Lietuvos meno kūrėjų asociacijos prezidentas Jonas Staselis (kairėje) parodos atidarymo vakarą su ilgamečiu bičiuliu Adu Sendrausku kalbėjosi ne tik apie fotografiją.

Rugpjūčio pradžioje Palangos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos parodų erdvėje surengta įžymaus pajūrio menininko fotografo Ado Sendrausko paroda-kraštotyrinė instaliacija „fotolabas69“, kuri lankytojus džiugins visą rugpjūtį.

„fotolabas69“ – retrospektyva apie kraštą ir žmones

Pirmąją paskutinio vasaros mėnesio dieną skaičius 69 buvo paminėtas ne vieną sykį – tądien menininkui sukako 69-eri, jo Palangoje įkurto fotocentro adresas yra Vytauto g. Nr. 69 ir, kaip juokavo pats fotografas, tai skaičius, reiškiantis aistrą gyvenimui, kūrybai, polėkiui.

Pasak Palangos viešosios bibliotekos vyriausiosios bibliotekininkės kraštotyrininkės Dainoros Kaniavienės, „Palangos Fotocentras“ tapo reiškiniu kurorto kultūriniame gyvenime. Šis adresas iki šiol yra „Palangos fotoklubo 750“, Fotobienalės LT“ namai. Šiose bendruomenėse užgimė daug ir įvairių iniciatyvų: organizuota leidybinė veikla, konferencijos, parodos, festivaliai. „Esu palangiškė, A. Sendrauską matanti nuo mažens. Nors nesu parodų kuratorė, bet menininkas pažadėjo išmokyti dirbti su nuotraukų negatyvais, taip pat nemažai jų yra pažadėjęs dovanoti bibliotekai. Kadangi ši jo paroda susijusi su Palangos krašto istorija, su fotocentro atsiradimu, man, kaip kraštotyrininkei, buvo įdomu prisidėti rengiant šią parodą. „fotolabas69“ – tai retrospektyva apie Vytauto gatvėje esantį fotocentrą, visas veiklas, kurios ten vyko, apie fotografiją ir apie patį fotografą. Įdomu tai, kad į šią parodą įtraukėme ir dirbtinį intelektą, ši idėja buvo Ado. Jis surinko kelias savo vaikystės, jaunystės ir brandos nuotraukas, kurios jam buvo svarbios, ir dirbtiniam intelektui apie jas uždavė tuos pačius klausimus. Gautą analizę įrėminome ir pateikėme ekspozicijai“, – pasakojo D. Kaniavienė, pridūrusi, kad panaudoti dirbtinį intelektą buvo įdomu ir netikėta.

Fotografavimo, organizavimo ir leidybos patirtis

„Ši paroda man visų pirma buvo susitikimas su Adu Sendrausku, jo didelėmis kosminėmis idėjomis, jis kaskart vis kažką įdomaus sugalvoja, mes pamatome kažką kitokio. Tai labai traukia, įkvepia“, – sakė į parodos atidarymą atėjęs geras Ado draugas Eimutis Židanavičius.

„Prieš porą metų bibliotekoje buvo surengta mano paroda „menu“, buvo susirinkęs nemažas būrys mano draugų ir bendraminčių. Parodą tuomet pristatė mano geras bičiulis, Nacionalinės premijos laureatas, rašytojas Rolandas Rastauskas, su kuriuo kartu planavome surengti parodą jo septyniasdešimtmečiui. Bet, nesulaukęs šios datos žmogus, atlikęs visus žemiškuosius dalykus, išėjo į amžinybę. Susimąsčiau: man kaip tik suėjo 69-eri, įkurtam fotocentrui, kurio adresas Vytauto g. 69 – 30 metų. Nusprendžiau sužaisti šiais skaičiais, pristatydamas šiek tiek savo kūrybos ir fotocentrą. Savęs pristatyti kaip menininko ar kūrėjo nedrįsau, todėl nutariau parodyti truputį savęs ir truputį fotocentro. Su dirbtiniu intelektu išnagrinėjau kelias savo nuotraukas, gavau labai daug įdomios informacijos apie save, dėvimus drabužius, apšvietimą, pozą, nuotaiką ir socialinį statusą. Dirbtinio intelekto analizė gerokai nustebino, nes buvo taip įsigilinta į mano asmenybę, kad daug ką reikėjo retušuoti. Parinkau savo nuotraukas nuo vaikystės, vienerių metų iki 69-erių“, – kalbėjo Adas Sendrauskas.

A. Sendrauskas, turintis 43-ejų metų fotografavimo, taip pat organizacinę, leidybinę patirtį, nusprendė Palangos bibliotekai, turinčiai geros raiškos negatyvus skanuojančią įrangą, padovanoti kelias parodas, jų negatyvus su aprašymais, kontaktais.

Į Ado Sendrausko surengtos parodos „fotolabas69“ atidarymą sugužėjo didžiulis būrys fotografo draugų ir bendraminčių.

Dėmesys fotografijai – nuo vaikystės

Į parodos atidarymą užsukęs buvęs Palangos savivaldybės bibliotekos direktorius Kęstutis Rudys atėjo norėdamas pasižiūrėti į nuotrauką, kurioje jis užfiksuotas 1968-aisiais.

„Kartu su Adu turėjome „fotoklubą 750“, kuriame buvo įdomus projektas „Prancūzų kultūros pėdsakai Lietuvos pajūryje“. Tai, ką mes darėme, darėme daugiau sau, su malonumu, o kas nuo to likdavo – atitekdavo visuomenei“, – šypsojosi K. Rudys, priminęs, kad bet koks kultūros reiškinys negali egzistuoti amžiais, bet tai, kas buvo, – iš istorijos neištrinsi.

„Esu Ado kolega, fotografas, su juo esame pažįstami daugelį metų, paskambinęs jis man papasakojo apie parodą, jos idėją, paatviravo, kad vėl planuoja grįžti į aktyvią veiklą, tad į parodos atidarymą atvykau norėdamas palaikyti kolegą, pasitarti ir sužinoti, kokias veiklas jis toliau planuoja. Save pristatyčiau kaip meno ir kultūros vadybininką, prodiuserį, kuris padeda kitiems kolegoms organizuoti parodas, festivalius, todėl man natūraliai įdomu, kas vyksta visoje Lietuvoje. Džiugi žinia, kad Ado kelias jį vėl atveda prie fotografijos“, – kalbėjo Lietuvos meno kūrėjų asociacijos prezidentas Jonas Staselis, parodos atidarymo vakarą scenoje su Adu Sendrausku diskutavęs ne tik apie fotografiją.

„Nors parodų salė nėra didelė, bet ši paroda daugiasluoksnė, pasakojanti tiek Palangos, tiek fotocentro, tiek fotografo istoriją. Ir daugybę iš šių istorijų yra užfiksavęs pats Adas bei visas fotocentro kolektyvas“, – sveikindama A. Sendrauską su 69-uoju gimtadieniu, sakė Palangos savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė Agnė Abramovičienė.

„Adas buvo man ir mano dėstomo dalyko – chemijos, ir fotografijos mokinys. 1963-iaisiais metais pradėjau vadovauti fotografijos ir kino būreliui. Adas buvo nepaprastai smalsus, netgi be fotobūrelio lankė nemažai kitų užsiėmimų, nes jam viskas buvo be galo įdomu. Bet, atėjęs į fotografijos pasaulį, taip juo susižavėjo, kad tapo profesionalu. Adas buvo antrasis, įsteigęs fotocentrą Lietuvoje. Fotografų buvo, bet fotocentrų tuo metu – ne“, – pasakojo devyniasdešimties sulaukęs pirmasis A. Sendrausko fotografijos mokytojas, chemiją dėstęs Algimantas Želvys, nepamiršęs paminėti ir pirmosios lietuvių moters fotografės Paulinos Mongirdaitės, 1892-aisiais gavusios generalgubernatoriaus leidimą ir atidariusios fotografijos laboratoriją Palangoje.

Planuoja grįžti į aktyvią veiklą

„Atidaręs šią parodą miesto viešojoje bibliotekoje, pajutau, kad man būtina grįžti. Kitais metais bus 10 metų, kuomet buvau atsitraukęs nuo fotografijos ir aktyvios visuomeninės veiklos. Šiuo metu turiu nemažai planų kartu su kolegėmis iš bibliotekos, ir tie planai susiję su kraštotyra. Nesu menininkas, esu fotografas, įkūręs fotocentrą, kuris per 30 metų Palangoje paliko nepaprastai ryškų pėdsaką. Fotografija man yra darbas. Žmogus, atėjęs į fotocentrą, tikisi stebuklo, ir tas stebuklas dažniausiai įvyksta. Kiekvienas, nesvarbu, moteris ar vyras, nori būti gražus ir, gavęs nuotrauką, džiaugiasi joje pamatęs ne nuotraukos grožį, bet save tokį, koks pats sau patinka“, – kalbėjo A. Sendrauskas, vildamasis, kad fotografija gyvuos tol, kol žmogus norės joje palikti savo atvaizdą.

• Rašyti komentarą (0)