Proto mankšta ir rankų magija
Šie akivaizdūs pokyčiai – vos per 2-jus metus ir 9 mėn., kai vadovauti Kretingos ligoninei ėmėsi Romaldas Sakalauskas, turįs ne vien puikių vadybos įgūdžių, bet ir gilų grožio bei estetikos pajautimą. „Visame kame turi būti visuma. Neužtenka galvoti apie atskirus dalykus – čia pacientai, čia darbuotojai, čia gydymo erdvės, čia kiemas. Įstaiga yra viena, ir joje gerai turime jaustis visi“, – gerovės aspektą akcentavo vadovas.
R. Sakalauskas pasidžiaugė, kad jo mintims pritaria ir palaiko lyg vienas kumštis komandoje dirbantys: jo dešinioji ranka – ankstesnė įstaigos vadovė Ilona Volskienė, pavaduotojas ūkio reikalams Valerijonas Černeckis, vyriausioji slaugos administratorė Janina Luotienė. Visi darbai atliekami iš ligoninės uždirbtų savų lėšų, šiemet, tikino R. Sakalauskas, jokios paramos nei iš Vyriausybės, nei Savivaldybės nesulaukę.
„Turime savo stalių, meistrų – daug ką galime atlikti savo jėgomis ir už minimalią kainą. Mums nereikia viešųjų pirkimų, todėl procedūros gerokai supaprastėja. Ko gi turime laukti, jei galime patys? Tai, ką matote, – savotiška proto mankšta ir rankų magija, kad visiems būtų jauku, gražu, estetiška“, – kalbėjo R. Sakalauskas.
Patys sutvarkė įvažiavimą
5 tūkst. kv. m ploto ligoninė su ūkiniais pastatais statyta dar 1956 m. Pagrindiniai pastatai renovuoti, pakeista jų stogo danga.
„Tačiau kai kurie pastatai nebefunkcionalūs. Šiomis dienomis griausime daržinę-sandėlį, atsiras erdvė dar vienai automobilių aikštelei su užkardu: norime, kad operuotis atvykę pacientai galėtų be streso, jog neras tinkamos vietos, palikti savo automobilį. Pacientui dar iš vakaro bus išsiųstas kodas: jį suvedęs, galės įvažiuoti ir parkuoti automobilį iki išvykimo iš ligoninės dienos“, – kaip spręs ligoniams svarbią problemą, pasakojo R. Sakalauskas.
Pernai buvo sutvarkytas pagrindinis įvažiavimas į ligoninę. Mediko žodžiais, šis kelias nebuvo remontuotas kone nuo sovietmečio, todėl patys ėmėsi iniciatyvos – išasfaltavo įvažiavimą, greta įrengė automobilių aikštelę, kelią apšvietė stilingais žibintais, pasodino dekoratyvinių miestų medelių, kurie bus formuojami, kad neužgožtų aplinkos.
| |
Specialią aikštelę atvykstantiems operuotis pacientams ketinama įrengti kitapus ambulatorijos, nugriovus sandėlį (nuotr. dešinėje).
|
Raudoni akcentai – gyvybės spalva
Kitąmet turės pradėti funkcionuoti modernus išorinis liftas. „Iki šiol ligoninė išgyveno vos su vienu liftu. Reanimacijos skyrius įkurdintas trečiame aukšte, ir, sugedus liftui, slaugytojoms tekdavo laiptais užnešti ir nunešti sunkios būklės pacientus. Negalime toliau gyventi taip rizikuodami, – įrengti išorinį liftą yra tiesiog būtinybė, juolab kad Priėmimo skyriui statomas priestatas“, – kalbėjo R. Sakalauskas, rodydamas jau parengtą lifto, vienu metu galinčio pakelti 8–10 asmenų, projektą.
Liftas bus stiklinis, apšviestas iš išorės, stilistiškai priderinant raudonos spalvos akcentus, kokiais paryškintas ir pagrindinis statinio fasadas.
Raudonomis 6 vertikaliomis lempomis, kurių aukštis – per 4 m, dekoruotas fasadas su masyviu užrašu šviečia nuo kelio Palanga–Šiauliai. „Anksčiau žmogus, vykstantis iš toliau tamsiuoju laiku, nė nežinodavo, kad čia ligoninė. Dabar gi – viskas aišku. Raudona spalva, pagal kinų sampratą, yra laimės spalva, o medikams – gyvybės, vilties spalva“, – apie sprendimą išskirti įstaigą, kad būtų kuo patogiau žmonėms orientuotis, kalbėjo jos vadovas.
| |
„Informatyvumas, patogumas, paslaugų kokybė, aplinkos grožis, pacientai ir personalas sudaro visumą. Mūsų siekiamybė – kaip Jono Biliūno laimės žiburys, kad žmogui čia būtų kuo geriau“, – tikino R. Sakalauskas.
|
Miesto akys turi degti
R. Sakalauskas turi savo filosofinę sampratą apie apšvietimo svarbą: „Visur – Lietuvoje, Europoje, JAV – miestai, jų pagrindinės įstaigos šviečia, žybsi. Mūsų įstaiga, esanti viena svarbiausių rajone ir regione, taip pat turi gyventi ir būti matoma dieną–naktį, ji turi šviesti kuo ryškiau – miesto akys turi degti kaip ir žmogaus.“
Stilingais vertikaliais raudonais žibintais apšviestas ir vidinis kiemas, jo erdvės neseniai padalintos neaukšta akmenine tvorele. Aiškiai sužymėti A ir B ligoninės korpusai su nuorodomis. „Atvažiavęs į įstaigą žmogus pirmiausiai turi būti informuotas, kas ir kur yra, kad nereikėtų klaidžioti, ieškant reikiamo skyriaus“, – užtikrino R. Sakalauskas.
Siekiamybė – lyg laimės žiburys
Greta šių akivaizdžių darbų atlikta ir nemažai nematomų: atnaujinti elektros kabeliai, vamzdynai, informacinių technologijų srityje – pakeistos kompiuterinės programos, serveriai.
„Įstaigoje labai dideli elektros kaštai – praėjusį pusmetį elektrai išleidome per 60 tūkst. Eur, arba po 10–11 tūkst. Eur kas mėnesį. Vasarą užpildėme paraišką 50 kW galingumo saulės elektrinei įsirengti, rugsėjį tikimės pradėsiant ją funkcionuoti – per mėnesį manome sutaupyti iki 1,5 tūkst. kW elektros energijos“, – kalbėjo R. Sakalauskas.
Ligoninė turi savo šilumos katilinę, šildosi dujomis. Šiemet per kelis mėnesius šildymui išleido apie 30 tūkst. Eur. Bendrovė „Kretingos šilumos tinklai“ ėmėsi iniciatyvos iki jų įstaigos nutiesti centralizuotus tinklus ir prie jų prijungti ligoninę. „Šilumininkai daro savo darbus, o mes skaičiuosime, ar apsimokės šildytis centralizuotai. Turėdami savo katilinę, alternatyvų šildymo būdą išsaugosime“, – patikino ligoninės vadovas, vadovaujantis 280 darbuotojų kolektyvui.
Sumanymų į priekį – apstu. „Aš juokiuosi, kad mūsų siekiamybė – kaip Jono Biliūno laimės žiburys, kad žmogui čia būtų kuo geriau – nuo to priklauso ir fizinė sveikata, ir dvasinė jo būsena“, – dabartinių ir būsimų pokyčių esmę Kretingos rajono ligoninėje reziumavo jos vadovas.
