Pajūrio naujienos
Help
2024 Gegužė
Pi 6132027
An 7142128
Tr18152229
Ke29162330
Pe310172431
Še4111825
Se5121926
Apklausa

Ar reikėjo Kretingai BOLT paspirtukų?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Biržietė Vaida Dambrauskaitė ir kaunietis Arnoldas Sipavičius įpusėjo savo internatūrą, tai yra podiplominę praktiką, kurią atlieka Kretingos ligoninėje.

Nors jauni žmonės jau turi gydytojo diplomą, bet jis nesuteikia teisės gydyti ligonių. Tokią teisę jie įgis dar po 3 – 6 metų, kurie bus skirti specialybės rezidentūrai, tai yra antrosios pakopos universitetinėms studijoms, skirtoms medicinos praktikai.

Vaida Dambrauskaitė ir Arnoldas Sipavičius neslepia, kad provincijos ligoninė neturi jų kuo privilioti – menki atlyginimai, dideli darbo krūviai verčia žvalgytis į užsienį.
Studijos – brangios ir ilgos

V.Dambrauskaitė ir A.Sipavičius gydytojais taps, kai jiems bus po 30 metų. Tuo laiku jie bus subrendę žmonės, bet tik pradedantieji gydytojai. Jų šeimos veikiausiai neskaičiuos, kiek kainavo vaikus išleisti į gydytojus, nes sumos būtų labai didelės.

Jeigu būsimieji medikai mokosi valstybės nefinansuojamose vietose, vieneri mokslo metai kainuoja nuo 6 tūkst. Lt iki 11 tūkst. Lt. Vieneri rezidentūros metai, priklausomai nuo pasirinktos specialybės, gali kainuoti ir 15 tūkst. Lt.

„Kaip mes galime negalvoti apie galimybę įsidarbinti užsienyje, kai tapti gydytoju kainuoja tokius pinigus“, - sakė V.Dambrauskaitė.

Vilties, kad pradėję dirbti netruks patys atsistoti ant kojų, - mažai. Pradedančiojo gydytojo atlyginimas tokioje ligoninėje kaip Kretingos yra per tūkstantį litų. Darbo krūviai rajoninėje ligoninėje yra dideli, nes trūksta gydytojų, nes jų darbo krūviai nereglamentuojami. Atvykusiam į naują vietą specialistui reikia ieškoti būsto, išlaikyti šeimą. Jauno specialisto atlyginimo tam neužtenka.

Menka alga ir didelė atsakomybė

Jaunieji Kauno medicinos universiteto medicinos internai Kretingos ligoninėje jau dirbo ginekologijos akušerijos, chirurginiame, vaikų ir vidaus ligų skyriuose, viename iš Pirminių sveikatos priežiūros centrų.

V.Dambrauskaitė labiausiai džiaugėsi praktika ginekologijos akušerijos skyriuje, nes ketina tapti šios srities gydytoja. A.Sipavičių vilioja kardiologija, todėl rajoninėje ligoninėje jis atlieka tik tai, kas privalu internui, nes šio lygmens sveikatos priežiūros įstaigoje kardiologijos skyriaus nėra.

Pusmetį besidarbuojantys rajono ligoninėje internai sakė nesitikėję, kad gydytojai dirba be pietų pertraukos, nežiūrėdami darbo valandų, neskaičiuodami, kiek ligonių per dieną jie turėjo.

„Lietuvoje nėra nustatyta, kiek ligonių per dieną turi priimti gydytojas, kiek paslaugų jis turi suteikti per nustatytą darbo laiką, - sakė Kretingos ligoninės vyriausioji gydytoja Ilona Volskienė. – Vidaus ligų skyriuje du gydytojai kartais gydo pusšimtį ligonių. Tai yra juodas darbas.“

Pasak ligoninės vadovės, jau 4 – 5 metus ligoninės administracija ieško terapeutų, bet jų nėra. Mokymo įstaigos taip pat neberengia bendrojo profilio gydytojų, kurių reikia rajoninėms ligoninėms. Dabar ligoninėje dirbančių gydytojų amžiaus vidurkis – 45 – 54 metai. Taigi dauguma gydytojų yra vyresni negu 50 metų.

Gydytojų mažėja, dabar dirbantieji sensta, jaunieji nebeateina. Šią situaciją dar labiau aštrina didėjantys popierių srautai, kurie atima laiką, skirtą ligoniams.

„Iš viso to Lietuvoje dirbantis gydytojas „laimi“ menką atlygį ir didelę atsakomybę“, - sakė I.Volskienė.

Susirūpino dėl medikų emigravimo

Kaunietis A.Sipavičius neslepia, kad rajoninės ligoninės niekuomet nesirinktų. Bet dirbti provincijoje nenorėtų ir V.Dambrauskaitė, nors yra kilusi nuo Biržų. Maži miesteliai jauniems žmonėms rodosi esantys per tylūs, per ramūs. Pasak jųdviejų, jie nežinotų, ką tokiame mieste kaip Kretinga reikėtų veikti.

Pats aktualiausias klausimas - gyvenamasis plotas ir atlyginimas. Jeigu rajoninės ligoninės galėtų gydytojams suteikti lengvatinius kreditus būstui įsigyti, mokėtų solidų atlyginimą, jaunieji, jų žodžiais, pagalvotų apie galimybę dirbti provincijoje.

Iki studijų pabaigos daugelis būsimųjų medikų sau neleidžia ne tik pagalvoti apie šeimą ir vaikus, bet net sirgti būtų per didelė prabanga. Brangus mokamas mokslas, jeigu už jį tenka patiems susimokėti, dar brangesnė rezidentūra ne vieną darbinę karjerą pradėjusį mediką verste verčia vykti iš šalies.

Visuotinai trūkstant gydytojų, Seimas pradėjo ieškoti būdų, kaip sumažinti specialistų išvykimą iš šalies. Pasak Seimo Sveikatos komiteto pirmininko Antano Matulo, svarstomos galimybės keisti rezidentų rengimą ir finansavimą. Ieškoma galimybių rezidentams suteikti paskolas lengvatinėmis sąlygomis, rezidentūros metu mokėti bent tūkstančio litų stipendijas, kitas priemokas.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas