Pajūrio naujienos
Help
2024 Liepa
Pi18152229
An29162330
Tr310172431
Ke4111825
Pe5121926
Še6132027
Se7142128
Apklausa

Ar tikslinga buvo vėl riboti automobilių stovėjimo laiką Rotušės aikštėje Kretingoje?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Emocijų paleidimo trenerė Aistė Jonauskienė: „Svarbu parodyti jaunimui, kad pagalbos prašymas nėra silpnumo ženklas, o stiprybė, siekiant labiau pažinti ir suprasti save“.

Kretingoje viešėjusi emocijų paleidimo trenerė Aistė Jonauskienė susitiko su vietiniu jaunimu ir vedė jiems paskaitą „Kaip padėti sau sunkiu metu?“. Kaip teigė viešnia, šiuolaikinis jaunimas yra atviresnis, bet visų pirma juos reikia prakalbinti, užmegzti ryšį, užsitarnauti pasitikėjimą. Jiems išties reikia daugiau emocinio palaikymo, nes jų gyvenimas sparčiai keičiasi.

Iš pradžių reikia jausmus pripažinti

Kai Aistė suprato, kad geba pagelbėti sau, ji pajuto pokyčius, tuomet šia savo praktika ėmė dalintis su kitais. Emocijų valdymas yra vienas svarbiausių dalykų, kad žmogus gebėtų tinkamai valdyti visą savo gyvenimą.

Pasiteiravus, kaip visgi reikia padėti žmonėms tvarkytis su savo emocijoms, Aistė šypsojosi: „Paradoksalu, tačiau norint paleisti jausmus, iš pradžių reikia juos pripažinti, sutikti juos jausti ir priimti“.

Kaip sakė pašnekovė, labai svarbu yra išmokti ne bėgti nuo jausmų ar jų gniaužimo savyje, kadangi tokie veiksmai dažniausiai kelia dar didesnį diskomfortą ir galimas psichologines ar sveikatos problemas ateityje. „Emocijų paleidimo sesijos metu užduodant klausimus ir stebint kūno pojūčius, neriame į patį jausmą, ir proceso metu ateina suvokimas, kad iš tiesų ten nieko, be baimės, nėra. Tai patyrus ateina aiškesnis suvokimas apie pačią situaciją ir palengvėja“, – kalbėjo Aistė.

O kai kalbama apie emocinę sveikatą, ne kiekvienas pripažįsta, kad pagalba apskritai reikalinga. Tą pripažino ir pašnekovė.

„Žmonės vis dar gali jausti gėdą, kai prašo psichologinės pagalbos, ir sunkumą ar vidinį pasipriešinimą pripažinti, kad jiems reikalinga pagalba, tačiau džiaugiuosi, kad vis daugiau žmonių supranta emocinės sveikatos svarbą ir kreipiasi pagalbos ar ieško būdų sau padėti“, – sakė A. Jonauskienė.

Skirtingų amžiaus grupių skirtingi iššūkiai

Lietuviai dažnai įvardijami kaip ne itin rodantys emocijas žmonės, šypsenų daugiau galima pamatyti gal tik išlindus saulutei. Ar tai ką byloja apie mūsų emocinę sveikatą?

Emocijų paleidimo trenerė patikino, kad, nors lietuviai gali atrodyti santūresni, tai dažniau susiję su kultūros normomis ir lūkesčiais, o ne su tuo, kaip jie tvarkosi su savo jausmais.

„Kiekvienas žmogus susiduria su individualiais emociniais iššūkiais, ir būtent asmeninis požiūris, pastangos, asmeninis augimas ir pasirinkimai daro didžiausią įtaką emocinei gerovei. Svarbu skatinti sąmoningumą emocijų atžvilgiu, kad žmonės gebėtų suprasti ir sveikai reikšti savo jausmus“, – įsitikinusi pašnekovė.

Aistė padeda ne tik jaunimui, bet ir suaugusiems. Kaip ji pripažino, dirbti tiek su jaunimu, tiek ir su suaugusiais yra labai įdomu. „Skirtingos amžiaus grupės susiduria su skirtingais iššūkiais, ir tai skatina mane augti, ieškoti kūrybiškų sprendimų, siekiant suteikti kuo daugiau vertės susitikimų metu“, – teigė A. Jonauskienė.

Ji įžvelgė ir tam tikrus skirtumus. Pavyzdžiui, jaunimas dažnai yra atviresnis naujovėms ir pokyčiams, bet reikia laiko su jais užmegzti ryšį, pasitikėjimą, jaunimui reikia daugiau emocinio palaikymo. Suaugusieji dažniausiai būna atviresni, atidesni ir labiau motyvuoti, bet sunkiau keičia įsisenėjusius įpročius ir įsitikinimus.

Viso gyvenimo kelionė

Pasiteiravus, koks būna įprastai pirmasis žingsnis, siekiant padėti sau ir ar vieną kartą jį žengus nebereikės grįžti į tokią pačią situaciją, pašnekovė patarė pradėti nuo sąmoningumo ir savo jausmų bei poreikių pažinimo, pripažinimo ir gebėjimo juos atliepti.

„Tai reikalauja nuolatinės savistabos ir malonaus darbo su savimi. Manau, jog tai viso gyvenimo kelionė ir grožis: pažinti save vis labiau ir vis labiau atliepti savo poreikius“, – šypsojosi moteris.

O, kalbant apie jaunus žmones, jie susiduria su daugybe pokyčių ir dažnai reikia pagalbos ir palaikymo. „Svarbu parodyti jaunimui, kad pagalbos prašymas nėra silpnumo ženklas, o stiprybė, siekiant labiau pažinti ir suprasti save. Svarbu skatinti jaunimą kalbėtis apie savo jausmus ir patirtis su draugais, tėvais, mokytojais ar psichologais. Labai svarbu neužsisklęsti savyje“, – patarė Aistė.

Kaip patikino pašnekovė, šiandien jaunimas gali būti linkęs būti atviresnis socialiniuose tinkluose, tačiau gyvai bendraujant reikšti jausmus vis dar yra sunku. Bet vėlgi vienareikšmiško atsakymo čia nėra, nes tai priklauso nuo kiekvieno žmogaus asmeninių savybių.

Reikia mokytis ne tik jaunuoliams, bet ir tėvams

Paauglystė ir taip sudėtingas dalykas, o vyresnėse klasėse dar prisideda ir egzaminai, pasiruošimas jiems, tėvų spaudimas, kad pasiektų geriausių rezultatų, tad dažnai kyla klausimų, kaip su tuo susitvarkyti, ar įmanoma jausti kuo mažiau streso, ar tai neišvengiama?

Kaip sakė emocijų paleidimo trenerė, stresas prieš egzaminus yra dažnas reiškinys ne tik dėl lūkesčių sau, bet ir dėl aplinkos spaudimo. „Manau, jog čia svarbu ne tik jaunuoliams mokytis streso valdymo įrankių, bet ir tėvams, kurie savo projekcijas, nerimą ir lūkesčius perkelia vaikams. Tyrimai rodo, kad mažesnis stresas padeda geriau sutelkti dėmesį ir pagerina atmintį. Tai susiję su mažesniu kortizolio (streso hormono) lygiu, kuris neigiamai veikia atmintį“, – savo patirtimi dalinosi pagalbininkė.

Pasak moters, joga, meditacija, kvėpavimo pratimai, vaikščiojimas gamtoje būtina siekiant ne tik gerų rezultatų, bet ir geros emocinės, psichologinės būsenos.

O kaip susidoroti su nesėkme, kuri anksčiau ar vėliau bus išgyventa?

„Svarbu ugdyti savyje požiūrį, kad nesėkmės neegzistuoja. Visos situacijos yra galimybė išmokti kažką naujo, priimti sprendimus ir imtis veiksmų. Kiekvienoje situacijoje klausti savęs: o kas joje buvo gero? Ką aš išmokau? Kaip kitą kartą galėsiu pritaikyti šią patirtį?“ – sakė Aistė.

Vertinti kasdienius dalykus

Paklausus, tad kaip išmokti džiaugtis kiekviena diena, ar yra kokių bendrų taisyklių, pašnekovė pastebėjo, kad dažniausiai esame išmokę pastebėti savo ar kitų klaidas bei trūkumus.

„O kaip išmokti džiaugtis kiekviena diena, kai aplink tiek daug iššūkių? Rekomenduoju mokytis vertinti kasdienius mažus dalykus ir praktikuoti dėkingumą. Kuo daugiau dėkojame – tuo daugiau džiaugsmo ir laimės patiriame. Galima pradėti užduodant sau klausimą: „Kaip atrodytų mano diena, jeigu pabusčiau tik su tuo, už ką padėkojau vakar?” Tai padeda pastebėti ir įvertinti, kiek daug svarbių dalykų yra mano gyvenime. Pastebiu, kad kartais sunku rasti už ką padėkoti, todėl kuriu įrankius dėkingumo įgūdžiui ugdyti. Tikrai daug informacijos ir įkvėpimo galite rasti internete“, – patarimu pasidalijo Aistė. O jaunimui ji patarė drąsiai kreiptis pagalbos, ieškoti mažų dalykų, kurie teikia džiaugsmą, atrasti savo būdus atsipalaiduoti ir tikėti, kad viskas bus gerai.

Greta LABENSKYTĖ

„P. n.“ akademijos narė


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas