Aštuoniolikmetis Tautvydas praėjusį sezoną žaidė Gargždų komandoje „Gargždai“, tačiau naują sezoną planuoja sugrįžti į Kretingos „Kretingą“.

Aštuoniolikmetis krepšininkas Tautvydas Rudys jau spėjo atkreipti dėmesį ne tik Lietuvoje, bet ir tarptautinėje arenoje. Su šalies krepšinio „3x3“ komanda Šiaurės Makedonijoje įvykusiame Europos jaunimo olimpiniame festivalyje pelnė auksą. Kretingiškis taip pat pasidalino patirtimi, kurios įgijo praėjusį sezoną Regionų krepšinio lygoje atstovaudamas Gargždų komandai „Gargždai“. Su šia komanda Tautvydas taip iškovojo aukso medalius.

Varžybos Šiaurės Makedonijoje

Tautvydas ir jo komanda prisipažino, kad po laimėjimo ne iš karto supratę, kas įvyko ir ką jie padarė, kol negrįžo namo ir nenuslūgo emocijos. „Jaučiuosi įspūdingai, negaliu apsakyti to laimėjimo džiaugsmo, iki šiol gyvename laimėjimo euforijoj. Iš tiesų didelis pasiekimas, manau, su komanda padarėme didelį darbą ir juo labai didžiuojamės“, – džiugiai pasakė vaikinas.

Po pergalės Šiaurės Makedonijoje įvykusiame Europos jaunimo olimpiniame festivalyje visi džiūgavo, kiti net nubraukė džiaugsmo ašaras. Šiek tiek atslūgus emocijoms jaunasis krepšininkas pagalvojo: „Mes tai padarėme!“.

Finalinėse rungtynėse dėl I v. prieš Prancūziją jaunuoliui labiausiai įstrigo komandos draugo lemiamas metimas. „Jas baigėme anksčiau, dar likus rungtynių laiko.

Atrodė, viskas sulėtėjo tuo momentu. Po pergalingo metimo bėgome džiaugtis kartu su visais“, – apie nuostabią akimirką pasakojo T. Rudys.

T. Rudys teigė, kad nuo pat pirmos dienos žinojo, kad jie laimės. „Jau tik atvažiavus jų treneris sakė, kad mes laimėsime. Taip nusiteikėme pergalingai“, – sakė jis.

Komandinė dvasia

Jaunuolis sakąs, kad, nors jie ir nėra išskirtiniai, nepasižymi ūgio ar fiziniais pranašumais, visada kovoja iš širdies ir aikštelėje atsiduoda visu 100 procentų. „Kiekvienas mūsų visada atiduoda 100 procentų savo jėgų, įdeda daug pastangų, kurias labai vertinu. O tobulėti visada yra kur, svarbiausia nenustoti dirbti“, – tikino Tautvydas.

Komandoje jį motyvuoja tiek treneris, tiek komandos draugai. „Nesvarbu, kas atsitinka, vis tiek palaikome vienas kitą, padedame, kai padarome klaidų“, – apie stiprų komandos ryšį kalbėjo Tautvydas.

Aštuoniolikmetis negalėtų nusakyti tikslaus vaidmens, kurį jam teko atlikti per rungtynes, jo manymu, visų vaidmuo buvo tas pats: stengtis, palaikyti vienas kitą, kovoti iki galo ir atiduoti visas savo jėgas.

Komanda, kurioje žaidžia kretingiškis, turi ir laikosi tradicijos prieš kiekvienas rungtynes. Kai lieka 2 ar 3 minutės, visi kartu apsikabina, pasišneka ir pradeda loti kaip šunys. „Atrodo juokinga, bet, manau, tai buvo viena mūsų pergalingų tradicijų“, – įvardino jaunasis krepšininkas.

Įsimintini momentai

Sudėtingiausia jaunojo krepšininko akimirka – susitvarkyti su jauduliu. „Faktas, kad jaudintis prieš varžybas yra normalu, bet čia buvo sunkiausia akimirka. O ją įveikti padėjo varžybų startas. Tik prasideda varžybos, atrodo visas jaudulys ir nerimas dingsta, tada iškart pasineri į krepšinį“, – apie jaudulį pakomentavo Tautvydas.

Momentas, dėl kurio pats jaunuolis liko nustebęs, buvo metas žaidžiant prieš Makedoniją. „Buvo momentas, kai pralaiminėjome dviejų ar trijų taškų skirtumu. Tada teko imtis iniciatyvos ir padėti komandai sumažinti skirtumą. Labai gerai sužaidžiau rungtynių pabaigoje“, – sakė sportininkas.

Atstovauti Lietuvai tokiose varžybose sportininkui yra didelė garbė. Turėti užrašą „Lietuva” ant krūtinės ir pavardę ant nugaros reiškia labai daug. „Ne kiekvieną kartą pasitaiko proga atstovauti Lietuvai, todėl man tai reiškia ypač daug“, – didžiavosi Tautvydas.

Įdomiausias dalykas, kurį T. Rudys patyrė už aikštės ribų, – kelionė po sostinę Skopjė. „Šalis nėra labai turtinga, skiriasi tiek tradicijos, tiek papročiai ir visa kita. Gatvės atrodo kitaip, didelė netvarka. Tad vaikščioti po gatves ir miestą buvo tikrai įdomu“, – prisiminė jaunuolis.

Atmosfera per rungtynes buvo puiki. Tiek Lietuvos, tiek kitų šalių sirgaliai ir atstovai palaikė savo šalies komandas. „Buvo daug triukšmo. Ypač įstrigo Makedonijos sirgaliai, kurie sukūrė nerealią atmosferą, kurioje labai patiko žaisti ir pajausti, ką reiškia žaisti prie tokio didelio triukšmo“, – prisiminė Tautvydas.

Sulaukia palaikymo

Artimiausi krepšininko tikslai sporte – nenustoti tobulėti, toliau sunkiai dirbti, siekti puikių rezultatų tiek aikštelėje, tiek už jos ribų. Paklaustas, ar norėtų dalyvauti Lietuvos vyrų rinktinėje, jis atsakė, kad būtų labai smagu pamatyti save atstovaujant savo gimtajai šaliai. „Manau, čia yra kiekvieno jauno žaidėjo svajonė – žaisti Lietuvos vyrų rinktinėje“, – tikino kretingiškis.

Jaunesniems žaidėjams Tautvydas patartų nenustoti sunkiai dirbti ir trykšti noru tobulėti. „Viskas atsiperka sunkiu darbu, tad, jeigu daug dirbsite, įdėsite pastangų ir valandų, jūsų darbas gali būti pastebėtas ir įvertintas. Visados reikia norėti būti geresniu negu buvai vakar“, – paskatino jis.

Nuo ko viskas prasidėjo

Tautvydas krepšinį pradėjo žaisti nuo pirmos klasės, kai buvo septynerių metų. Užsiimti šiuo sportu jį paskatino draugai. „Tada visi sutiko lankyti krepšinį, tai ir aš nusprendžiau išbandyti“, – prisiminė T. Rudys.

Kretingiškis Tautvydas Rudys savo sportininko karjerą pirmoje klasėje pradėjo įžengęs į Kretingos sporto mokyklą, pas trenerį Arimantą Mikaločių.

Vaikinas nežino, kodėl būtent krepšinis labiausiai jį traukia. Krepšinį jis žaidžia jau 12 metų, todėl kitos sporto šakos neatrodo tokios įdomios, kaip krepšinis. „Pasirinkau krepšinį, nes treneris atėjo ir pasiūlė pirmoje klasėje. Kitomis sporto šakomis neturėjau jokio susidomėjimo, todėl krepšinis buvo pirma sporto šaka, kurią išbandžiau ir iki šiol užsiimu“, – teigė jis.

Siekti geresnių rezultatų T. Rudį labiausiai skatina tėvai. „Jie visados palaiko, džiaugiasi už mane, pataria, padeda, jeigu reikia kokios pagalbos. Visados vežiodavo į rungtynes, jas stebėdavo, tai, manau, jų paskata man yra geriausia“, – apie tėvų palaikymą kalbėjo Tautvydas.

Pakvietė į Gargždų komandą

Jaunasis sportininkas buvo pakviestas atstovauti Gargždų komandai „Gargždai“. Jis priėmė šį pasiūlymą, nes tuo metu mažiau laiko žaisdavo aikštelėje. Žaisti Gargždų komandoje kretingiškiui pasiūlė treneris Povilas Šakinis. „Sezoną su Gargždais užbaigėme labai gerai, laimėjome RKL B divizioną“, – įvardino T. Rudys.

Būti komandos dalimi sportininkui reiškia labai daug. „Su komanda kartu mes patiriame nesėkmių, kartu mes laimime. Visi kartu sukuriame bendrą ryšį, kuris yra nenutrūkstamas. Komanda stovi vienas už kitą, padeda, kai yra sunku, pamoko“, – tikino vaikinas.

Paklaustas, kuo Gargždų komanda išsiskiria iš kitų, atsakė, kad savo kovingumu ir draugiškumu. „Visi labai gerai sutariame, juokaujame ir būname kartu. O, kai ateina laikas rungtynėms, visi būna kovingi, atiduoda visas jėgas aikštelėje“, – savo mintimis dalinosi aštuoniolikmetis.

Komandoje jaunuolis labiausiai vertina palaikymą. „Tai ypač motyvuoja dar daugiau dirbti ir įdėti visas jėgas“, – apie motyvaciją sakė Tautvydas.

Prieš rungtynes jis su komanda ruošiasi įprastai – lengva treniruotė, analizuoja varžovų derinius ir žaidimą. „Nedarome kažko labai sudėtingo, kas mus išvargintų. Treniruotėje būna trumpas apšilimas, daug metimų į krepšį“, – sakė jis.

Įsimintiniausias momentas kretingiškiui su Gargždų komanda – laimėtas RKL B auksas. „Prieš sezoną komandos tikslas ir buvo laimėti auksą. Todėl daug dirbome, įdėjome daug pastangų, kad šį tikslą įgyvendintume“, – tikino jaunasis krepšininkas.

Svajoja tapti profesionalu

Savybes, kurias jaunasis sportininkas norėtų patobulinti, yra metimas. Šiuo metu – tai jo didžiausia problema. „Esu patobulėjęs ties šiuo dalyku, bet jį dar reikia gerinti. Taip pat ir kitų dalykų nenustoju tobulinti, bet metimas yra pagrindinis“, – atskleidė pašnekovas.

Krepšininkas treniruojuosi dažnai – per savaitę 5–6 kartus, priklauso ir nuo varžybų skaičiaus. „Mėgstamiausia treniruotės dalis yra žaisti „5x5“, – pasidalino sportininkas.

Rungtynėms jis ruošiasi tiek fiziškai, tiek psichologiškai. „Fiziškai svarbu paruošti kūną, kad būtų tvirtas, visi raumenys būtų apšilę, o psichologiškai stengiuosi nusiraminti prieš varžybas, susikoncentruoti į jas ir sumažinti jaudulį“, – teigė jis.

T. Rudys sakė, kad prieš svarbias varžybas visada yra jaudulio. „Būtų nenormalu nesijaudinti prieš svarbias varžybas. Paprasčiausiai stengiuosi nusiraminti, atidėti visas mintis šalin ir susitelkti į varžybas“, – pridūrė jaunuolis.

Nesutarimus su komanda jaunuolis sprendžia įvairiai. Kaip jis sakė, kad nesutarimų kyla ir rūbinėje, bet svarbu juos išspręsti gražiai ir draugiškai: „Taip pat ir aikštelėje pasitaiko nesutarimų, bet svarbiausia nepamesti galvos, atsisėsti, nusiraminti, palaikyti vienas kitą. Taip pat kartais treneris padeda išspręsti kažkokius nesutarimus, bet galiausiai visi jie būna išspręsti.“

Jaunasis krepšininkas svajoja ir šiuo metu nori tapti profesionaliu krepšininku. „Ties tuo sunkiai dirbu, įdedu daug valandų, pastangų ir noro“, – teigė T. Rudys. Paklaustas, kur mato save po penkerių metų, atsakė, kad dar negali atsakyti, tačiau jis tikisi, kad krepšinio aikštelėje.

Marija KALNIŪTĖ

• Rašyti komentarą (2)