyvenimą ji svajojo ir tebesvajoja apie solinę dainininkės veiklą, kuri, viliasi mergina, kada nors tikrai taps jos gyvenimo dalimi. Tam, kad tai nutiktų, reikia ir drąsos, ir didelio palaikymo, pastūmėjimo iš šono. „Manimi visada labiausiai tikėjo ir pasitikėjo mama. Ji palaikė ir drąsino, taip ir užgimė mano pirmieji koncertai. Ypač vertinu ir tai, kad mane, dešimtoje klasėje atėjusią mokytis į Jurgio Pabrėžos universitetinę gimnaziją, pastebėjo muzikos mokytojas Stasys Stončius. Jam krito į akis, kad aš klausausi kitokios muzikos negu mano bendraamžiai, kad domiuosi senąja estrada ir neblogai tuos kūrinius atlieku“, – vokalistė pastebėjo, kad nuo to laiko per 7-erius metus ji jaučiasi patobulėjusi, pagerinusi atlikimo kokybę.

Mokytojas S. Stončius merginą rengdavo įvairiems konkursams, pasirodymams, ir būtent tada ji suprato, kad scenoje jai būti labai patinka.

„Tačiau baigiau mokyklą, šalia nebebuvo mokytojo, kuris pastūmėtų tolesnei muzikinei veiklai. Šią pertrauką nutraukė prieš 3-ejus metus įvyks rajono jaunimo apdovanojimų renginys, kuriame dalyvauti kaip solistei man pasiūlė choro „Kristale“ vadovė Kristina. Parengiau kelias dainas ir man pavyko – vėl sugrįžo tas geras jausmas, kuris apima būnant scenoje ir kurį po koncerto reikėjo dar kartą įsivertinti ir sau drąsiai pasakyti: „Taip, noriu būti scenoje, noriu kažką joje veikti“, bet vis dar trūko pasitikėjimo. Pavyko sau įrodyti, kad to noriu tikrai, vėl susitikau su savo buvusiu mokytoju Stasiu Stončiumi, kuris padėjo parengti repertuarą pirmajam teminiam koncertui“, – A. Kubilinskaitė patvirtino, kad kelyje tapti soliste ji nėra viena – per šios vasaros koncertą jai talkino garso režisierius muzikos pedagogas Audrius Janonis, taip pat pagelbėjęs ir dėl repertuaro, pataręs, kur reikia, ir padrąsinęs.

Kas vokalistės gyvenime įvyko po solinių koncertų?

Mergina atviravo, kad yra savikritiška, pastebi padarytas klaidas. Patyrusi daug jaudulio, suprato, kad sustoti nereikia, kad ji nori ir gali eiti priekin. Šį sprendimą dar labiau sustiprino tai, kad neliko nepastebėta – ją į savo renginius pradėjo kviesti bendruomenės, rajono Kultūros centro skyriai, privatūs asmenys, švenčiantys gimtadienius ir kitas šeimos šventes. „Vadinasi, to, ką darau, žmonėms reikia. Reikia ir man“, – įvertinimu pasidžiaugė Algimantė, kuriai repeticijos yra tapusios nuolatiniu procesu. Vokalistė pajuokavo, kad kaimynai dažnai girdi jos „koncertus“, bet ji stengiasi tuo nepiktnaudžiauti – dažnai po darbo repetuoja gerą akustiką turinčioje „Dvaro saldaininės“ salėje, choro „Kristale“ vadovė ir Kretingos rajono kultūros centro direktorė K. Rimienė sudaro sąlygas repetuoti Kultūros centre. Kad nepertemptų balso, mergina jį tausoja darydama pertraukas, vengia šaltų gėrimų, kondicionierių, pasilepina šilta arbata. „Kaip raumenims reikia treniruočių, taip balsui – repeticijų. Be darbo jo palikti negalima, todėl man daug duoda ir chorinė veikla, kuri gerokai skiriasi nuo solinės. Būti chore man – tai patirti dainavimo kartu džiaugsmą, galimybė didžiuotis pasiektu rezultatu, suvokti, kad esi kolektyvo dalis ir suprasti, kad patinka tai, ką darai“, – A. Kubilinskaitė suskaičiavo, kad šį rugsėjį bus jau 8-eri metai, kai ji dainuoja su „Kristale“.

Nėra dienos, kad Algimantė nesiklausytų muzikos – pačių įvairiausių žanrų, nuo operos, klasikos iki trankaus roko. Tai ne tik atpalaiduoja, teigiamai veikia emocijas, bet ir ugdo, moko, kaip valdyti balsą, kaip jį pateikti, kokia maniera vokalistei artimiausia.

„Kai buvau paauglė, be galo žavėjausi aktore dainininke Dženifer Lopes (Jennifer Lopez) ir dainininke Selena Quintanilla-Pérez, kurią Dženifer įkūnijo filme „Selena“. Man tai buvo ir tebėra pavyzdys, kaip reikia ir galima dirbti, kad pasiektum savo tikslo, – A. Kubilinskaitė neslėpė, kad šiuo gyvenimo etapu jai labiausiai imponuoja Monika Liu, jos atliekamas dainų žanras, charizma, manieros. – Natūraliai lygiuojuosi į ją, bet garso režisierius Audrius Janonis, kuris yra mokęs Moniką, man patarė ieškoti savo – individualaus – atlikimo braižo, susikurti jį.“

Vokalistės, kuri šiandien dainuoja kitų autorių sukurtus kūrinius ir bendradarbiauja su autorines teises ginančia organizacija LATGA, svajonė – kada nors turėti ir atlikti savo dainas. „Tegu tai bus ne pačios parašytos, bet mano balsui, mano braižui skirtos dainos. Ne visi dainininkai rašo dainas, ne visi autoriai gali dainuoti. Bet kūrybinis bendradarbiavimas, kaip ir kūrybinis proveržis, visada įmanomas“, – A. Kubilinskaitė vylėsi, kad kada nors į sceną išeis ne viena, o su jai pritariančia grupe.

• Rašyti komentarą (2)