Pajūrio naujienos
Help
2024 Gegužė
Pi 6132027
An 7142128
Tr18152229
Ke29162330
Pe310172431
Še4111825
Se5121926
Apklausa

Ar reikėjo Kretingai BOLT paspirtukų?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Rugsėjo iššūkiai

  • Sveikata
  • 2023-09-01

Po vasaros atostogų į ugdymo įstaigas sugrįžo vaikai, išsiilgę auklėtojų, mokytojų ir bendraamžių. Jie dalinsis vasaros įspūdžiais, nuotykiais. Vis dėlto rugsėjis pareikalauja iš vaikų nemažai pastangų ir iššūkių kaip prisitaikyti prie naujos rutinos, anksčiau keltis, pasivyti praėjusių metų žinių spragas. Grįžę po atostogų visi mes patiriame adaptaciją – nuo pirmoko iki dvyliktoko, taip pat ir mokytojai, ir tėvai.

Tėvams dažnai vaiko grįžimas į mokyklą yra net didesnis stresas negu vaikui. Tos įtampos svarbu neperduoti vaikams, o susidūrus su pirmaisiais iššūkiais – kalbėtis ir ramiai ieškoti lėtų sprendimų.

Geriausia, ką galime duoti savo vaikams, – tai realistišką pozityvumą, kuris padeda vaikui patikėti, kad bus visokių dienų ir etapų, bet jis turi artimuosius, kurie laiku ir vietoje suteiks paramą ir padės priimti reikiamus sprendimus. Neskubėkime ir turėkime kantrybės girdėti tai, ką sako vaikas.

Psichologinių iššūkių gali būti dar daugiau tiems mokiniams, kurių laukia reikšmingi pokyčiai. Pavyzdžiui, pirmokai žengia į visiškai naują gyvenimo etapą – keičiasi vieta, mokymosi aplinka, draugai ir t.t. Penktokams atsiranda savi iššūkiai – vietoj vieno mokytojo dabar jų bus daugiau, keisis auklėtojas ir mokymosi struktūra.

Paaugliams nerimą ima kelti ne tik patys mokslai, bet ir mintys – kaip juos priims kiti. Taip pat daug paauglių akcentuoja, kad stresą kelia ir pasikeitęs mokslo krūvis. Tai gali ypač paveikti jautresnius vaikus ar tuos, kurie lėčiau įsisavina informaciją, kurie patys iš savęs daug reikalauja arba kuriems ir suaugusieji daro didelį spaudimą.

Tėvų uždavinys yra vaikui padėti sukurti ir saugumo jausmą – galima su vaiku (pirmoku) parepetuoti kelią į mokyklą, paaiškinti, kas ir kaip jį palydės, kas pasiims po pamokų. Jeigu keičiasi mokykla ar vaikui kyla daug klausimų, galima su juo kartu nueiti ir į ją pačią apsižiūrėti. Aiškumas sumažins stresą vaikui.

Taip pat vaikams grįžus į mokyklą pasitaiko ne vienas susirgimo atvejis. Atvėsus orams jie grįžta į patalpas, kur būriuojasi daug žmonių, be to, ir imunitetas dar yra besiformuojantis. Prie imuniteto nusilpimo prisidėti gali stresas, kuomet reikia prisitaikyti prie naujų draugų, mokytojų, pamokų tvarkaraščio ir kt. Stresas gali sukelti somatinius simptomus.

Tai psichologinės kilmės fiziniai simptomai, pasireiškiantys dėl streso sukelto nervų sistemos sudirginimo. Medikai neranda fizinės simptomų priežasties, bet vaikas skundžiasi tam tikrais negalavimais, tokiais, kaip pilvo, galvos skausmai, pykinimas, silpnumo pojūtis ir kt. Svarbu padėti vaikui suprasti savo simptomus ir tinkamai į juos reaguoti.

Vaikai, sunkiai susidorojantys su stresu, pradeda išgyventi nerimą dėl patiriamų iššūkių. Jų somatiniai simptomai – tai streso ir nerimo išraiška, o ne išsigalvojimas bandant išvengti to, kas jiems nemalonu. Žinoma, tokių atvejų gali pasitaikyti, bet prie to neretai prisideda nederamos suaugusiųjų reakcijos.

Tad kaip derėtų reaguoti? Pirmiausia reikėtų nustatyti, ar simptomų priežastis nėra medicininė. Jei priežastis psichologinė, derėtų padėti vaikams susieti kūno reakcijas su emocijomis, nes vaikai, ypač jaunesni, to patys gali nesuvokti. Galime sakyti, kad pavyzdžiui, pilvą skauda, nes kūnas patiriant stresą pasiruošia kovoti arba bėgti, o ne virškinti ir ilsėtis. Paaiškinimas normalizuoja vaiko patyrimą ir padeda įgyti daugiau kontrolės.

Vaikams padėti galime kalbėdami apie jų emocijas, skatindami priimti stresą ir nerimą ir kad to galima tikėtis. Galima pasiteirauti, ko vaikas nerimauja užduodant atvirus klausimus, pvz: „kaip jautiesi dėl artėjančių atsiskaitymų?“ Uždarų klausimų, pvz., „ar nerimauji dėl matematikos?“, reikėtų vengti, nes jie gali paskatinti nerimą. Stresą mažina reguliarus ir sveikas miego, valgymo ritmas. Galime vaikus paskatinti giliau iškvėpti ar susitelkti į neutralius kūno pojūčius ar aplinkos stimulus. Praktikuokime atsipalaidavimą kartu su vaikais, nes, jei patys labai išgyvename, kaip vaikui seksis, jis lengvai perims mūsų reakcijas. Svarbu, kad būtume empatiški, bet kartu ir paskatintume vaiką tęsti įprastas veiklas. Jei vaikui patiriant stresą ir somatinius simptomus leisime jam vengti mokyklos ar kitų stresą keliančių situacijų, tai paskatins vengimą, nes vaikas neįgis pasitikėjimo, kad gali dorotis su patiriamais simptomais. Tėvų požiūris turėtų sutapti su mokyklos bendruomenės: nederėtų vaiko siųsti namo vos jam pasiskundus somatiniais negalavimais. Jei vaiko patiriami simptomai nemažėja ir nuolat trukdo dalyvauti įprastose veiklose, derėtų pasikonsultuoti su specialistais.

Mityba. Maiste turi būti visų medžiagų – baltymų, riebalų, angliavandenių, mineralinių medžiagų, vitaminų ir vandens. Maisto medžiagų turi būti tiek, kiek reikia organizmui pagal jo amžių, lytį, taip pat turi būti skanu, įvairu ir šviežia. Labai svarbu, kad vaikas išeitų į mokyklą papusryčiavęs. Be pusryčių vaikai neturės energijos, negalės susikaupti, gali varginti galvos, pilvo skausmai, pykinti. Maitinimosi režimas vaikams rekomenduotinas kas 3,5–4 valandas per dieną. Į vaikų priešpiečių dėžutes venkite dėti greitai gendančių produktų, tarkim, žuvies, varškės. Nepatartina vaikui priešpiečiams dėti sausainių, saldžių glaistytų sūrelių, bandelių, šokoladinių batonėlių ar kitų produktų, kurių pagrindą sudaro „greiti“ angliavandeniai, vietoje tokių gaminių rinkitės kepinius, kuriuos gaminote patys, batonėlius iš avižų, riešutų, džiovintų vaisių, sumuštinius su viso grūdo duona, virtos mėsos gabaliukais, salotų lapais, sūriu arba sumuštinius su viso grūdo duona ir avokadu, įvairiomis užtepėlėmis ir šviežiomis, sezoninėmis daržovėmis. Vietoje gazuotų, saldintų gėrimų geriau rinkitės vandenį. Venkite riebaluose skrudintų, virtų ar spragintų gaminių, bulvių, kukurūzų ar kitokių traškučių, juos geriau keiskite riešutais, vaisiais, uogomis ar daržovėmis.

Poilsis. Mokinio dienos režimas turi didelę įtaką jo psichologinei ir fizinei sveikatai. Po pamokų mokykloje ar kitos mokinių veiklos būtinas poilsis. Labai svarbu, kad vaikai aktyviai ilsėtųsi gryname ore. Nereikia po pamokų sėdėti prie kompiuterio, telefono ar vaikštinėti po parduotuves. Tai ne poilsis, o dykinėjimas. Tik sportas, žaidimai, šokis ar kita fizinė veikla gali padėti atgauti jėgas.

Namų darbai. Mokiniai turėtų atlikti pavalgę ir pailsėję. Visų pirma, svarbu vaikui sukurti patogią mokymosi vietą namuose. Taip pat reikia atkreipti dėmesį, kad mokymuisi skirtoje erdvėje nebūtų galinčių blaškyti dėmesį detalių (įjungto televizoriaus, žaidimų). Visa tai padeda vaikams susikoncentruoti į užduočių atlikimą, pagerinant vaiko mokymosi rezultatus.

Rengiant namų užduotis jaunesniems mokiniams kas 20–25 min. darbo, o vyresniems kas 35 – 40 min. reikia daryti trumpas pertraukas. Pertraukėlių metu būtų tikslinga pajudėti, pažvelgti pro langą į tolį. Daug mokinių mėgsta ilsėtis žiūrėdami televiziją ir galvoja, kad taip pakankamai gerai pailsės, tačiau yra žinoma, kad tam reikia labai sukaupti dėmesį. Taip padidėja krūvis centrinei nervų sistemai, regos ir klausos organams. Dirbant namuose su kompiuteriu, darbą būtina baigti ne vėliau kaip valandą iki miego ir gerai išvėdinti patalpą.

Poilsio dienomis ir per atostogas mokiniai turi kuo ilgiau būti gryname ore aktyviai judėdami.

Miegas – tai reikalingiausias ir geriausias pasyvus poilsis. Tik gerai išsimiegojęs vaikas yra budrus, žvalus, darbingas. Gerai jis išsimiega tada, kai greitai užmiega, miega giliai ir ramiai tiek, kiek rekomenduojama jo amžiui: pirmokai turi miegoti ne mažiau kaip 11–12 valandų per parą, 8–10 metų – 10 val., 11–14 metų – 9–9,5 val., 15–17 metų – 8–9 valandas. Neišsimiegoję mokiniai būna labai dirglūs, neadekvačiai reaguoja į pastabas, negali susikaupti darbui.

Patarimai, padėsiantys nuteikti vaikus ramiam poilsiui:

*vakare galima ramiai pasivaikščioti gryname ore;

*likus dviem valandom iki miego, riboti vaikų aktyvų laisvalaikį, telefono, kompiuterio, televizoriaus žiūrėjimą;

*vakarienei rinktis lengvą maistą, riboti saldumynus, ir saldžius gėrimus;

*prieš miegą išvėdinti kambarį;

*galima susikurti šeimos vakaro ritualus: išgerti arbatos ar pan.;

*mažiesiems pasekti pasaką.

*rytą vaikus žadinkite švelniai, be žadintuvo.

Visuomenės sveikatos stiprinimą bendruomenėse ir ugdymo įstaigose užtikrinantys biuro specialistai kviečia mokinių tėvus bendradarbiauti su visuomenės sveikatos specialistais ugdymo įstaigose, kreiptis į juos visais rūpimais su vaikų sveikatos išsaugojimu ir stiprinimu susijusiais klausimais.

Pagrindinis mūsų veiklos tikslas – saugoti ir stiprinti mokinių sveikatą, aktyviai bendradarbiaujant su mokinių tėvais (globėjais, rūpintojais), mokytojais, pagalbos mokiniui specialistais, mokyklos vaiko gerovės komisija. Visuomenės sveikatos specialistai vykdo mokinių sveikatos stebėseną, sveikatos rizikos veiksnių stebėseną ir prevenciją, ugdo mokinių sveikos gyvensenos įgūdžius, organizuoja mokiniams, sergantiems lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis, mokinio savirūpai reikalingą pagalbą ugdymo įstaigoje, mokyklos higienos klausimais, baigiant šeimos gydytojo rekomendacijų vykdymo užtikrinimu.

---

Visuomenės sveikatos biure teikiamos nemokamos psichologo konsultacijos.

Registracija tel. 8 609 37211 arba

el. p. psichologas@kretingosvsb.lt .

Parengė Kretingos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro specialistės


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas