Pajūrio naujienos
Help
2024 Vasaris
Pi 5121926
An 6132027
Tr 7142128
Ke18152229
Pe291623
Še3101724
Se4111825
Apklausa

Ar pasigendate spartesnės daugiabučių gyvenamųjų namų renovacijos Kretingos rajone?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Buvusi „kuprinietė“ Inga Vaišvilaitė jau antrus metus dirba lietuvių ir literatūros kalbos mokytoja Kretingos Jurgio Pabrėžos universitetinėje gimnazijoje.

Buvusi „kuprinietė“ 22-erių Inga Vaišvilaitė jau antrus metus dirba lietuvių ir literatūros kalbos mokytoja Jurgio Pabrėžos universitetinėje gimnazijoje. Jauna mokytoja nestokoja noro nerti į pasirinktą profesiją visu pajėgumu, stengiantis padėti mokiniams kitaip pažvelgti į taip dažnai nemėgstamą lietuvišką žodį. O artėjančios Mokytojų dienos proga taip ir norisi linkėti kuo daugiau kūrybiškumo ne tik darbuose, bet ir kasdienoje, juk dėl to gyvenimas bus tik įdomesnis.

Svajonių profesija

Inga teigė, jog tapti lietuvių kalbos mokytoja svajojo nuo pat 8-os klasės. Ji pasirinko šią specialybę, nes turėjo didelį palaikymą iš savo tėvų ir senelių. Kol mokėsi Jokūbavo Aleksandro Stulginskio mokykloje-daugiafunkciniame centre, buvo pavyzdinga ir atsakinga mokinė. Kai pakeitė mokyklą, Inga stengėsi išlikti tokia pat atsakinga, nes žinojo, kad reiks gerų rezultatų, norint įstoti į norimą universitetą.

Baigusi studijas ir tapusi mokytoja, kaip ji pati pastebėjo, netapo griežtesnė. „Kartais susimąstau, kad esu per gera savo mokiniams. Labai gerai prisimenu savo lietuvių kalbos ir literatūros mokytojos žodžius: „Gerumas nėra profesija“. Todėl dažnai tenka suimti save į rankas ir imtis griežtų veiksmų tam tikrose situacijose“, – pasidalijo jaunoji lietuvių ir literatūros kalbos mokytoja Inga.

I. Vaišvilaitės manymu, mokytojo darbe kartais sunku komunikuoti su tėvais, nes kai kurie jų pamiršta mandagumą, nesupranta to, ką bandai jiems paaiškinti. Sunkumu kyla ir su mokiniais, kurių neįmanoma atitraukti nuo išmaniųjų telefonų. Taip pat nėra lengva mokinius įtikinti mokytis pamokose, nes, daugelio manymu, jiems neprireiks tų žinių, kurias įgyja mokykloje.

Mokinių susidomėjimo lietuvių kalba ir literatūra yra labai mažai. Mokytojos Ingos teigimu, daugeliui ši pamoka yra neįdomi, sudėtingai suprantama, o skaityti literatūrinius kūrinius mokiniams yra tarsi laiko švaistymas. „Tokį požiūrį sukuria šeimoje diegiamos vertybės ir spragos, padarytos mokymosi procese, būtent tai dažniausiai nulemia prastus rezultatus ir mažą norą mokytis“, – atviravo I. Vaišvilaitė.

Ateities mokytojas – koks jis?

Paprašius toliaregiškai pažvelgti į ateitį, mokytoja Inga pasvarstė, kad ateityje mokytojas galbūt labiau bus kaip mokinių mentorius, vedlys, kuris mokiniams nepateiks „sukramtytos“ informacijos, o duos šaltinius ir padės jiems eiti tinkama linkme. „Tikiu, kad ateities pedagogai bus puikūs mokinių kritinio mąstymo ugdytojai ir užaugins kartą, kuri gebės įvertinti įvairaus pobūdžio informaciją, atskirti tiesą nuo melo“, – dalijosi savo įžvalgomis pašnekovė.

Anot jos, mokytojo darbo prestižas priklauso ne tik nuo atlyginimo, kaip yra linkusi mąstyti dalis visuomenės. Ši profesija, I. Vaišvilaitės manymu, taps prestižine būtent tada, kai pedagogai gaus tinkamą atlygį ir bus gerbiami mokinių, tėvų, kolegų ir valdžios. Norint šito pasiekti, turi veiksmų imtis ne tik valdžia, bet ir mokiniai bei tėvai.

Pastaruoju metu dažnai iš jaunų mokytojų lūpų girdėti, kad darbas žlugdo kūrybiškumą, nes užkraunama daug nereikalingo darbo. Šiai minčiai jaunoji lietuvių ir literatūros kalbos mokytoja iš dalies pritartų, nes mokytojas turi pasiruošti pamokoms, taisyti ir vertinti mokinių darbus, o šalia visų šių darbų jis dar turi pildyti įvairius dokumentus ir atlikti kitus papildomus darbus. Daugelis kitų darbų, atsakomybių reikalauja papildomo laiko, o tai kartais atima laiką, kurį mokytojai skirtų kūrybiškai pasirengti pamokoms.

„Nebijokite eiti pedagogo keliu“

Pasiteiravus, ar savo ugdytiniuose pastebi būsimą mokytoją, pripažino, kad potencialo yra.

„Mokiniai, kurie turi bent mažytę mokytojo profesijos gyslelę, nori padėti savo bendraklasiams. Tokie mokiniai rodo iniciatyvą padėti mokytojui per pamoką: paaiškinti pamokos temą ar įvairias užduotis. Būna ir tokių mokinių, kurie noriai pasisiūlo pasiruošti kokiai nors pamokai ir ją vesti“, – kai kurių mokinių iniciatyvumu pasidžiaugė mokytoja. I. Vaišvilaitė ragino mokinius po mokyklos rinktis pedagogo profesiją. „Pati šiais metais baigiau lietuvių filologijos ir gretutines pedagogikos studijas. Todėl labai gerai žinau, kad pedagoginių studijų studentai yra skatinami stipendijomis ir jiems sukuriamos geros sąlygos įgyti praktikos ne tik Lietuvos mokyklose, bet ir užsienio“, – dalinosi jaunoji mokytoja.

Inga pripažino: ji dažnai kartojanti mokiniams, kad Lietuvoje trūksta mokytojų, todėl dar būdami pedagoginių studijų studentais, jie gaus daugybę darbo pasiūlymų, iš kurių galės rinktis sau patraukliausią. Mokiniams reikia paaiškinti, kad pedagogo profesiją rinktis yra verta, nes mokytojas visada yra apsuptas jaunimo, nuolat tobulėja ir išlieka šiuolaikiškas.

Artėjančios profesinės šventės proga esamiems mokytojams jaunoji lietuvių ir literatūros kalbos mokytoja norėtų palinkėti kantrybės, stiprybės, empatijos ir neblėstančio kūrybiškumo kasdieniuose darbuose. Būsimiems pedagogams linki to paties ir dar – neprarasti pasitikėjimo savimi, savo jėgomis. Nepasimesti mokytojo profesiniame kelyje ir niekada nebijoti prašyti pagalbos iš kolegų. Taip pat visiems mokytojams linki nepamiršti laiko sau, nes visi mes esame žmonės.

Evelina STONKUTĖ

„P. n.“ akademijos narė


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas