Pajūrio naujienos
Help
2024 Liepa
Pi18152229
An29162330
Tr310172431
Ke4111825
Pe5121926
Še6132027
Se7142128
Apklausa

Ar tikslinga buvo vėl riboti automobilių stovėjimo laiką Rotušės aikštėje Kretingoje?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

„Dažnas, atėjęs pas mus, teiraujasi: „Koks tas pirmas sezonas po karantino, ar daug lankytojų ateina vasarą?“ Galiu pasakyti tiek: svečių ir iš Lietuvos, ir iš užsienio sulaukiame vis daugiau, lankyti muziejus jau tampa madinga tradicija“, – pastebėjimais pasidalino Palangoje esančio Antano Mončio namų-muziejaus direktorė Loreta Birutė Turauskaitė.

Antano Mončio namų-muziejaus direktorė Loreta Birutė Turauskaitė laukia būsimos rekonstrukcijos.

Lankytojų gausėja

Nuo pat garsiojo mūsų, Kretingos rajono, kraštiečio, Paryžiuje kūrusio skulptoriaus vardu pavadinto muziejaus įkūrimo 1999-aisiais jam vadovaujanti A. Mončio dukterėčia L. B. Turauskaitė sakė pastebėjusi dar ir tai, kad pastaraisiais metais beveik susilygino lankytojų skaičius vasarą ir ne sezono metu.

„Parodas, renginius organizuojame ištisus metus, visad siekėme kokybės ir originalumo. Tai vertina mūsų nuolatiniai lankytojai, perduodantys žinią apie muziejaus veiklą iš lūpų į lūpas. Galiu patikinti: tokia reklama yra pati veiksmingiausia, nes įspūdžiai būna be falšo, be apsimestinio patoso, kurio neišvengiama rašant reklaminius tekstus. O išankstinės liaupsės gan dažnai žmones nuvilia“, – teigė muziejaus vadovė.

Šiuo metu muziejaus ekspozicijų salėje veikia daug metų Lietuvoje gyvenančio iš Norvegijos kilusio menininko Dogu Bankov paroda „Pictures to the novels: „Querelle de Brest by Jean Genet & Giovanni‘s Room by James Baldwin“. Beje, jau ketvirtą parodą Antano Mončio namuose-muziejuje surengęs Dogu Bankov – išgalvotas personažas, tikrasis menininko vardas, kurį jis leido atskleisti visai neseniai – Goran Ohldieck. Ekspozicijoje – koliažai, iliustruojantys ir savaip perpasakojantys dviejų autorių Jean Genet ir James Baldwin 1953 ir 1956 m. išleistus detektyvus.

Lankytojų laukia ne tik nuolatinė ekspozicija (nuotrauka dešinėje apačioje), bet ir parodos tiek muziejuje, tiek jo prieigose.

O jau nuo rugpjūčio 11-osios lankytojų lauks nauja paroda „Atrakcionų sodai“. Kaip sakė kultūrinės veiklos vadybininkė, muziejaus rinkinių kuratorė Renata Aleksandra Sungailienė, interaktyvios parodos pavadinimas sugestijuoja XIX–XX a. pramogų parkus ir senąjį Palangos, kai kurortinio miesto, įvaizdį. Tarptautinėje parodoje dalyvaus menininkai ir iš Lietuvos, ir iš JAV: kūrinius planuoja eksponuoti Akvilė Anglickaitė, Tomas Daukša, Ieva Mediodia, anoniminė grupė Fata Morgana, specialiai atrinktus eksponatus instaliacijai „Beždžionės letena“ ketina atvežti Donatas Jankauskas-Duonis iš savojo „Beždžiuonių muziejaus“.

Sulaukė ypatingo svečio

Kalbėdama apie šių metų sezoną L. B. Turauskaitė išskyrė tris svarbius įvykius. Pirmasis – muziejuje sulaukta ypatingo svečio, buvusio A. Mončio mokinio, Australijoje, Tasmanijos saloje gyvenančio skulptoriaus Rimo Riaubos.

„Rimas Riauba 1983-iaisiais gyveno Paryžiuje ir pusę metų Antano Mončio ateljė mokėsi skulptūros. Į Lietuvą jis atvyko turėdamas dvi misijas: įvykdyti paskutinę tėvo valią parvežti jo pelenus gimtinėn ir aplankyti mūsų muziejų. Nepaprastai šiltas, neįtikėtinai šviesus žmogus. Jis pasisvečiavo muziejuje, kartu nuvykome į Mončius, kur gimė dėdė, aplankėme jo kapą Grūšlaukės kapinėse, pabuvojome Salantuose, Orvidų sodyboje. Pats maloniausias man prisiminimas – kai svečias susitiko su mama Birute Mončyte Turauskiene. Aš prisimenu, kaip ji, prieš keturiasdešimt metų viešėjusi pas dėdę Paryžiuje, sakė jo studijoje sutikusi lietuvį. Pasirodė, tai ir buvo Rimas Riauba. Tad susitikę čia, Palangoje, turėjo, ką prisiminti: ir kaip buvo bendrauta tada, ir kaip Rimas tuomet buvo įsimylėjęs merginą iš Lietuvos, ir kaip jis Paryžiuje dirbo aukle, prižiūrėdavo vaikus, kad turėtų pinigų susimokėti už mokslą, ir ko jis mokėsi, ko išmoko iš dėdės Antano“, – pasakojo L. B. Turauskaitė.

Laukia rekonstrukcija ir tarptautinis projektas

Antras svarbus įvykis – jau pradėtas rengti muziejaus rekonstrukcijos, kuri įtraukta į Palangos miesto savivaldybės strateginį planą, techninis projektas. Pasak direktorės, bus rekonstruojama viskas, išskyrus nuolatinę Antano Mončio ekspoziciją.

„Nors vyrauja nuomonė ir nuostata, kad muziejų ekspozicijas reikia kas penkerius metus atnaujinti, mes to daryti neketiname, nes šviesaus atminimo architekto Valdo Ozarinsko sukurtoji ekspozicija yra atskiras, savarankiškas, ir – nepabijosiu to žodžio – tobulas kūrinys. Mes ją kiek atnaujinome užpernai, kai minėjome A. Mončio šimtmetį – tada darbai buvo perrėminti, įstiklinti muziejiniu stiklu, o daugiau nieko keisti neketiname, nebent vieną kitą smulkmeną“, – paaiškino direktorė.

Trečias įvykis, iš kurio išplaukia ir išplauks turbūt dar ne vienas projektas,– birželio mėnesį Palangos miesto savivaldybės pasirašytoji bendradarbiavimo sutartis su Saint Gilles Croix de Vie. Būtent šis Prancūzijos miestas-kurortas turi daug sąsajų su A. Mončio gyvenimu ir kūryba, jo krantinėje 2011 m. pastatyta 1957-aisiais menininko skurtoji skulptūra „Gaidys“. Po sutarties pasirašymo kartu su Palangos meru Šarūnu Vaitkumi muziejuje apsilankęs Saint Gilles Croix de Vie meras Francois Blanchet, prisiminęs savo pirmtako žodžius, kad galbūt tas gaidys užgiedosiąs, pajuokavo, kad jis jau užgiedojo, ir belieka laukti: gal padės kiaušinį? L. B. Turauskaitė pusiau rimtai, pusiau juokais sakė, kad tokiu „kiaušiniu“ galėtų tapti „Gaidžio“ skulptūros holograma, kuri atitinkamomis progomis nušvistų skverelyje prieš A. Mončio namus-muziejų.

Su Prancūzija susijęs ir dar vienas projektas: Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos ir Prancūzijos prezidento Emmanuel Macron iniciatyva 2024-ieji skelbiami Lietuvos sezono Prancūzijoje metais. Palangos savivaldybė yra pateikusi paraišką idėjų konkursui, kurioje numatyti ir projektai, susiję su A. Mončiu.

„Kol kas nežinome galutinio varianto, bet, tarkime, vienas projektų galėtų vykti Laon mieste, kur Šv. Marselio bažnyčioje yra A. Mončio sukurtos 14-a Kryžiau kelio stočių. Manau, kad per virtualios realybės akinius galėtume ten pristatyt mūsų muziejuje esančią ekspoziciją“, – pasakojo L. B. Turauskaitė, pridūrusi, kad planuojama sukurti ir Prancūzijoje parodyti skulptoriui skirtą misteriją, surengti filmų peržiūras, jam skirtų knygų pristatymus.

Livija GRAJAUSKIENĖ


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas