|
|
|
Palonguos žemaitiu vieliava viel soplazdiejė koršiu žemie
Būrys palongėškiu, tep pat sava prigimti, sava šaknis vertinončiu truopniū žemaitiu ėš Skouda, Šaukliū, Kretinguos, Plungės ėr kėtū kompeliu karto so latves koršiu žemie pamėnavuojė jobiliejėnės – 765-as – Dorbės mūši metėnės.
Be tuos pergalės nebūto nieka „Jegu ne žemaitiu ėš pasiotėma 1260-as metas lėipas 13 dėina laimiets Dorbės mūšis, kumet anū kariuomenė sumušė Kryžiuočiu ordina kariuomenė, ni Lietuvuos, ni Žemaitėjės, ni Latvėjės šėndėin nebūtu“ – ėškėlmingamė datas pamėnavuojėmė koršiu žemie prakalba Žemaitiu kultūras draugėjės Palonguos skyriaus seniūns Augustis Narmonts. Diel tuos pergalės mūsa šalis tapa jūru valstybė, vo Palonga bova atsėkuovuota visims laikams. 765-uosės mūši metėnės Dorbie vyka pri paminklini kūli ėr pri patėis Augosti iniciatyva šalėp pastatytas paminklėnės lėntuos so ėškalbingas istuorėnes žemaitėškas ėr latvėškas ožrašas. „Kap mes tou lėnta čia vežiem, gavė ėlga autuobusa...– prisėmėnė ons. – Kuokėi tumet dar tebibova sunki laika, rusa dar nebova ėšejė.“ A. Narmonts papasakuojė ėr, kap Dorbės mūši seniau kas ontros metos čia mėnavuodava so būriu baikeriu ėš Mažeikiu. „Atvažioudava šimts jaunū vyru, sosėstatydava sava „žėrgelius“ . Ėš akmenū pasėdarydavuom židini, berdavuom i ogni atsėvežtas gintarū dolkės so palinkiejėmas Žemaitėje ėr Lietova“, – prisėmėnėmas dalinuos ons. Bet ėr per šiou švėntė bova padėrbts akmenėnis židinys, ėr dabar aktyviausi Palonguos žemaite – tarp katrū, aiško, pats Augustis, Vytauts Dermeikis, Snieguolė ėr Juons Pleške, Sigits Pocevičius, Ramutis Stankevičius, Rasa Šilingienė, Gintars Gustys bierė gintarū dolkės, sava šale, sava kraštou linkiedami vėsuoki gieri. Plungėškė literatė Irena Stražinskaitė-Glinskienė kalbiejė, kad dėdėliausi garbie mums šėndėin yr stuovietė tuo švėntuo pruotieviu kraujo aplaistytuo vėituo, katruo ož laisvė, ož teisė gyventė sava žemie kuovies riktingas žemaitiu ėr koršiu gėntis. „Lai saulė palaimins, perkūns lai pašvėntins, lai oužuols i šėrdis pridies dar stiprybės“, – kalbiejė ana, primėnusi, ka tik mes patis esam atsakingi ož tautū vėinybė. Žuodis „vėinybė“ ėr linkiejėma būtė stiprims, ypač, kumet vainas kel nedraugėšks kaimyns, pro mikruofuonus skombiejė daug kartu ėr ėš pamėnavuojėmė dalyvavusiu bruoliu latviu posės.
Kad kalba skombieto, kad kultūra gyvoutu Kol Dorbės piliakalnie ėš kaili nieries latve saviveiklininka, pasėkeisdami so Skouda rajuona šauklėškes, bova demonstroujami senieji amata, riteriu šarva, ont lauža borboliavo ypatinga srioba, vo prekeive pardaviniejė kas kū toriejė atsėnešės, ratus soka ėr vakus nešiuojė Česluova ėš Lietovuos arklioka-žemaitoka, A. Narmonts plačiau papaskuojė apie Palonguos žemaitiu veikla. Žemaitiu kultūras draugėjė Palonguo, paskiau tapusė Telšiū žemaitiu kultūras skyriu, ons pats ėr ikūrė 1988-as metas. „Nuoriejuom, ka skombietu žemaitiška šneka. Gyvenam Žemaitėjuo, tor gyvoutė ėr žemaitėškas tradicėjės“, – paklausts, kuokė bova vizėjė, sakė Augustis, pasėdžiaugės, ka rada nemaža bėndraminčiu. Tik va, daug tų pirmūju jau i Anapili išejė, o kėtū ėr pavardės kažkap per laika ožsėmėrša, ėšsėtrynė. Pasakuojė, ka organizacėne reikala vykdava anuo patėis kėimė Būtingie, kor gyven, o šventės, sotraukdavusės galybė žemaitiu saviveiklininku so tautėnes drabužes ėr latviu – tam skėrtuo vėituo mėškė, katrou pats tinkama ėr atrada. „Ėr mes daug keliaudavuom – i Kernavė ,Variena – vėsū vėituoviu jog neišvardinsi“, – sakė A. Narmonts. Do seniūna Pats Palonguos skyriaus seniūns A. Narmonts ėrgi garbaus omžiaus. Ivertindams jau ėr sau pamaina po bėški ruošas – priš do metos i „Žemaitiu alkuos“ seniūnus skyriaus nare inaugurava jauna vydmontėški Gintara Gusti. Tad dabar seniūna yr do. Ėr dar – Augustis akcėntava, kou palongėške skėras nu Vėlniaus paguoniu: „Anėj tor daug dievu, vo mes vėina – tū, katras sukūrė Vėsata“. --- Dorbė – švėnta žemė Žemė, pagėrdīta pruotieviu kraujo, īr švėnta! Stuovietė tuo žemie – dėdliausė mūms garbie! Če kuovies žemaitiu ėr koršiu riktingas gėntis Ož laisvė ėr teisė gīventė savuojuo žemie! Lai Saulė palaimins, Perkūns lai pašvėntins, Lai Ōžouls i šėrdis pridies dā tvėrtībės! Bruolē ėr sesės! Tėk mes atsakingė Ož pruotieviu dvasė ėr tautūm vėinībė! Diek ronka ont šėrdėis! A jauti plakėma? Ėš Muotėnas žemės, par kūna i dongo, Par sāmuonės galė žmuogaus šėndėinas Kėlst omžėnuos puometės maktinga bonga! Prijiemės laikīk, napalēsk tuos galībės, Ėr duosnē dalink sotėktīms pakeleivems! Če, Dorbės žemie, lai tėkiejėms ožgimst, Ka bruolėškas tautas tor ētė ėšvėin!
Irena STRAŽINSKAITĖ-GLINSKIENĖ
|
|
