Pajūrio naujienos
Help
2024 Gegužė
Pi 6132027
An 7142128
Tr18152229
Ke29162330
Pe310172431
Še4111825
Se5121926
Apklausa

Ar reikėjo Kretingai BOLT paspirtukų?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Bučos mero akyse – skausmas, bet ir viltis

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Aktualijos
  • 2023-02-14

„Širdyje man sunku – Ukrainoje gyvena mano tėvai“, – atviravo renginio metu dvi dainas ukrainiečių kalba padovanojusi Klaipėdos muzikinio teatro solistė Dina Mataitienė.

„Nenoriu, kad mus suvoktumėt kaip elgetas, kaip nuolatinius išmaldos prašytojus. Taip, šiandien mums labai reikia pagalbos, investicijų. Bet, kai visi kartu susitelkę nugalėsim agresorių, tarp mūsų atsiras atgalinis ryšys, bendradarbiavimas bus abipusis“, – Kurorto muziejaus salėje susirinkusiems Palangos visuomenės atstovams, Savivaldybės tarybos nariams kalbėjo už paramą padėkoti atvykęs Bučos meras Anatolijus Fedorukas.

„Ruskij mir“ – pagal rusus

Jau pirmąją karo Ukrainoje savaitę Palangos miesto organizacijos, pavieniai gyventojai aukojo negendančių maisto produktų, higienos priemonių, šildytuvų, kitų būtiniausių daiktų – 2022-ųjų kovo pradžioje į Bučą jų iškeliavo du vilkikai, ir tai buvo pati pirmoji palangiškių humanitarinė pagalba tolimiems draugams.

Netoli Kijevo esančio Ukrainos miesto Bučos statistika negailestinga: 419, tai yra kas trečias gyventojas nužudytas, sugriauti 3 tūkst. 227 įvairios paskirties infrastruktūros objektai.

„Propagandos skleidėjams, arba vadinamiesiems vatnikams atrodo, kad rusai neša „ruskij mir“ (rusų taiką), tačiau, vos įžengus į Bučą, jų tikslas buvo pirmiausia sunaikinti vandentiekį, nutraukti elektros tiekimą ir ryšį, žmones suvaryti į rūsius, kad jie nieko negirdėtų ir nieko nematytų“, – kalbėjo A. Fedorukas.

Kartą darbo komandiruotėje Čekijoje vienas jaunesnio amžiaus tos šalies politikų pasvarstęs, kodėl ukrainiečiai su rusais negalintys susitarti, kad nereikėtų kariauti? „Kokia gi vis dėlto trumpa jūsų atmintis, – atsakiau. – Kai čekai patys pareiškėt norą būti nepriklausoma valstybė, jie juk jus taip pat dusino. Valstybė, kuri turi daugiau ginkluotės, negali nulemti kitų valstybių likimo“. Vėliau tas politikas priėjo prie manęs ir už savo žodžius atsiprašė“, – pasakojo A. Fedorukas.

Atstatytas miestas – pergalės įrodymas

Buča sparčiai keliama iš griuvėsių. Prioritetas teikiamas socialinei infrastruktūrai – atstatomos mokyklos, vaikų darželiai, ligoninės, ambulatorijos. Bet yra tokių pastatų, kurių atstatyti neįmanoma, sunaikinti visai. Apie 700 šeimų, per karą netekusių būstų, tebegyvena modulinių namelių miesteliuose. „Mes bendraujame su tarptautiniais partneriais, tariamės, pateikiame sąrašus, į kokius objektus norėtume orientuotis, kam galėtų teikti finansinę pagalbą“, – sakė A. Fedorukas.

Ne kartą tenka išgirsti, ar ne per anksti jie ten pastatus atstato? Karas nesibaigė, ir net neaišku, kada pasibaigs. „Ir prieš pat šią komandiruotę gatvėje priėjusi manęs to paklausė viena vyresnio amžiaus moteris, bet pati tuoj ir atsakė: jeigu nieko nedarysime, tai kam tada ir gyventi?“ – perteikė svečias. Kijevo regione Buča – vienas pirmųjų miestų, kurį išlaisvino Ukrainos karinės pajėgos. Svarbu atstatyti, nes tai bus tarsi pergalės prieš okupantus įrodymas visam pasauliui. Demokratinių šalių palaikymas, A. Fedoruko žodžiais, rodo, kaip galima susivienyti, esant tokioms sąlygoms, ir kaip viena tauta gali padėti kitai. Prasidėjus karui, iš Ukrainos pasitraukė visos tarptautinės misijos. „Negalėjom patikėti, kad mus paliko vienus su mūsų problema. Deja, tai buvo tiesa“, – apgailestavo jis. Užtat su pagarba meras paminėjo buvusį Jungtinės Karalystės premjerą Borisą Džonsoną, kuris nuo Rusijos invazijos pradžios buvo vienas aktyviausių Ukrainos rėmėjų Vakaruose, taip pat – Lietuvą.

Anatolijus Fedorukas (dešinėje) teigė, kad į Bučą jau sugrįžo apie 80 proc. gyventojų. Miestas taip pat priglobė ir rūpinasi maždaug 8 tūkst. atvykėlių iš rytų regiono – t. y. Donecko ir Luhansko sričių. Šalia Bučos mero – Palangos meras Šarūnas Vaitkus.

Kartu nuo pirmos karo minutės

Apie Lietuvos pagalbą Ukrainai A. Fedorukas šiomis dienomis kalbėjęs ir susitikimuose su kongreso nariais Jungtinėse Amerikos Valstijose. Į JAV meras vyko specialiai sudarytai Bučos žudynių tyrimo grupei paliudyti, kaip žiauriai okupantai elgiasi su jo tauta. Grįždamas trumpam atvyko į Vilnių, neaplenkė ir miesto-partnerio Palangos, su kuria bendradarbiavimas oficialiai įteisintas lygiai prieš 10 metų.

„Kiekvienas Bučos gyventojas žino apie jūsų plačias širdis, apie pagalbą ir kad turim vieną tikslą – nugalėti okupantą“, – į palangiškius kreipėsi A. Fedorukas. Jis padėkojo miesto valdžiai už tai, kad laikinai priėmė gyventi dalį namų netekusių ukrainiečių ir kad kurorto reabilitacijos centrai atviri Ukrainos gynėjams. Apie 99 proc. karių, atgavusių sveikatą, grįžta atgal į frontą ir kovoja vėl. O iš Vilniaus svečias namo parsiveš dar vieną gerą žinią – Bučoje planuojama atidaryti Lietuvos švietimo ir kultūros centrą.

Palangos miesto savivaldybės meras Šarūnas Vaitkus patikino, jog palangiškiai nuo pat pirmos karo dienos buvo su Ukraina: ant jūros tilto iškėlė Lietuvos ir Ukrainos vėliavas, vakare Jūratės ir Kastyčio skvere giedojo abiejų valstybių himnus. Įmonės, organizacijos ir gyventojai ėmė rinkti aukas, globos namų močiutės primezgė kojinių, ir viskas buvo siunčiama į Bučą.

„Nuo vasario 24-osios ir mudu su Anatolijumi telefonu bendravom kasdien, o kai dviem savaitėms ryšys nutrūko, galvojau ir apie blogiausia, kas galėjo nutikti, – atviravo Š. Vaitkus. – Laimei, viskas dabar gerai“. Tik skaudu, kad už kelių šimtų kilometrų nuo Bučos ir toliau vyksta baisūs dalykai: žudomi Ukrainos žmonės, bombarduojami namai, energetikos sistemos, kiti svarbiausi objektai. Ukrainiečių tauta – tvirta, nepraranda ryžto, kovoja ne vien už savo valstybę, bet ir už Europą.

Apsikeitė dovanomis

Renginio metu skambėjo Edmundo Jucevičiaus vadovaujamo Palangos kamerinio choro ir Klaipėdos muzikinio teatro solistės ukrainietės Dinos Mataitienės atliekamos dainos. Palangiškis architektas Edmundas Benetis pažadėjo Palangos bibliotekoje kovo 11 d. surengti karikatūrų parodą „Mūsų šypsena Bučai“, kurioje eksponuos 40 savo autorinių darbų antikarine tema. Darbai skirti Ukrainos pergalei.

Palangos ir Bučos merai apsikeitė dovanomis – Š. Vaitkus padovanojo specialiai nukaldintą vėliavos stovą su Ukrainos herbu, o A. Fedorukas – didžiausio pasaulyje transporto lėktuvo „Mriya“ modelį. Karo pradžioje rusų suniokotas aviaciniame mokslo-techniniame komplekse Antonov Kijeve pagamintas „Mriya“ (lietuviškai „Svajonė“) – viena skaudžiausių Ukrainos netekčių šio karo metu. Ukrainiečiai ateityje sieks unikalų orlaivį atkurti.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas