|
Saksofonu skinasi kelią į didesnes scenas
Kūlupėniškis Donatas Vizgaudis retai paleidžia iš rankų savo išsvajotąjį, kaip pats sakė, instrumentą – saksofoną. 22-ejų muzikantas džiaugėsi, kai yra kviečiamas pagroti įvairiuose renginiuose, o itin nustebino neseniai gautas pakvietimas sudalyvauti televizijos laidoje „Lietuvos talentai“. Nors į antrą etapą Donatas nepateko, tačiau žada taip lengvai nepasiduoti ir nosies dėl to nenukabino. – Donatai, papasakokite ką veikiate šiuo metu? – „Kuprinė“ paklausė muzikanto. – Šiuo metu Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (LMTA) Klaipėdos fakultete studijuoju saksofono specializaciją. Šie metai man yra ypatingi, nes esu bakalauro IV kurse ir artėja finišo tiesioji. Baigęs šias studijas, įgysiu pedagogo kvalifikaciją. Gyvenu Kretingos rajone, Kūlupėnų kaime, bet per studijas tenka pagyventi ir Klaipėdoje. – Nežinojusieji, kas toks yra Donatas Vizgaudis, sužinojo, pažiūrėję „Lietuvos talentų“ laidą. Tad kaip ten atsidūrėte? Kaip sugalvojote, kad reikia parodyti savo talentą?
– „Lietuvos talentuose“ atsidūriau ne savo noru. Į atrankas mane pakvietė sudalyvauti „Lietuvos talentų“ kūrybinė komanda. Iš pradžių labai nustebau gavęs tokį pakvietimą, bet po to, gerai pamastęs, nusprendžiau išbandyti savo jėgas „Lietuvos talentų“ didžiojoje scenoje. Deja, bet patekti į antrą etapą nepavyko, bet esu labai laimingas dalyvavęs tokiame šou projekte. Manau, dar tikrai ten kažkada sugrįšiu su trenksmu. – Kiek laiko grojate saksofonu ir kodėl būtent šis instrumentas? – Šiuo ypatingu instrumentu groju jau 12 metų. Kodėl būtent groju saksofonu, negaliu atsakyti. Nuvažiavęs pirmą sykį į muzikos mokyklą, nebuvau apsisprendęs šimtu procentų, kokiu instrumentu norėsiu mokytis groti, tai atsitiktinai nusprendžiau pasirinkti būtent šį instrumentą, ir dabar esu labai laimingas grodamas saksofonu. Dabar tai – mano didžioji svajonė. – Gal teko išbandyti ir kitų? – Muzikos mokykloje teko mokytis groti ir akordeonu. Šiuo instrumentu mokiausi groti ketverius metus pas mokytoją Sigutę Kryžauskienę. – Kur mokėtės groti saksofonu, kas buvo jūsų mokytojai? – Groti saksofonu pradėjau Salantų meno mokykloje, padedant mokytojui Evaldui Pučkoriui. Baigęs Salantų meno mokyklą, nusprendžiau nepaleisti saksofono iš rankų ir įstojau į Klaipėdos Stasio Šimkaus konservatoriją pas saksofono mokytoją Rolandą Vizgaudį. Čia kartu su muzikiniu įgijau ir vidurinį išsilavinimą. Baigęs šią konservatoriją ir toliau nusprendžiau keliauti muziko keliu, įstojau į Lietuvos muzikos ir teatro akademiją, Klaipėdos fakultetą. Šioje muzikos akademijoje saksofono paslaptimis su manimi dalijasi docentas Algis Kilis. – Šeimoje daugiau nėra muzikuojančių? – Mano šeimoje muzikuojančių daugiau nėra. – Ar turite autoritetų, į kuriuos lygiuojatės, o gal jau pats turite pasekėjų, kurie lygiuojasi į jus? – Savaime aišku, studijuojant tokią muzikos sritį, yra privalu paklausyti už save geresnių muzikantų. Mano vienas autoritetų yra saksofonininkas Petras Vyšniauskas. Kol kas pats savo pasekėjų dar neturiu. – Ar sunkus muzikanto kelias, su kokiais sunkumais susiduriate, o kas teikia džiaugsmą? – Muzikanto kelias nėra lengvas. Tenka labai daug groti, tobulinti savo grojimo įgūdžius. Džiaugsmą teikia, kad esu įvertintas, kviečiamas dalyvauti įvairiuose renginiuose, vasaros šventėse. – Kur mieliausiai koncertuojate ir kokia publika labiausiai patinka jums pačiam? – Mieliausia koncertuoti yra savo miestelyje, kur dauguma žmonių mane pažįsta, pasilabina su manimi ir suteikia daug gerų emocijų. O tai reiškia, kad turiu save dar labiau tobulinti. Mieliausiai groti yra tokiai publikai, kuri yra nusiteikusi linksmai praleisti laiką. – Ar planuojate ir ateityje žengti šiuo keliu, ar turite ir kitokių planų? – Planuose yra baigti ir magistro studijas. – Neketinate palikti savo gimtojo krašto visam laikui ir išplaukti į plačiuosius vandenis? – Gimtojo krašto palikti ir išplaukti į plačiuosius vandenis tikrai neketinu. Tai nėra mano planuose. Bet gyvenimas – nenuspėjamas. Visko gyvenime pasitaiko. – Kokių turite svajonių? – Mano didžiausia svajonė būti geru savo srities specialistu ir savo žinias perduoti kitiems. Galbūt tai įgyvendinti padės įgyta pedagogo specialybė. – Ko palinkėtumėte jaunuoliams, žengiantiems panašiu keliu ir norintiems muzikuoti? Gal turite kokių patarimų? – Jaunuoliams, kurie pasirinko šį muzikinį kelią, palinkėčiau įgyvendinti savo svajonę. Linkiu nepasiduoti ištikus pirmosioms nesėkmėms. Daug daug dirbti savo pasirinktu instrumentu, daug kantrybės, ir, be abejo, daug meilės muzikai.
„Kuprinės“ informacija
|