|
„Špitolė“ - vieta, kurioje žmonės pailsi nuo kasdienybės bėgimo
Greta Kretingos katalikų bažnyčios ir Pranciškonų vienuolyno įsikūrusi arbatinė „Špitolė“ yra vieta, į kurią užsukę žmonės nebeskuba greitai išeiti. Grojant ramiai, atpalaiduojančiai muzikai, lankytojas čia gali pasimėgauti puodeliu egzotiškos arbatos ar paskanauti rankų darbo saldainiu. Čia nuolat atnaujinamos parodos, rengiami susitikimai, poezijos ir muzikos vakarai. „Špitolėje“ galima nusipirkti knygų, itin originalių meno kūrinių bei suvenyrų.
Kur pranciškonai geria arbatą Pasak „Špitolės“ direktorės Ingos Buivydienės, į vienuolyną ir į Kretingą atvyksta nemažai svečių ir iš Lietuvos, ir iš užsienio. „Puodeliui arbatos jie beveik visuomet užsuka ir pas mus. Yra labai malonu, kai išeidami jie dėkoja už tai, kad mes esame, ir pabrėžia ypatingą arbatinės aurą. Gal taip yra todėl, kad tame pačiame pastate įsikūrusios seserys pranciškonės ir Pranciškoniškojo jaunimo tarnyba? - svarstė I.Buivydienė, manydama, jog kasdienės jų maldos ir suteikia dvasingumo šiai vietai. - Turime ir savus nuolatinius lankytojus, kurie tvirtina, jog pas mus užsuka nors trumpam sustoti nuo kasdienybės bėgimo“. Arbatinės „Špitolės“ ūkiu pasirūpina patys broliai pranciškonai. Todėl „Špitolė“ – pamėgta ir jų atokvėpio bei pabendravimo vieta. „Špitolė“ atidaryta prieš penkiolika metų. Į Kretingą po Nepriklausomybės atkūrimo sugrįžus pranciškonams, buvo sugrąžinti bažnyčiai priklausantys pastatai, tarp jų – ir parapijos namai. Sovietmečiu juose veikė kultūros centras, vėliau – rajono biblioteka. Buvusiuose parapijos namuose, pranciškonų paskatintos, bendrauti susirinkdavo parapijų šeimos. Pasak I.Buivydienės, brolis Astijus pageidavo, kad susikurtų šeimų, jaunimo bendruomenės, kaip yra užsienyje. Jaunoms šeimoms ir kilo idėja įkurti arbatinę, kur šeimos ir jaunimas galėtų rinktis, bendrauti prie puodelio arbatos. Jaunos šeimos pačios suprojektavo ir sukūrė pirmąjį arbatinės interjerą, kuris prieš kelerius metus atnaujintas ir praplėstas. Į „Špitolę“, vieną pirmųjų arbatinių Lietuvoje, buvo pradėta gabenti Vokietijoje pagamintas įvairių žolių ir vaisių mišinių arbatas. Dabar jų turima iki 100 rūšių. „Arbatas jau pažįstu iš kvapo taip, kad galėčiau užrištomis akimis, pasikliaudama jusle, nusakyti, kurios ji rūšies“, - tvirtino I.Buivydienė. Dabar čia galima nusipirkti maišeliuose fasuotos garsios Lietuvos žolininkės Jadvygos Balvočiūtės bei bendruomenės „Tėviškės žolynai“ gydomosios arbatos mišinių. Dolomito skulptūros atkeliauja iš Prancūzijos Broliai pranciškonai, direktorės žodžiais, pageidavo, kad „Špitolė“ būtų maksimaliai išnaudota miestiečių reikmėms. „Todėl užmezgėme ryšį su rajono menininkais, Pranciškonų gimnazijos moksleiviais, Jurgio Pabrėžos jaunųjų kūrėjų klubu „Strėlė“. Nuolat rengiame jų parodas“, - rodydama dabar eksponuojamus Audreolės Požerskaitės ciklo „Dienoraščio paraštės“ darbus, kalbėjo direktorė. Muzikos kūrėjai – Angelė Joknytė, Rasa Lapienė – „Špitolėje“ rengia autorinių dainų vakarus. Poezijos, bardų ir tematiniai muzikos vakarai miestiečiams čia vyksta nemokamai. „Špitolėje“ prekiaujama naujausia religine literatūra - leidyklų „Katalikų pasaulis“, „Mūsų knygos“ leidiniais, yra klasikinės literatūros, poezijos kūrinių, enciklopedijų. „Špitolės“ knygyne iš viso yra per 300 knygų. „Atrodo, laikai – sunkūs, knygos – brangios, bet žmonės jas perka. Dvasios tobulėjimui, santarvės su savimi ir Dievu paieškoms žmonės gilinasi į knygų pasaulį“, - įsitikinusi pašnekovė. „Špitolė“ yra vienintelė vieta Kretingoje, kur galima įsigyti autentiškų rankų darbo kūrinių iš dolomito. Jie yra atvežti iš vienuolynų Prancūzijoje. Betliejaus vienuolės nušlifuoja akmenį taip, kad šis pavirsta šventųjų skulptūromis. Kaišiadoryse, Paparčių vienuolyne gyvenančios Betliejaus seserys, susikaupusios vienatvės maldoje, gamina vilnonius ir medinius rožančius. Populiarūs siųsti draugams ir giminėms į užsienį yra stilizuoti pinti kryžiai ir kiti rankdarbiai: megzti angeliukai, vaško žvakės. Ypač populiarios yra naujo dizaino dekoratyvinės žvakės su stovais, kurios gaminamos Kartenoje (Kartenos r.). Pakutuvėnų bendruomenės žmonės pina savitus rožančius, kurių taip pat galima nusipirkti arbatinėje. Broliai pranciškonai pirmieji iš Italijos pargabeno suvenyrinius abitus, kurie taikomi kaip movos ant alaus, giros, šampano butelių. Šiuos, lankytojų pamėgtus, suvenyrus dabar siuva pačios „Špitolės“ darbuotojos.
|