Pajūrio naujienos
Help
2024 Vasaris
Pi 5121926
An 6132027
Tr 7142128
Ke18152229
Pe291623
Še3101724
Se4111825
Apklausa

Ar pasigendate naujų rajono Savivaldybės projektų?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Bajorų kapinaitės mena savito miestelio gyvenimą

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Mūsų žmonės
  • 2023-06-16
Kretingos rajono paminklotvarkininkė Meda Skersienė sakė, kad iš visų mūsų krašte išlikusių evangelikų liuteronų kapinaičių Bajorų yra seniausios, ir čia išlikę vertingų metalo kryžių.

Dabartinė pietrytinė Kretingos miesto dalis – Bajorai, ilgus šimtmečiais buvusi Rytų Prūsijos dalis, išsaugojo ne tik šiam kraštui būdingų raudono mūro statinių, bet ir senąsias evangelikų liuteronų kapinaites, primenančias apie šios ryškios bendruomenės gyvavimą. Miesto seniūnijos rūpesčiu, šios kapinaitės atnaujintos.

Išlikę vertingų paminklų

Kretingos miesto seniūnė Gintarė Liobikienė sakė, kad evangelikų liuteronų kapinaitės, kuriose jau nebelaidojama, tarsi tapusios geležinkelių įkaite, mat prošal jas nuolat zuja traukiniai. Be to, apleistos jos nyko, buvo betampančios aplinkinių Briedžio ir Klaipėdos gatvių gyventojų šunų vedžiojimo vieta.

Todėl buvo susirūpinta šias kapinaites sutvarkyti: iškirsti aplinkui augę menkaverčiai krūmai, kapinės aptvertos kaldinto metalo tvora, kad atitiktų originalią, kokia buvo įrengta gerokai prieš šimtmetį. Dabartinių kapinių plotas – 0,14 ha, o jų ribos sudaro 35x40 m ploto stačiakampį. Jame išlikę metalinės tvoros liekanų, senovinių metalinių ažūrinių kryžių, taip pat – per 10 antkapinių tipinių betoninių paminklų. Alyvų krūme į žemę smenga medinio kryžiaus liekanos.

Senosios evangelikų liuteronų kapinės Bajoruose, Kretingos rajono paminklotvarkininkės Medos Skersienės teigimu, yra įregistruotos Kultūros paveldo vertybių registre: iš vertingųjų savybių išskiriami metalinės tvoros liekanos ir senieji šiam kraštui būdingi kaltiniai metalo kryžiai.

M. Skersienės žodžiais, iš visų Kretingos rajone esančių evangelikų liuteronų kapinių – pastarosios dar yra J. Jablonskio g. Kretingos mieste, Mažučių kaime Darbėnų seniūnijoje, Rūdaičiuose ir Raguviškiuose – Bajorų kapinaitės, kažkada apleistos, o dabar su ypatinga priežiūra sutvarkytos dėl vertingųjų savybių.

Bendruomenės istorinė specifika

Kretingos muziejininkų surinktomis žiniomis, Bajorų apylinkių protėviai savo mirusius gentainius laidodavo kitapus Akmenos upės, dabartinio Ėgliškių kaimo žemėse buvusiame pilkapyne ir dešiniajame Tenžės krante išlikusiuose pilkapiuose. Taip manyti leidžia senovės paprotys, reikalavęs mirusiųjų pasaulį atskirti nuo gyvųjų vandens kliūtimi – upe, pelke, ežeru.

Nuo XVI a. Prūsijos kunigaikštystei, į kurios sudėtį pateko ir Bajorai, tapus protestantiška, jos gyventojai tapo evangelikais liuteronais. Bajorų kaimo gyventojai įsirengė savo kapines nedidelėje kalvelėje į pietvakarius nuo dabartinės Briedžių gatvės, išlikusias ligi šių dienų. Jose palaidoti ne tik Bajorų, bet ir gretimų išnykusių Lampsaičių, Šlažių kaimų, istoriškai įėjusių į Rytų Prūsijos sudėtį, gyventojai.

Nuo XIX a. Bajorai priklausė Kretingalės valsčiui. Didžioji gyventojų dalis buvo Kretingalės evangelikų liuteronų bažnyčios parapijiečiai, nes jiems ši bažnyčia buvo arčiau, negu 1897 m., bendruomenės rūpesčiu, Kretingos miesto centre pastatytoji bažnyčia, o katalikai labiau lankė Klaipėdos katalikų bažnyčią negu pranciškonų Kretingoje.

Garsėjo geležinkeliu ir kalėjimu

Apie tai, kad Bajorai buvo svarbūs krašto gyvenime, liudija faktai: 1892 m. iš Klaipėdos iki Bajorų buvo nutiestas Tilžės–Klaipėdos geležinkelio ruožas ir pastatyta geležinkelio stotis, apie jos buvimą šiandieną liudija išlikęs vandens bokštas. Aplinkui pradėjo formuotis atskiras Bajorų miestelis: buvo statomi mūriniai 1–2 aukštų namai, o statybų poreikiams tenkinti pastatyta plytinė. 1912 m. atidaryta Bajorų pradinė mokykla. Veikė muitinė.

Tarpukariu Bajorų miestelis užėmė 220 ha plotą. Jame veikė plytinė, pieninė, krautuvė, pašto agentūra, taip pat – geležinkelio stotis. Veikė Alberto Budraus kailių dirbtuvė, Jono Eitavičiaus vandens malūnas su lentpjūve, stovėję prie Akmenos, ties Kretingos ir Bajorų riba. Verslus plėtojo žydų bendruomenės atstovai: veikė Samuelio Levino restoranas, Jankelio Frydmano viešbutis, gyventojų sveikata rūpinosi Salys Buršteinas. 1925 m. atidaryta verpykla, peraugusi į gelumbės fabriką „Teba“, vėliau – tekstilės fabriką „Lana“, sovietmečiu išplėstą ir pervadintą „Laisve“.

1926 m. buvo atidarytas Bajorų sunkiųjų darbų kalėjimas, kuriame kalinti Žemaitijos ir Klaipėdos krašto apskričių kriminaliai ir politiniai nusikaltėliai.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas