Pajūrio naujienos
Help
2024 Gruodis
Pi 29162330
An 310172431
Tr 4111825
Ke 5121926
Pe 6132027
Še 7142128
Se18152229
Apklausa

Ar stebite viešai transliuojamus rajono Tarybos ir komitetų posėdžius?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Ar laimingas mirtinai persidirbęs žmogus

  • Genė DRUNGILIENĖ
  • Sveikata
  • 2006-04-07

“Jeigu žmogus nevartoja vaistų, nesilanko pas gydytojus, tai dar nereiškia, kad jis turi gerą sveikatą, - sako Savivaldybės vyriausioji gydytoja Vanda Verbutienė. – Sveikata yra fizinė, dvasinė, psichinė ir socialinė gerovė“.

Ar žmogus bus sveikas, 50 proc. nulemia įpročiai ir elgsena. Todėl svarbu, kad žmogus nuo pat mažens būtų tinkamai ugdomas, kad jam būtų skiepijamos teigiamos nuostatos.

„Visiems linkiu geros sveikatos, pasitikėjimo savimi ir jus gydančiu gydytoju, nes kartu galime pasiekti žymiai geresnių rezultatų. Saugokime ir stiprinkime savo sveikatą, nes tik ją praradę suvokiame, kad tai yra vertybė“, - linki Savivaldybės vyriausioji gydytoja Vanda Verbutienė pasaulinės Sveikatos dienos proga.

Aplinka, paveldimumas prie sveikatos arba jos praradimo prideda dar po 20 proc. ir tik menką dalį – 10 proc. - sveikatos lemia sveikatos priežiūra.

„Pasaulinė sveikatos organizacija kasmet skelbia kokią nors tezę, kuri tais metais tampa gaire, saugant, stiprinant žmonių sveikatą. Šiemet tokia gaire paskelbtas raginimas „Sveikatą stiprinkime kartu“, - sako V.Verbutienė.

Gydytojos žodžiais, dažniausiai žmogus mano, kad tai yra tik medikų, tėvų, įvairių organizacijų, atsakingų pareigūnų rūpestis. O iš tiesų reikia sutelkti visų jėgas, jeigu žmogus nori kuo ilgiau būti sveikas ir darbingas, nepriklausomas ir savarankiškas, t.y. nori jaustis oriai.

Absoliučiai sveikų žmonių yra labai mažai, nes mus veikia daugybė nuo mūsų nepriklausančių aplinkybių.

„Yra šeimų, kuriose iš kartos į kartą žmonės netinkamai maitinasi, nevertina fizinio aktyvumo, todėl jų nariams gresia tokios gyvensenos nulemti susirgimai. Kitų šeimų narius persekioja paveldimos ligos, - sako V.Verbutienė. – Tačiau 50 proc. savo sveikatos lemiame patys. Tai ir yra stimulas keistis. Net sirgdami galime kontroliuoti savo ligą”.

Savivaldybės vyriausioji gydytoja pasidžiaugė, kad Kretingos rajone yra daug sportinių klubų, kuriuos žmonės noriai lanko, nes suvokia judėjimo svarbą savo sveikatai. Gydytoja tikisi, kad verslo žmonės Kretingoje investuos į sporto klubus, kompleksus, kad kiekvienas norintis galėtų sportuoti pagal savo poreikius, amžių, sveikatą.

„Iš kur randasi nemeilė fiziniam aktyvumui, kodėl mergaitės, užuot sportavusios, badauja? – stebisi V.Verbutienė. – Badmiriaudamos mergaitės kenkia savo brendimui, sau, kaip būsimai motinai“.

Gydytoja linkusi manyti, kad visa ko pradžia – kūno kultūros pamokos. Mokykloje, V.Verbutienės nuomone, kūno kultūra yra mažiausiai svarbi - sureikšminami kiti mokomieji dalykai. Gydytoja abejoja, ar teisinga pažymiais vertinti kūno kultūrą.

Suaugusieji irgi dažnai nusisuka nuo sporto, nes jie nori greito ir gero rezultato be didesnių pastangų.

„O taip nebūna. Tobulas kūrinys kuriamas ilgai, - sako gydytoja. – Savo kūną reikia mylėti, o ne kankinti drastiškomis priemonėmis. Kai žmogus pradeda suvokti, kad kūną reikia mylėti ir juo rūpintis, formuojasi ir kitoks požiūris – žmogus pradeda vertinti save“.

Vienas sveikatos faktorių yra aplinka, kuri prasideda nuo būsto, kuriame gyvena žmogus. Butas ar namas gali būti labai gražus, prabangiai apstatytas, bet retai vėdinamas. Žmogus kvėpuoja tais pat toksinais, kuriuos sykį jau išskyrė jo organizmas. Nevėdintose patalpose ima veistis pelėsiai, mikroorganizmai, sukeliantys ligas.

Darbdavys retai žiūri, ar tinkamomis sąlygomis dirba jų darbuotojai – pradedant kabinetais, baigiant gamybinėmis patalpomis, statybų aikštelėmis.

Į gamtą žmonės neretai žiūri kaip į sąvartyną, nes pakelėse atsikrato šiukšlėmis, gyvulių gaišenas palieka miškuose net neužkastas, į upes ir tvenkinius nutiestas ne vienas nutekamųjų vandenų vamzdis.

Mūsų sveikatą lemia ir tarpusavio santykiai šeimoje, darbe, viešoje vietoje.

Šypsena, primena gydytoja, nieko nekainuoja, bet ji praskaidrina gyvenimą. Gydytoja mano, kad šypsotis verta net tuomet, kai rizikuoji likti nesuprastas.

„Konfliktai, problemos dažniausia kyla dėl žmonių nepakantumo, negeranoriškumo, nenoro bent pabandyti suprasti kitą, - sako gydytoja. - Žmogus, gebantis matyti gėrį, grožį, bus sveikesnis. Net suklupęs, paklydęs žmogus turi ką nors gero. Jis taip pat nusipelno būti pagirtas už gerą darbą“.

Žmonės skuba gyventi, bet juk negalima uždirbti visų pasaulio pinigų. Žmonės skuba nudirbti visus darbus. Bet ar gali būti sveikas ir laimingas mirtinai persidirbęs žmogus.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas