|
|
|
Nugriovus bendrabutį atsivers istorinė erdvė
Šią savaitę Kretingos dvaro teritorijoje, netoli rūmų, pradėtas griauti pusšimčio metų senumo avarinės būklės buvusio Žemės ūkio technikumo bendrabutis. Kretingiškiai išsyk priešiškai į tai sureagavo viešojoje erdvėje, nors realiai statinį griauti buvo pasiruošta nuo praėjusios vasaros – teritorija aplink jį buvo aptverta, išimti langai ir durys, o sprendimą rajono Taryba priėmė dar prieš kelerius metus. Tenka įveikti pasipriešinimą „Siaubas. Ir kam užkliūva tie namai. Duokit gyventi tiems, kas neturi kur. Kiek benamių, kiek nuomojasi, o jie griauna – įdomi politika. Reikėjo parduoti per aukcioną, o ne griauti. Beprotiškas neūkiškumas: vieni stato, kiti griauna, o turtas tai visos šalies. Griauti lengviau nei statyti. Kažkas neturi kur gyventi, o kažkam ambicijos griauti vien dėl to, kad statinys sovietinis“, – pasipylė lavina besipiktinančiųjų. Kaip sakoma, šaukštai postringavimams popiet, nes sprendimas griauti buvo priimtas gerokai anksčiau. Sovietų laikus menantis tipinis baltų silikatinių plytų bendrabutis prieš pat dvaro rūmus, kuriuose įsikūręs gausiai turistų lankomas Kretingos muziejus ir Žiemos sodas, senokai badė akis muziejininkams ir praeiviams. Ankstesnės Kretingos muziejaus vadovės Vidos Kanapkienės ir rajono politikų bendru sutarimu, buvo nuspręsta atstatyti istorinį teisingumą, dvarui sugrąžinat jo pirmykštį vaizdą – ne tik atkurti vertingus senuosius pastatus, bet ir nugriauti prielipus – pirmiausia, buvusio Žemės ūkio technikumo pagrindinį triaukštį mokomąjį korpusą, sovietmečiu pristatytą prie rūmų. Dėl šio sumanymo V. Kanapkienei teko įveikti priekaištus ne viešojoje erdvėje, kaip dabar, bet didžiulį suinteresuotų asmenų pasipriešinimą, mat, tuo metu pastatas jau priklausė Klaipėdos valstybinei kolegijai. Vietoj priestato muziejaus vadovė siekė atstatyti istorinę dvaro verandą, buvo nueita net ligi Aukščiausiojo teismo. Galop 2015 m. priestatas buvo nugriautas, – darbai tuomet kainavo 100 tūkst. Eur. Procesą derino pusmetį Atsikračius šio rūmų priestato ir atsivėrus istorinėms erdvėms su šimtamečiais ąžuolais, tapo akivaizdu, kad arčiausiai rūmų užsilikę kiti sovietiniai svetimkūniai – elektros transformatorinė, kuri, beje, jau pašalinta, ir buvęs mokinių bendrabutis – turi būti nugriauti. Bendrabutis visiškai nederėjo reprezentacinėje parko dalyje, juolab kad toje vietoje grafų Tiškevičių laikais yra buvęs vienas iš keturių rūmų parterio fontanų su Galijoto skulptūra. Tačiau neužteko vien nuspręsti griauti bendrabutį, gerokai sudėtingiau buvo sprendimą įgyvendinti: procesas iš pradžių užsitęsė dėl to, kad jame buvo įkurdintos kelios rajono įstaigos, o socialiniuose būstuose gyveno 11 šeimų, – ilgiausiai įstrigo vienos jų iškeldinimo eiga, kol galop Savivaldybė šį būstą nupirko. Išsprendus iškeldinimo reikalus, teko parengti projektą, kuris taip pat tapo savotišku iššūkiu: mat, pastatas buvo kultūros paveldo zonoje, o ir tokiems darbams keliami papildomi reikalavimai – reikėjo derinti Kultūros paveldo departamentu ir daugybe institucijų – elektrikais, dujininkais, įmone „Kretingos vandenys“. Visa tai įveikus, dar pernai Savivaldybė pasirašė sutartį su šiauliečių bendrove „Kaslita“, kad ši per pusmetį statinį nugriaus. Griovimo darbų vertė – 42 tūkst. 350 Eur.
Statybines atliekas panaudos „Svarbiausia buvo pasirengti darbams, o pats griovimo procesas trunka neilgai: šią savaitę pradėjo ir jau įpusėjo, ir kitą savaitę užbaigs“, – akcentavo Andrius Kasputis, laikinai einantis Kretingos rajono savivaldybės Statybos skyriaus vedėjo pareigas. Paklaustas, kur išgabenamos statybinės atliekos ir ar jas sutvarkyti yra Savivaldybės rūpestis, A. Kasputis sakė, kad rangovas turi reikalingus dokumentus atliekas išgabenti į aikštelę, kur jos yra smulkinamos ir perdirbamos į skaldą. Ją parduoda ir vėl panaudoja dažniausiai kelių statybai. Nugriovus daugiabutį, pagal sutartį, „Kaslitos“ darbininkai aikštelę turės išlyginti ir užsėti žole. O kas toje plynoje vietoje atsiras ateityje, pasak A. Kaspučio, jau yra muziejininkų reikalas. Reprezentacinėje dvaro teritorijoje, jo manymu, beliks nenugriautas vos vienas sovietmečio „šašas“ – netoliese esantis privatizuotų garažų kompleksas. Atkrs fontano ribas Buvusį bendrabutį kaip vizualinę parko šiukšlę įvertinęs Kretingos muziejaus vadovas Romandas Žiubrys džiaugėsi, kad pagaliau jis griaunamas: „Bendrabutis nepuošė dvaro teritorijos. Turime reprezentacinį parką, kažkada buvusį vienu gražiausiu Lietuvoje, o Žiemos sodas garsėjo visoje Europoje. Dvaras ir šiandieną yra traukos centras, svečiams esame tarsi miesto vizitinė kortelė. Kiek atvykstančių svečių grožisi Kretinga, kaip ji pasikeitė per pastaruosius 10 metų, – gal mes patys to nė nebepastebime.“ Todėl jis siūlytų visiems kretingiškiams – gyventojams, politikams – atsižvelgti į tai ir padaryti viską, kad kuo greičiau būtų sutvarkyta reprezentacinė miesto vieta – dvaro teritorija, o tam dar reikėtų politikų sprendimo iškeldinti garažus, juolab kad netrukus pajudės parko takų ir alėjų tvarkymo-apšvietimo projektas, ir bus gaila, jei takais važinės privatus transportas. Paklaustas, ką planuoja įrengti nugriauto bendrabučio vietoje, R. Žiubrys atsakė: „Per vasarą turės sutvirtėti gruntas, suvešėti žolė. Galvojame be didelių investicijų – augalais, krūmais – atkurti čia kažkada įrengto fontano ribas, galbūt įrengti vizualinį-informacinį stendą, kaip atrodė fontanas su Galijoto skulptūra. Tačiau tai nebūtų baigtinis variantas. Nuo kitų dvaro teritorijoje esančių renovuotų pastatų galima bus atsitverti iš augalų suformuotomis sienomis. O tvarkant parko takus, sieksime atkurti visus 4 buvusius stačiakampius parko parteryje. Priešingoje rūmų pusėje buvo įrengtas fontanas su Gnomu, kurio originalas dabar puošia Karo muziejaus Kaune prieigas.“
|
|
