![]() |
|
|
Sportas – lyg natūrali kofeino dozė
28-erių metų jaunimo treneris Benas Sapatka papasakojo apie sporto subtilybes ir ypatumus. Nuo vasario su jaunimu pradėjęs dirbti treneris pasidalino, su kokiais iššūkiais tenka susidurti jaunimui ir, kodėl, norint sportuoti, svarbu susikoncentruoti ne tik į kūną, bet ir į savo protą. Noras turi kilti iš vidaus Vasara – tai laikas, kai su draugais gali praleisti daugiausia laiko. Sudėtinga atrasti pasiteisinimų nesportuoti, kai oras už lango tave tiesiog tempia laukan. „Lauke galima daryti pratimus pilvo presui, pritūpimus, įtūpstus, tai pat oras palankus vaikščioti, bėgioti. Svarbiausia, kad sportuojant dirbtų visas kūnas“, – sakė jis. Šiandien didžioji dalis jaunimo sportą supranta kaip kančią. Sportuoti yra fiziškai sunku – prakaituoji, jauti diskomfortą. „Svarbu suprasti, kodėl to reikia. O treniruotėse jaunimas įgyja daugiau jėgos, dėl ko sportuoti tampa lengviau“, – paaiškino B. Sapatka. Išlikti sporto aplinkoje jaunimui trukdo blogi įpročiai, socialiniai tinklai, nes tai neretai tampa priklausomybe. „Sportuodamas tu išeini iš savo komforto zonos, kita vertus, internete gali pasislėpti ir jaustis nepažeidžiamai, patogiai. Tada tampa nebeįdomu nei fizinė, nei psichologinė sveikata“, – atkreipė dėmesį Kretingoje jaunimą treniruojantis Benas. Vis dėlto nemažai jaunuolių renkasi sportuoti, o, trenerio manymu, į grupines treniruotes jie susirenka dėl bendraminčių, jose įgyjamos energijos: „Stengiuosi duoti įdomesnius pratimus, tarsi žaidimo forma, nes kitu atveju jaunuoliams lankyti treniruotes būtų nuobodu.“ Pasak B. Sapatkos, jauni žmonės patys turi suvokti, kada jiems reikia ir, kada jie nori eiti sportuoti. Jaunuoliai nepakenčia prievartos, kontrolės, tai viena priežasčių, kuri juos atgraso. „Taip – jie turi būti skatinami ką nors daryti, tačiau svarbu, kad jie jaustųsi ir būtų priimami kaip žmonės. Per treniruotes su kiekvienu elgiuosi taip pat, komandoje visi – lygūs, kad nesijaustų, kaip vaikai. Su jaunimu svarbu kalbėti, kaip su sau lygiu. Tai jiems – svarbiausia“, – tikino Benas. Noras sportuoti turi kilti iš vidaus. Kaip B. Sapatka sakė, dažniausiai noras ateina, kai atsitinka kažkas kritiško gyvenime, pavyzdžiui, ligos, tik tada žmonės pradeda sportuoti: „Manau, kad svarbu kažkur pačiam išeiti, išbandyti kažką naujo, kažkokią veiklą, kurios niekada nesi bandęs, ar galiausiai apsilankyti pas trenerį. Turi atrasti vietą, kurioje jaustumeisi, kaip šeimoje.“
Galima sportuoti ir namuose Norint sportuoti reiktų pradėti nuo mažo fizinio krūvio, nes nuo per didelio krūvio gali kilti komplikacijų, susidaryti baimė dėl staiga atsiradusio skausmo. „Siūlau pradėti nuo greito ėjimo, po to pereiti į lengvą bėgimą. Žmonėms, pradedant greitai bėgti, greičiau išsenka energijos kiekis, todėl žmogus sustoja, efektyvesnis būdas būtų nubėgti palengva toliau, negu bėgti greitai ir išsekti“, – paminėjo jis. Individualus sportas namie tai pat populiarėja ir yra geras variantas. „Galima pradėti nuo „home workout“ vaizdo įrašų „YouTube“ platformoje ar kitur. Tai pat galima nusipirkti sporto reikmenų, su kuriais galima sportuoti gerai ir efektyviai“, – teigė Benas. Jaunimo treneris dalinosi, kad rizika sportuojant tikrai gali kilti, bet tai nereiškia, kad dėl to reiktų sustoti: „Rizika kils visada, gali išeiti į kiemą, kur jau kyla pavojus. Svarbu įsivertinti savo galimybes ir nepersistengti. Jeigu vis dėlto tikrai neramu, ar pratimus darai teisingai, geriausia būtų kreiptis į specialistą, nes neatsargus sportas gali greitai tapti trauma.“
Suteikia daugiau energijos Sportas žmogui duoda labai daug, jis išugdo sveiką norą konkuruoti, laimėti, būti geresniu negu vakar. Padeda susitvarkyti mintis, emocijas. Žmogus ima funkcionuoti visiškai kitaip. Nesportuojant kūnas jaučiasi silpnas, kai pradedi pajusti sportinį efektą, įgauni jėgos, kurios nežinojai, kad gali turėti. „Sportas – tai lyg natūrali kofeino dozė, energijos šaltinis. Ypač sportas ryte gerai užveda ir paruošia dienai“, – akcentavo jaunimo treneris. Sportas nėra tik darbas su kūnu, reikia įtraukti ir tokių veiklų, kurios skatintų dirbti ir protą, nes smegenų pusrutuliai veikia skirtingai. „Svarbu įtraukti aktyvesnių pratimų, kurie lavina žmogaus judrumą ir ištvermę, kad aktyvuotųsi abi smegenų pusės“, – paaiškino B. Sapatka. Žmogus bent vieną valandą per dieną turėtų skirti sportui. Jaunuoliai gali sportuoti po pamokų arba, jeigu nėra laiko išeiti į lauką, per pertrauką mokykloje bent 15 minučių pajudėti. Tai padeda atsipalaiduoti ir pasiruošti naujai pamokai. „Tereikia išmokti paskirstyti savo laiką, jeigu sudėtinga, galima paprašyti tėvų pagalbos“, – vieną išeičių įvardijo jaunimo treneris. Ką pagalvos kiti Didžiausias iššūkis, su kuriuo jaunimas susiduria šiandien, – „ką pagalvos kiti“. Jaunimas bijo patyčių, jie siekia tobulumo, nuvertina save, kai pamato modelius ant viršelio, ar socialiniuose tinkluose. Jaunimas nesusiima, o toliau grimzta į neviltį. Dažnai žmonės sportuoja dėl gražesnės kūno formos, kad galėtų ją parodyti, kad kažkas didžiuotųsi jų pasiekimais. Retesnis atvejis, kai žmogus sportuoja, nes jam pačiam patinka ir yra gera. „Todėl treniruotės ir yra tokios svarbios, kad žmonės nusimestų senus blogus įsitikinimus apie judėjimą ir sportą, pajaustų tikrąją naudą. Svarbu judėti dėl savęs, o nė dėl kažkokių rezultatų ir pan.“, – apie treniruočių svarbą kalbėjo Benas. Vaikų ir paauglių požiūris į sportą skiriasi tuo, kad vaikai į viską žiūri paprasčiau, jie nori būti čia ir dabar. Tačiau paauglių nebetenkina tokie dalykai, jie tampa išrankesni. Dažnai paauglius domina rezultatai ir dėl to jie kartais pamiršta, kodėl išvis jie pradėjo sportuoti. „Reikia jiems priminti, kad jie sportuoja, nes jiems tai patinka ir yra smagu. Labai svarbu, kad jie priimtų tą mažą vaiką savyje“, – tikino B. Sapatka. Benas vaikams pasakoja, kad gyvenimas nėra lengvas, kad jie turi būti pasiruošę, nes jame bus ir skausmo, ir laimės, šviesos ir tamsos. „Tas pats yra ir su sportu, tačiau iš jo mes gauname balansą ir savireguliaciją, tai ir yra pagrindas. Neverta bėgti nuo to, ką mes jaučiame, nebėgti nuo to, kas vyksta mumyse, o draugauti su tuo. Būti sau draugu, o ne priešu“, – akcentavo Benas. Socialiniai tinklai ypatingai stipriai veikia paauglius. Treneris pastebėjo, kad dažnai vaikai ar paaugliai pamiršta, kodėl jie išvis sportuoja. Vaikai, žinodami savo įpročius, dažnai nesupranta, kad juos galima keisti. „Nesugebame sudominti vaikų, todėl jie ir renkasi socialinius tinklus, nes tai įdomiau. Per didelė kontrolė padaro vaiką pasimetusiu, jis nebežino, ką gali daryti, o ko ne. Norint sudominti jaunimą reikia ieškoti būdų. Neignoruoti, kad vyksta tokia situacija. Vaikas turi matyti gerą pavyzdį“, – teigė pašnekovas. Didžiausi pokyčiai, kurie galėtų pakeisti jaunimą, tai yra jų sąmoningumas. „Svarbu, kad jaunimas pradėtų stebėti apie ką galvoja, ką jie ištransliuoja ir tai, ką daro, ar jų mintys ir elgesys keičiasi“, – mintimis dalijosi Benas. Kalbant apie Lietuvos jaunimą ateityje, norėtųsi, kad Lietuvos vaikai atrastų sau patinkančią sporto šaką, sporto organizacijos labiau atsižvelgtų į jaunimą, žiūrėtų į jų perspektyvą. „Jaunimas dar tik auga, tačiau jie yra mūsų ateitis, į juos turėtumėme investuoti visus pinigus", – sakė B. Sapatka.
Marija KALNIŪTĖ
„P. n." akademijos narė
|