Pajūrio naujienos
Help
2024 Balandis
Pi18152229
An29162330
Tr3101724
Ke4111825
Pe5121926
Še6132027
Se7142128
Apklausa

Ar verta uždrausti azartinių lošimų reklamą?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

KITEP ansambli vaduovė – apie nueita kēli i siekmė

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Būkem žemaitē
  • 2024-01-09
Už etninės kultūras, pavelda ėr išskėrtėni scenas mena puoseliejėma Vitalėjė Valeikienė pernā bova apduovanuota Kultūras ėr mena premėjė. Ėškėlminga ceremuonėjė vyka Kretinguos bažnyčiuo.

„Džiaugūs ėr eso diekinga, ka mona darbs etnuokultūras barūs bova pastebiets ėr ivertints Savivaldybės Kultūras ėr mēna premėjė“, – sakė Kretinguos rajuona kultūras cėntra vakū ėr jaunima folkluora ansambli KITEP vaduovė Vitalija Valeikienė.

Pradžia – Prancėškuonu gimnazėjuo

35 metus ana dėrba diestytuojė Klaipiedas universitetė, diestė dirigavėma, muzėkėni ugdyma ėr kt. disciplinas. Vėin Kretinguos rajonė dabar darboujės apie 10 anuos bovosiu studėntu.

„Mona mama – žemaitė, kėlosi iš Ramuonėškės kaima. Vaikystie ėr aš tėn kurī laika gyvenau, vieliau vasaruodavau. Senēliu žemė rėbuojuos so režisieriaus Juoza Mėltėni šeimuos nomelio, tad senelē ėr mama gera anus pažėnuojė, draugava“, – prėsėmėnėmas dalijuos pašnekuovė.

Ramuonėškės kaimė pastatyts koplytstolpis Mėltėniou atmintė, ėr kuožna meta lėipas pradžiuo tėn renkas seniejė ramuonėškiečē ėr anū palėkuonis. Kaims – gėlē miškūs, puokariu labā kėntiejė nu suovietu diel pagalbas partizanams. Mona muočiutė tep pat kaliejė Kazachstanė. Šīmeta gėmėnės atsiuntė Ramuonėškės nuotraukas – tėn dėdėlės krūvas ėšpjautuos medienas ėr reti mēdiu stagarelē. Tuoks Vėntuos regiuoninis pārks. Iruonėška, kad šiū mētu Dainū švėntė pavadinta „Kad giria žaliuotų“.

Kretinguos rajonė Vitalėjė gyven 18-os metos, šeimā nusprėndus iš Klaipiedas cėntra šurmuli keltis i ramesnė vėita, kor pasistatė namoka. „Eso dėdėle laiminga diel tuoki sprėndėma“, – atvėrava V. Valeikienė.

2007 metas kuolegas anuos paprašė rekomendoutė folkluora ansambli vaduova Kretinguos Prancėškuonu gimnazėjē. Nelabā pavyka padietė, tad nutarė pati imtėis tuos veikluos, bet kartu tēsė darbus ėr Klaipieduo. Vitalėjės manymu, mēna kuolektyvā neatsėrond tik sugalvuojus nuora. Je ne tuometis gimnazėjės direktuorios Andrius Mizgiris ir pavaduotojė Rasa Balsienė, kažėn, ar būtų kažkas išējė.

„Pamažu kuolektyvs auga, paskutėniam gimnazėjės koncertė 2013 m. dainava ėr gruojė 16 muokiniū, bet gimnazėjė mums planū nebtoriejė, ėr moni atlēda“, – pasakuojė V. Valeikienė.

Tumet anuos nerima diel kuolektyva ateities išklausė bovės rajuona Kultūras cėntra dėrektuorios Prans Razmus ėr pavaduotojė Vita Urbonienė. „Mumis priglaudė, o po metu iformėna kap Kretinguos rajuona kultūras cėntra kuolektyva. Šiū metu balondi 20 dėina vėsos kvėitam jau i jubiliejini rėngini – pamėniesem gyvavima 10-meti“, – sakė KITEP vaduovė.

Diel kuo vadėnas KITEP

Diel kuo kuolektyvs vadėnas KITEP? Pasėruoda, tū pavadėnėma anėi „atsėnešė“ dar iš gimnazėjės laikū. KITEP tor tris reikšmės: pagal pirmasės raidės – Kretinguos Intelektuali Talėntingi Empatėški Patriuota; Kitep skombonti liaudies muzika. Kiekvėinās metās – nu 2007 m. iki 2019 m. – ansamblis vykdava i Muodernaus folkluora festivalios Kaunė, tėn diedavuos poiki dalykā, traukontis jaunima pri liaudies muzikas.

„Gėiduodavuom sotartėnės, klausydavuom kūrybingu kėtū kuolektyvu pasėruodymu, paskiau jaunims nepaėlsdams šuokdava tradicinius liaudies šuokios. Kažkėik tuos gyvybės pavyka perkeltė i Šv. Antana atlaidus Kretinguo, kor liaudies dainas ėr šokios karto so kretingiškēs pynė mūsa draugā ėš Vilniaus ėr Kauna“, – pasakuojė V. Valeikienė.

Tretiuoji KITEP pavadėnėma reikšmie atsėrada ansambliou nusprėndus sosėkortė logotipa. Tėn atsėrada bāltu žėnklū – vondou, žemė, iduba (gelmie). Idubuo – ansambli pavadėnėms, o vėina iš idubas reikšmiū yr motinas īsčės. „Vėsas mūsa meluodėjės, tekstā aten iš pruotieviu, iš kitapusėni pasauli“, – kalbiejė vaduovė.

Kretinguos jaunims su kuolektyva KITEP vaduovė Vitalėjė Valeikienė kuožnās metās tūkstontius tradicėniu šuokiu entuziastu suburontiuo akcėjuo „Visa Lietuva šoka.“

Ansambli repertuarė – lietoviu liaudies dainas, ratelē, šuokē, tautuosaka. Dažniausē pasirenkamas žemaitiu dainas. Jaunims labā miegst karinės-istuorėnės dainas, bet Žemaitėjuo anū mažā arba, kap sakė Vitalėjė, kai kuriuos netink pagal omžiu, balsa. Repertuarė yr ėr Klaipiedas krašta dainū. Šuok vėsū Lietovuos regiuonu šuokios. Vaduovė atvėrava, kad anou nepaliaujamā stebėn ėr žav liaudies dainū žuodiu daugiaprasmėškoms, simbuolika. Apie dainū puotekstės ansamblietē dažna padiskutou tarpusavie. Pvz., dainiou linksma dainelė apie kukuti, o anuos prasmie yr apie gyvenima vertybės – tad kū i kū mainā.

Ėšmuoka vėsos, kas nuor

V. Valeikienės žuodes, ligi pandemėjės kuolektyvs gyvena gana intensyvu kūrybini laikuotarpi – dalyvaudava festivaliūs, konkursūs, per metus – daugiau, kāp 20 įvairiū rėnginiū būdava. 2018 m. dalyvava Dainū švėntie. Praeitū metu kalėnduorie – 12 ivykusiu koncertu. Rėngėne susėjė so metu ciklu – riedas ratu.

Šī meta so tradiciniu kankliu ansambliu pėrma karta anėi ruoš repertuara Dainū švėntės kankliu koncertou, dalyvaus atronkuo. Vitalijė prisėpažėna neapsėenonti ėr be sava vyra Arvyda pagalbas – trūkstont instrumėntu, anuo paparašė prisimintė senūji puomiegi – gamintė kanklės. Dabar ansamblis daugiau gruo instrumėntėnės muzikas, repetou mažuom gropeliem arba individualē. Muokuos grajytė ne tik kankliem, bet ėr armuonika, lumzdelio, basedle, ukulėlė, yr ėr smuikoujontiu. Tam itaka dara dalyviu omžios, besikeitontis balsa.

Iki pandemėjės ansamblie bova atskiras jaunima ėr vakū gropės, 2020 m. kuova 11 d. koncertė dainava 20 muokiniū. Per dvejus pandemejes metos jaunima gropė baigė muokyklas ėr išvyka studijoutė, dabar pagrinda sodara vėdorėniu klasiu muokėnē – ėš vėsa yr 14 dalyviu. Vitalėjė nesliepė, kad anā laba patink dėrbtė so paaugles: anėi atvėri, smalsi, nemiegst muorālu. Labiausē vaduovė vertėn vakū atsakingoma.

„Priimdama i ansambli netėkrėnu klausuos ar kėtū muzėkėniu duomenū. Pats dalyvis tor atetė, paklausytė, pasėtėkrintė, ar anam tink ėr patink. Viskam rek laika ėr pastongū. Vėina bovosi ansamblietė nuoriejė atsėvestė i kuolektyva klasės drauga. Paklausiau, ar ons dainiou, atsakė: juk jūs visos išmuokėnat“, – šypsuojuos vaduovė.

Didžiausis iššūkis ėr rūpestis – tautinē drabužē. Atejusi dėrbtė i rajuona Kultūras cėntra, kad tep būs, Vitlėjė sakė nežėnuojosi. Situacėjė anou privertė muokytėis. Dabar galėnti kai kū ėr pati pasiūtė, parinktė tinkamus derinios. Merginuom, sakė, galiuo ypatings kuods – plaukū pynėmā, kone ritualėnis rūbu rėngėmasis. „Kėik kartu per koncerta iveizo išvirkštiū prijoustiu, ne tėn priraišiuotu raišteliu ėr kitū „poušmenū“, – pasakuojė ana.

V. Valeikienė laiminga, kad bėnt praejė tas laiks, kumet jaunimou bova gieda dainioutė lietovėškā, pradedont „Dainū dainelė“, baigont pasidainavėmās keliuonies. Bėndra kultūrinė terpė daronti dėdėlė ītaka. „Rašuomi etnokultūras pruojektā, manifestā, o realybie – kone štilis. Džiaugūs, kad rondu bendraminčiu, dėrbontiu so jaunimu Salantūs, Šilalie, Tauragies rajuonūs“, – sakė ana.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas