Pajūrio naujienos
Help
2024 Balandis
Pi18152229
An29162330
Tr3101724
Ke4111825
Pe5121926
Še6132027
Se7142128
Apklausa

Ar verta uždrausti azartinių lošimų reklamą?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

(1831) 2024-02-23

Sapiegų gatvėje – neteisėta kirtavietė

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Pirmas puslapis
Neseniai naujai įregistruotoje Sapiegų gatvėje savavališkai buvo iškirsti medžiai ir krūmai. Tolėliau matyti atkurti Kretingos dvaro pastatai.

Sapiegų gatvėje, esančioje tarp Kretingos dvaro ūkinių pastatų ir geležinkelio, dešinėje jos pusėje už medinio tilto per Akmeną, kuri ilgus metus buvo apaugusi medžiais ir krūmais, po vieno savaitgalio atsirado kone 1 ha ploto kirtavietė. Netoliese gyvenančių žmonių nesužavėjo staiga atsivėręs įstabus upės vingis: sunerimę, ar teisėtai iškirsti želdiniai, o ir dėl galimai nelegalių statybų jie iškvietė aplinkosaugininkus – šie užfiksavo pažeidimą dėl gamtai padarytos žalos.

Iš dvejų rankų – į vienas

Ši teritorija Akmenos upės vingyje, pasak Kretingos rajono savivaldybės paminklotvarkininkės Medos Skersienės, nebepatenka į paveldosauginę Kretingos dvaro teritoriją – ji yra Padvarių kaimo vizualinės apsaugos zonoje. „Tai reiškia, kad statyba joje yra galima, tačiau apribotas pastatų aukštis, kad šie vizualiai neužgožtų dvaro rūmų ir istorinės dvaro sodybos pastatų“, – tvirtino M. Skersienė.

Kretingos seniūnijos seniūnė Sigita Riepšaitė patikino, kad šis 94 arų sklypas yra privatus: iš pradžių jį įsigijo du savininkai – vienam priklausė 74 arų jame esančio miško, o kitam – 20 arų rekreacinės paskirties žemės. Neseniai vienas jų šį rekreacinės paskirties žemės sklypą pardavė kitam – dabar visas sklypas yra vienose rankose ir priklauso statybų verslu užsiimančiam MB „Vivastatyba“, kuri registruota Tuzų kaime Imbarės seniūnijoje, vadovui Mindaugui Skarai.

S. Riepšaitės žodžiais, kone visas šis sklypas patenka į paviršinių vandens telkinių zoną, kurioje, pagal dabartinius reikalavimus, statyba negalima. „Pagal reikalavimus, 200 m nuo upės statyti neleidžiama, o kone visas sklypas Sapiegų gatvėje patenka į šią zoną. Už ne miško, o rekreacinę sklypo zoną su paviršiniais vandenimis yra atsakinga Savivaldybė, – kalbėjo seniūnė, užsiminusi, kad dabartinėje situacijoje šis sklypas – bevertis, tačiau savininkams palikdama vilties. – Privatininkai galės kreiptis į Savivaldybę dėl šios zonos ribų sumažinimo.“


Jūratė JONAUSKIENĖ:

– Būti budriam, ypač atsiskaitant internetinėje bankininkystėje, kad sukčiai nesužinotų duomenų. Nepasiduoti neaiškioms elektroninėms draugystėms: kasdien kiek siūlosi feisbuke į draugus visokiausių tautybių su užsienietiškom pavardėm. Neva, susidraugauja, o po to prasideda aferos, pinigų kaulijimai. Esu sulaukusi sukčių skambučių iš užsienio, neseniai – iš Estijos, kalba rusiškai, prisistato esantys iš banko. Išsyk atmetu tokį skambutį, manau, kad Lietuvos bankininkai kalba valstybine kalba, o ne rusiškai.

Povilas STONKUS:

– Nenukentėjau nuo elektroninių sukčių nė karto, nes nesinaudoju internetu. Esu senamadiškas: apsipirkti einu į krautuves, kaip mama išmokė. O jeigu reikia piniginius reikalus tvarkyti, einu į banką. Galvoju, kad žmonės turi būti labai budrūs, nes vagys mažai bevagia iš namų, o išvilioja pinigus per visokias apgavystes, ir dar kokiomis sumomis. Nors rašo, rodo per televiziją apie tai, bet vis vien susuka žmonėms galvas.

Algimantas ANDRULEVIČIUS:

– Reikia kompiuterinio raštingumo žinių: aš pastebiu, kas elektroninėje erdvėje tikra, o kas – ne. Praėjau netgi specialų SEB banko klientams pasiūlytą testą, kaip atpažinti sukčius. Reikia iš tiesų būti labai atidžiam, atliekant bankines, ypač – finansines, operacijas ar kai reikalaujama asmens duomenų. Sulaukus skambučio, atseit, iš banko, neskubėkite patikėti, geriau patys pasitikslinkite, ar tikrai jie jums skambino.

Kalbino Irena ŠEŠKEVIČIENĖ, fotografavo Darius ŠYPALIS


Šį antradienį Kretingos rajono savivaldybės tarybos opozicijos narys, konservatorius-krikščionis demokratas Juozas Mažeika registruoti pateikė du Tarybos sprendimo nepritarti metanolio ir žaliojo vandenilio gamyklos Auksūdžio kaime šalia Darbėnų miestelio projektus, vienas jų yra protokolinis, kaip paaiškino politikas – tam atvejui, jei neregistruotų, atmestų pirmąjį.

J. Mažeika teigė, kad sprendimo projektą, kuris atskleistų Tarybos politikų pozicijas dėl šios chemijos gamyklos statybos, paskatino didžiausio galingumo Baltijos šalyse ir Skandinavijoje metanolio ir žaliojo vandenilio gamyklos atsiradimui šioje rajono vietoje nepritariančiųjų iniciatyvinės grupės nariai. „Mes, Savivaldybės tarybos politikai, turime atstovauti savo bendruomenėms. Darbėnų bendruomenė yra didelė, negalime ignoruoti jiems kilusio nerimo, baimių dėl galimai aplinkai, žmonių sveikatai pavojingos pramonės atėjimo. Iniciatyvinės grupė nariai, jos pirmininkas Kęstutis Kuliesius nori išgirsti Tarybos nuomonę, ar Taryba yra išvien su bendruomene“, – kalbėjo J. Mažeika.

Pagal galiojančią tvarką, Tarybos sprendimo projektas svarstymui registruojamas, kai jam pasirašydami pritaria ne mažiau kaip trečdalis Tarybos narių.

J. Mažeikos parengtus ir pateiktus sprendimo projektus pasirašė 11 Tarybos narių, jų dauguma atstovauja Tarybos opozicijai, yra ir valdančiųjų – tai Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ nariai Vitalija Valančiutė, Tomas Abelkis, Arūnas Merkelis.

Taryba šį sprendimo projektą svarstyti turėtų vasario 29 d. posėdyje.

„P. n.“ informacija


Salantų darželio „Rasa“ vadovė Daiva Pučkorienė (iš kairės) ir gimnazijos, kuriai Ikimokyklinis skyrius priklauso, direktorė Aušra Zebitienė merui Antanui Kalniui parodė remontuojamas patalpas.

„Dabar turim 120 vaikų, nes ką tik tėvai atvedė tris naujokus, – patikslino Salantų gimnazijos direktorės pavaduotoja ugdymui, Ikimokykliniam skyriui „Rasa“ vadovaujanti Daiva Pučkorienė. – Atviravau: pas mus įtemptas laikas, remonto įkarštis, nepatogu, statybininkai bilda, kraustomės iš vietos į vietą, tačiau į mūsų darželį tėvai vesti savo atžalas vis tiek pageidauja, pirmadienį atkeliaus ir dar vienas mažasis pilietis.“

Su vicemere Vaida Jakumiene ir rajono Savivaldybės Statybos skyriaus vedėja Rima Lukauskiene atvykęs ir įsitikinęs, kad šios ugdymo įstaigos renovacija vyksta sklandžiai, meras Antanas Kalnius pajuokavo: „Na, vadove, tai turbūt „pykstate“, turbūt „nepatenkinti“ esat, kad pas jus čia viskas taip keičiasi, gražėja, šviesėja?“ – klausė jis, nors atsakymą, iš anksto žinojo – šio remonto Salantų „Rasa“ laukė labai ilgai.

(Iš kairės) Salantų gimnazijos ūkio dalies vedėjas Antanas Stonkus, Antanas Kalnius, gimnazijos direktorė Aušra Zebitienė ir Rima Lukauskienė.

Šioje kadencijoje meras visiems rajono darželiams skiria ypatingą dėmesį, salantiškis – vienas jų. Į čia vykstantį remontą, kurį atlieka Klaipėdos bendrovė „Statyk kartu“, investuojama 160 tūkst. eurų. Bet, atsirandant papildomų darbų, suma padidės, A. Kalnius neabejojo, kad rajono Taryba tam pritartų.

Trys grupės jau sutvarkytos, o trys laukia eilėje, moderniai ir jaukiai suremontuoti 6 higienos normų neatitikę, prasčiausios būklės rajone buvę sanitariniai mazgai prie grupių bei kelios papildomos erdvės. Kai kurios jų dar tvarkomos.

Pagal sutartį su rangovu, spalį prasidėję statybos darbai turėjo trukti 4 mėnesius, tačiau, nesant, kur iškeldinti vaikų, terminas pratęstas dar 4-iems mėnesiams – tikėtina, kad truks iki birželio.

Kretingos darželio „Žilvitis“ remontui numatytos projektavimo lėšos, šiuo metu kapitaliniai darbai prasidėjo 1966 metais pastatytoje Vydmantų „Pasagėlėje“, prieš tai jie baigti Rūdaičių darželyje, Kretingos mokykla-darželis „Žibutė“ jau džiaugiasi atnaujintomis patalpomis, baigiamas rengti iš europinių lėšų startuosiantis lopšelio-darželio „Pasaka“ ikimokyklinio ugdymo skyriaus „Eglutė“ pastato Padvariuose rekonstrukcijos ir plėtros projektas.

Kretingos rajono savivaldybės informacija


Sveikesnis maistas mokyklose – ar misija įmanoma?

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Žemė ir ūkis
Asociacijos „Klaipėdos regionas“ vykdomoji direktorė Eglė Stončė rajono Savivaldybės atstovus ir ūkininkus kvietė kartu ieškoti galimybių, kad moksleiviai mokyklų valgyklose būtų maitinami arčiausiuose ūkiuose užaugintais ir pagamintais produktais.

Asociacija „Klaipėdos regionas“ Kretingos rajono ūkininkus ir Savivaldybės administracijos atstovus, kuriems aktualios moksleivių maitinimo bei vietos ūkininkų produkcijos tiekimo ugdymo įstaigoms problemos, kartu ieškoti galimybių esamai tvarkai pakeisti trečiadienį pakvietė į kūrybines dirbtuves „Nuo ūkio iki mokyklos“.

Pirmas žingsnis „čia ir dabar“ – surinkti informaciją

Kadangi į Kretingos rajono kultūros centrą, kuriame buvo suplanuotas renginys, iš ūkininkų atvyko tiktai du – Rimantas Paulikas ir Vladas Baltuonis, – darbo grupėse buvo atsisakyta, tačiau atvirose diskusijose nuomonėmis apsikeista, ir tai gali būti pirmieji žingsniai, siekiant tikslus įgyvendinti Klaipėdos regione.

Vis dėlto įžanginį žodį rajono meras Antanas Kalnius tarė ne tokį optimistišką: apie tai, kad vaikai ugdymo įstaigose maistą galėtų gauti iš arčiausiai esančių ūkininkų, girdima gal dvejus metus, bet projektas iš „mirties taško“ nepajudėjo, vienas svarbiausių veikėjų – logistika užsiimti turintis tarpininkas tarp ūkininkų ir ugdymo įstaigų – dingo vos pasisiūlęs juo būti. Siekis vaikus mokyklų valgyklose maitinti vietinių ūkių užaugintais produktais – suprantama ir graži iniciatyva, niekas to nepaneigtų, tačiau ar nebus susiduriama ir su asortimento pasiūlos problema? Pavyzdžiui, bulvių, morkų kitų sezoninių daržovių, uogų ir vaisių pakaktų, tačiau žuvies, pieno, grietinės, varškės, mėsos būtų sunku patiekti dideliais kiekiais.

„Ūkininkas turi auginti, o ne užsiimti logistika“, – kalbėjo A. Kalnius. Tiek Kretingos rajono savivaldybė, tiek kaimyninių Klaipėdos ir Skuodo rajono savivaldybės tarpininkui pasiruošusios pagelbėti finansavimu – logistikai, infrastruktūrai sukurti numatyta per 1 mln. 200 tūkst. eurų, – bet kad to tarpininko kol kas nėra.

Asociacijos „Klaipėdos regionas“ vykdomoji direktorė Eglė Stončė reagavo į mero žodžius, kad ūkininkų produktų pasiūla galinti būti per maža. „Vieni sako maža pasiūla, kiti – kad maža paklausa... Todėl vienas žingsnių „čia ir dabar“ galėtų būti surinkti išsamią informaciją – kokia paklausa yra visoje Savivaldybėje. Tada su ūkininkais reiktų susėsti ir žiūrėti, ar naudingumo prasme verslui apsimoka galvoti apie bendrą pirkimą, aptarti ir kainų nustatymo metodiką, kad būtų skaidru ir visiems aišku“, – kalbėjo ji.

Meras pažadėjo, kad, padedant Švietimo ir Žemės ūkio skyriams, informaciją apie produktų paklausą ikimokyklinėse įstaigose turės po savaitės.


Kuršių moters VIII–IX a. aprangos rekonstrukcija, parengta 1985 m. pagal Kašučių-Dubašių kapinyno medžiagą.

Kretingos muziejus

Daugiau kaip 2 tūkst. metų Kašučių vietovės istorija glaudžiai buvo susijusi su vieninteliu mūsų rajono ežeru. Pietinėje jo dalyje giliai į sausumą įsiterpia įlanka, kuria dar prieš šimtmetį ežerui patvinus tekėdavo Gelindos upelis. Prie šio upelio paežerėje priešistoriniais laikais kūrėsi pirmieji šio krašto gyventojai, o vėliau stovėjo Kašučių-Paežerių dvarelis.

Pėdsakus paliko kuršiai

Archeologijos paminklai liudija, kad prie ežero ir Akmenos upės jau I tūkst. pr. Kr. gyveno vakarų baltai, iš kurių VII–VIII a. susiformavo kuršiai. Apie jų pastangas įdirbti akmenuotą žemę pasakoja Kašučių miške išlikusios akmenų krūsnys ir pylimai, žymintys I tūkst. pr. Kr.–I tūkst. po Kr. žemdirbystės laukus. Šalia jų stūkso trejetas apeiginių akmenų su daugybe nedidelių dubenėlių, prie kurių senieji gyventojai atlikdavo senovės kulto apeigas. Atokiau nuo ežero, prie Gelindos upelio, veikė pagrindinė kuršių šventykla, kurią ženklino didelis apeiginis akmuo aptašytu šonu ir viršuje iškaltu pailgu dubeniu.

Turimi duomenys leidžia manyti, kad tarp dviejų upių – Akmenos ir Gelindos – įsikūrusi kuršių gyvenvietė vadinta Dupe (t. y. Dviupe), kuri pirmąkart paminėta Kuršo vyskupo Henriko 1253 m. rašte dėl Pietų Kuršo žemių dalybų.

Panašu, kad šios priešistorinės kuršių gyvenvietės tradicijas tęsė Kašučių kaimas ir XVIII–XIX a. dokumentuose šalia Kašučių minima Duptilčių (Douptilčių, Dupulčių) apyrubė, vėliau pervadinta Dubašių kaimu.

Dalį XIII a. užkariautų kuršių žemių Vokiečių ordinas XV a. perdavė Lietuvai. Didžiojo kunigaikščio dvarui atitekusiose valdose imta kurti žemdirbių kaimus. Tarp jų įsiterpusias dykras valdovas už karinę tarnybą dalino bajorams. Taip didysis kunigaikštis Zigmantas Vaza (valdė 1588–1632 m.) pasielgė su Darbėnų dvaro žemių pietiniame pakraštyje, paribyje su Kretingos dvaro valdomis buvusiomis žemėmis. Didesnioji jų dalis atiteko lenkų kilmės Žemaičių kunigaikštystės bajorams Košučiams, kurie naująją savo valdą ir joje esantį ežerą giminės garbei pavadino Kašučiais (lenk. Koszucie). Naujieji savininkai prie ežero pastatė dvarelį, o pietinėje besikuriančio bajorkaimio dalyje šalia pagonybės laikus menančio ąžuolo – bažnyčią.

Manoma, kad tai buvusi tuo metu Žemaitijoje dominavusių protestantų (liuteronų) bažnyčia. Tik laimėjus kontrreformacijai, bajorkaimio gyventojai tapo Palangos, o nuo 1740 m. – Darbėnų, katalikų parapijos tikinčiaisiais. Iš Košučių dvarą nupirkęs kitas Žemaičių kunigaikštystės bajoras V. Rajunecas bažnyčią nugriovė, o iš jos rąstų dvare surentė porą klėčių. Nuo tol vietovę prie senojo ąžuolo vietiniai gyventojai vadino Bažnytviete.


Sulos jau yra

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Žemė ir ūkis

Sulos sezonas paprastai prasideda vasario gale arba kovo pradžioje. Kaip patikrinti, ar jau laikas ją leisti?

Išdavė klevo šakelė

„Priklauso nuo gamtos: jeigu naktimis atšąla, o dienomis atšyla, kaip yra dabar, pats tas, – įsitikinęs Šukėje gyvenantis Povilas Turauskis. – Prieš kelias dienas vaikščiodamas palei upelį, ties kuriuo auga daug klevų, nulaužiau vieną šakelę, ir ji pradėjo „verkti“. Supratau, kad medį galima gręžti.“

Klevai sulos duoda anksčiau negu beržai, be to, klevų esanti ir skanesnė, nes joje daugiau cukraus, neturi beržo sulai būdingo šiek tiek rūgštoko prieskonio.

„Kai klevų sulos parnešdavo tėvas, mums, vaikams, būdavo didelis džiaugsmas, mat saldainių tegaudavom kokius penkis šešis kartus per metus“, – vaikystę prisiminė pašnekovas. Sveikatai naudingų medžiagų turtingo skaidraus ir saldaus gėrimo kasmet jis prikaupia apie 20 litrų – tiek jiedviem su žmona Onute atsigaivinti užtenka į valias, pasidalina dar ir su vaikų šeimomis bei draugais.

Kai tik daugiau atšils, beržų pumpurai pradės brinkti, bus galima varvinti ir šių medžių sulą – ji bėgs ilgiau ir gausiau. Kadangi procesas vėlesnis, miškuose atsiranda vis daugiau musyčių ir vabaliukų, teks pasistengti, kad neužterštų į indą tekančių syvų.

„Bet ir kai varvinu klevų sulą, indą dėl viso pikto esu pridengęs marlės gabaliukais, kad neprikristų šapelių“, – sakė P. Turauskis.


Neseniai naujai įregistruotoje Sapiegų gatvėje savavališkai buvo iškirsti medžiai ir krūmai. Tolėliau matyti atkurti Kretingos dvaro pastatai.

Tradicinis Kretingos teatrinio gyvenimo reiškinys – komedijų šventė „Vėinė jouka +“ šiemet bus kitokia: ji vyks per du kartus – vasario 24-ąją ir kovo 7-ąją – ir bus praturtinta Klaipėdos Pilies teatro pasirodymu. Šventė skirta dviem ypatingoms progoms: šviesaus atminimo režisieriaus Egidijaus Radžiaus 95-osioms gimimo metinėms ir Kretingos kultūros centro teatro 60-osioms įkūrimo metinėms paminėti.

Nuo 1997-ųjų Kretingos rajono kultūros centro Egidijaus Radžiaus įkurtame teatre jo dešiniąja ranka, o po šio legendinio režisieriaus mirties 2000-aisiais iš jo vadovavimą perėmęs vyriausias režisierius Nerijus Gedminas pasakojo, kad festivalis ir buvęs sumanytas E. Radžiaus – šiemet jis vyksta 32-ąjį kartą.

Be to, kad festivalis skirtas paminėti jo pirmtako ir E. Radžiaus 95-ąjį gimtadienį, šiemet gegužės 16-ąją dar sukanka ir 60 metų, kai 1964-aisiais, anuometinių Kretingos kultūros namų dramos ratelis, vadovaujamas Bronislavos Elžbietos Tautkutės, pastatė 3 veiksmų komediją „Žmoguje pavasaris – meilė“, kurią parodė Kretingos pradinės mokyklos scenoje.


Artėjant skambiausiam šimtmečio įvykiui, ansamblis „Lietuva“ kviečia pradėti švęsti su koncertine programa „Per amžius“ – ji Kretingos rajono kultūros centre suskambės kovo 22 d. 18 val. Ansamblis „Lietuva“ dar iki būsimo renginio kviečiama prisiminti istoriją, prasidėjusią 1924-aisiais su pirmąja Dainų švente ir skaičiuojančią 100 metų.

Teatralizuotas koncertas „Per amžius“ – tarsi pažintinė įžanga į būsimą jubiliejinę šventę „Kad giria žaliuotų“. Vienas pagrindinių šventės dalyvių – ansamblis „Lietuva“ savo laiku sukūrė didžiąją dalį repertuaro. Čia dirbę vadovai, kompozitoriai, choreografai ir baletmeisteriai statė pagrindinius šokius ir sudarydavo muzikines programas, kurias įvairūs kolektyvai atlieka iki šiol. Dainų šventės šimtmetis įkvėpė naujam muzikiniam projektui, kuris atsinaujinusio ansamblio žvilgsniu atskleis ilgametį tautinio repertuaro lobyną – J. Švedo, J. Lingio, V. Buterlevičiaus, L. Povilaičio ir kitų garsių „Lietuvos“ kūrėjų darbus.

Daugeliui Dainų šventė – nostalgiški prisiminimai, bet kartu tai ritualas, į kurį norisi įsitraukti kartu su tūkstančiais kitų pasaulio lietuvių. Ši programa žvelgia į šimto metų senumo Dainų švenčių tradiciją, ištakas ir ne tik stebi, kaip tarpukariu gimė tautos susitelkimas dainuoti, keitėsi mūsų dainuojančios bendruomenės tapatumas, kaip bendruomenė daina atliepė sudėtingą Lietuvos istorijos laikotarpį ar kaip davė pradžią Dainuojančiai revoliucijai, bet kartu dar sykį steigia pačią bendruomenę lietuviškomis dainomis ir šokiais. Šiose dainose, jų skambesyje ir mūsų visų, žiūrovų ir atlikėjų, dainavime užkoduota mūsų tautos istorija, kurią verta dar ir dar sykį dainuoti, mat atliekant šį ritualą, mūsų tapatybė stiprėja.


Kontrimų šeima bendrystę stiprina įvairiais būdais ir randa daug galimybių džiaugtis savo šeimos įvairiomis progomis ir pergalėmis.

Kretingiškiai Lina ir Regimantas Kontrimai dar prieš susituokdami pajuto šokių teikiamą magiją, o kai susilaukė vaikų, meilę šokiui perdavė nejučia ir jiems – pirmagimiui Augustui, dukrai Rugilei ir mažajam Lukui. Tėvai nustojo šokti, bent jau intensyviau, bet šokis iš gyvenimo neišnyko. Jie – didžiausi savo mažųjų gerbėjai ir pagalbininkai. Visi trys vaikai lanko šokių studiją „Ritmas“.

Abu atrado bendrą pomėgį

Kaip pasakojo Regimantas, jis mokėsi toje pačioje mokykloje – Pranciškonų gimnazijoje – kaip ir dabar mokosi trys jų vaikai, ir ten, kai jis mokėsi trečioje klasėje, susipažino su šokių mokytoju Alfonsu Mačėnu, šokių studijos „Ritmas“ vadovu. „Tada jis buvo jaunas, nuostabus mokytojas, griežtas, bet labai geras, su puikiu humoro jausmu. Susipažinom, radom bendrą kalbą, man jis kaip vadovas labai patiko. Pradėjau šokti, gavau porą, dalyvavome parodomuosiuose šou, konkursuose, kiek tai buvo įmanoma. Paskui mūsų pažintis nutrūko, ėmiau domėtis krepšiniu vyresnėse klasėse. Šokis į mano gyvenimą vėl sugrįžo jau po studijų. Ir tada, kai susipažinome su Lina, ėmėme šokti kartu, atradome bendrą pomėgį“, – apie užgimusią meilę papasakojo R. Kontrimas.

Iš pradžių juodu šoko Klaipėdoje, nes Lina studijavo uostamiestyje, o paskui jie pamatė skelbimą, kad galima šokti ir Kretingoje, tad sugrįžo pas A. Mačėną, pas kurį būsimieji sutuoktiniai mokėsi ir savo vestuvinio šokio.

„Intensyviai treniravomės, per savaitę po tris kartus, ėmėm jausti ritmą, susiradome draugų, bendraminčių. O treneris Alfonsas nukėlė į vaikystės prisiminimus, nes jis atrodė kaip visiškai nepasikeitęs jaunuolis“, – šypsojosi pasakodami Lina ir Regimantas.

Kai į pasaulį ėmė belstis Augustas, pora šokių treniruotes nutraukė, bet, kai pirmagimiui suėjo aštuoni mėnesiai, tuomet jie vėl nuėjo šokti. „Mums būdavo kaip relaksacija. Paskui bandėm grįžti ir po Rugilės gimimo, o kai Lukas atėjo į mūsų šeimą, jau nebepavyko. Treniruotės parodė, kad, nors ir tingisi, bet nuėjus taip gera pasidaro“, – pasidalino prisiminimais Lina, jai paantrino ir Regimantas, patikinęs, kad pakyla net ir savivertė.


Savo piešiniais ne tik mokyklos bendruomenę, bet ir įvairių konkursų komisijas džiugina (iš kairės) Ugnė Meškelevičiūtė, Monika Kelpšaitė ir Aistė Mikutaitė.

Vydmantų gimnazijos mokinės – abiturientė Aistė Mikutaitė, devintokė Monika Kelpšaitė ir dešimtokė Ugnė Meškelevičiūtė – atsiskleidė per meną, per tapybą. Savo piešiniuose merginos atskleidžia daug detalių, galima įžvelgti daug istorijų. Ir, kaip pastebėjo jas ugdantys mokytojai, per meną jos tarsi pražydo. Ypač jų pasiekimais, nes merginos ne vieno dailės konkurso nugalėtojos, džiaugėsi jų dailės mokytoja Ramunė Grikštaitė.

Patinka ir piešti, ir montažus kurti

Kaip papasakojo šiemet jau mokyklą baigsianti Aistė, įvairiuose dailės konkursuose, olimpiadose ji pradėjo dalyvauti žemesnėse klasėse ir viena labiausiai įsimintinų jos pergalių buvo kvietimas į Seimą, kur būtų buvusi pagerbta aukščiausių valdžios atstovų. Tada, apgailestavo mergina, ji negalėjo dalyvauti, bet šiltas prisiminimas dėl tokio įvertinimo liko.

„Nuo dešimtos klasės pradėjau domėtis fotografijos montažu. Kai vyksta mokykliniai renginiai, mėgstu juos įamžinti kurdama montažus. Mūsų klasei pagelbėju, kai reikia sukurti kokį pasirodymą. Man tai įdomu ir su malonumu tai darau, bet tai mėgėjiška veikla. Gal ateityje sugalvosiu pasitobulinti ir nuspręsiu lankyti kokius kursus“, – apie savo atrastą naują pomėgį papasakojo Aistė.

Pašnekovė pripažino, kad ji iš pradžių stebėjo kitų darbus, paskui susigundė pabandyti ir pati, tarsi pajautusi, kad jai tokia veikla būtų įdomi. Dabar ji mato, kad jos montažai džiugina ne tik ją pačią, bet ir kitus. Mergina pripažino, kad kiekviename darbe įvertinimas yra svarbus, kaip ir paraginimas daryti, nesustoti.

Aistė jau planuoja savo ateitį – svajoja apie architektūros arba interjero dizaino studijas. Tokiose studijose jai neabejotinai pagelbėtų ir jos meniška prigimtis.


Kseverija sužavėjo Jūrmaloje vykusio tarptautinio konkurso komisiją – pelnė antrosios vietos apdovanojimą ir už tai yra dėkinga muzikos mokytojui Augustinui Užkuratui.

Palangos senosios gimnazijos vienuoliktokė Kseverija Jakutė prieš kelerius metus tik pradėjo labiau pažinti savo gimtąją šalį, nes iki tol gyveno Anglijoje, kuri buvo vieninteliai jai žinomi namai. Tėvams nusprendus grįžti į gimtinę, jai ir sesei teko nemenkas iššūkis atrasti savo vietą Lietuvoje. Kseverijai jau pavyko. Ji suprato, kad labiausiai mėgaujasi meniškąja puse – ji pati dainuoja ir šoka, tad ir ateityje planuoja imtis kurios nors panašios veiklos.

Didžioji gyvenimo dalis – Anglijoje

Kaip papasakojo Kseverija, ji gimė Lietuvoje, bet, kai ji buvo dar kūdikis, tėvai nusprendė išsikraustyti į Angliją. Ten gyveno penkiolika metų.

„Kai tėvai nusprendė, kad reikia grįžti namo, neprieštaravome su sese, bet viskas buvo visiškai kitaip. Juk ten buvo viskas, kas žinoma. O sugrįžus į Lietuvą teko ieškoti būdų įsilieti, tapti bendruomenės dalimi, nes net žmonės man atrodė kitokie – pikti, šaltoki, ir priimdavau tai labai asmeniškai. Galiausiai supratau, kad taip nėra, lietuviai tiesiog tokie yra“, – šypsojosi prisiminusi mergina.

Iš pradžių Kseverija bandė mokytis Klaipėdos licėjuje, kur tikėjosi geresnio priėmimo dėl prastesnės lietuvių kalbos, bet taip nenutiko. „Pasimokiau ten kurį laiką ir pamačiau, kad man ten nėra lengviau. Tada tėvai parašė prašymą mokytis Palangos senojoje gimnazijoje, kur gerokai lengviau buvo pritapti, juolab kad suradau ir draugę Ugnę, kuri taip pat grįžusi iš Anglijos. Mes puikiai viena kitą supratome. Man lietuviškai kalbėti ir suprasti nėra sunku, kiek sunkiau yra taisyklingai rašyti. Mama mudvi su sese visada namuose versdavo kalbėti tik lietuviškai, kad mokėtume savo kalbą, o dabar, kai jau gyvename Lietuvoje, skatina mudvi kalbėtis angliškai, kad ir šios kalbos nepamirštume“, – apie savo lietuvių kalbos pamokas pasakojo Kseverija.

Paklausus jos, kur geriau ji jaučiasi – Anglijoje ar čia Lietuvoje, gimnazistė ilgai nelaukus atsakė, kad puikiai jaučiasi jau ir čia, bet ne iškart taip buvo – čia žmonės labiau užsidarę, šaltesni, buvo nelengva priprasti prie šito.

Anglijoje Kseverija atrado savo vidinį talentą – puikų balsą. Iš pradžių dainuodavo tik sau, namuose, bet vėliau nusprendė, kad reiktų ir profesionalų pagalbos.

„Nusprendžiau taip lengvai neatsisakyti to, kas galbūt yra mano įgimtas talentas“, – šypsojosi mergina. Vėliau, pasikeitus gyvenimo sąlygoms, galva buvo užimta kitais dalykais, tad dainavimas kiek buvo nustumtas iš pagrindinių veiklų.


Motiejus Skalandžiūnas buvo įvertintas „Metų jaunojo verslininko“ nominacija už iniciatyvumą ir jaunimo verslumo skatinimą.

Palangiškis Motiejus Skalandžiūnas anksti pajuto, kas jam įdomu ir kokią veiklą norėtų tęsti ateityje. Ėmęsis ekstremalaus sporto dar būdamas vaikas, vėliau jis sumanė gaminti riedlentes, o kai jų poreikis sumažėjo, tuomet ėmėsi baldų. Iki šiol jo verslas sėkmingai klesti. O tai neliko nepastebėta ir Palangos bendruomenės, kuri jam įteikė Palangos jaunimo apdovanojimuose „Metų jaunojo verslininko“ nominaciją už iniciatyvumą ir jaunimo verslumo skatinimą.

Stadione išsirutuliojusi verslo idėja

Apie tai, kad Motiejus buvo nominuotas, jam pačiam buvo labai maloni staigmena. „Man net kilo klausimas, iš kur mane apskritai žmonės žino. Nepažįstami žmonės atidavė už mane balsus. Tad buvo labai malonu, kad mano veikla buvo pastebėta. Netikėjau iki pat paskutinės minutės, kad man atiteks ši nominacija“, – sakė 26-erių verslininkas. O jo verslo idėja išsirutuliojo, galima sakyti, dar paauglystėje, kuomet itin mėgo ekstremalųjį sportą ir daug laiko praleisdavo stadione, važinėdamas riedlente. Tuomet jis sugalvojo kurti kokybiškas riedlentes, kurios ilgai tarnautų, būtų patvarios.

Paskui pašnekovas ėmėsi ir didesnių užsakymų – baldų. Žmonės pageidauja ir asmeniniam naudojimui, ir barams tinkamų baldų, jis taip pat gamina ir laiptus, tvoras.


Gita Vaikėnaitė jau puikiai žinoma dėl savo muzikalumo, ji kviečiama dainuoti ir miesto renginiuose, ir muzika, ji pripažino, jai visada liks svarbia gyvenimo dalimi.

Pranciškonų gimnazijos abiturientė Gita Vaikėnaitė pastaruoju metu daugiausiai galvoja apie būsimus egzaminus ir pasiruošimą jiems, tačiau didelę dalį jos gyvenimo užima ir muzika. Ji papasakojo apie savo stiprią aistrą muzikai ir kaip ji jai pagelbsti gyvenime. Ir, nors nesiekia jos sieti su savo ateities karjera, ji tikina, kad muzika visada išliks jos širdyje.

Pavyksta išjausti dainos tekstą

„Man muzika yra didelė dalis mano gyvenimo, muzikuoju, nes tai darydama jaučiuosi labai laiminga, be to, kartais tai padeda perteikti ne tik džiaugsmą, bet ir liūdesį“, – dalinosi mergina.

Dainuoti Gita pradėjo jau nuo vaikystės, būdama vos 6 metų. „Dainuodavau su sese ir mama karaokė, įvairiausias dainas, ne tik vaikiškas. Atsimenu, kaip vaikystėje su mama „skraidydavom“ po namus klausydamos Mino „Netobulas angelas“. Man taip yra, kad, kai dainuoju, man pavyksta išjausti dainos tekstą, nes tekstą tarsi perleidžiu per save, pritaikydama jį savo gyvenime, kad dainą galėčiau perteikti kitiems“, – sakė abiturientė.

Pašnekovė sakė, kad jai patinka įvairiausia muzika, bet labiausiai mėgstanti lyriką ir dainuojamąją poeziją. Jai labai patinka Lauros Remeikienės tekstai, nes ji jais daug pasako apie gyvenimą.

O laisvalaikiu dar kartais į rankas mėgstanti paimti knygą, nors, kaip pati sakė, tam sunku atrasti laiko dvyliktoje klasėje. Taip pat pridūrė, kad vakarus mėgsta leisti su savo ją palaikančiu vaikinu.


Nei pinigų, nei automobilio

  • Iš policijos suvestinių

Antradienį Kretingos rajono policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal vyro pareiškimą, kuriame nurodoma, kad 2024 m. vasario 8 d., ketindamas įsigyti internetu parduodamą automobilį „Mercedes Benz“, į nurodytą sąskaitą jis pervedė 19 tūkst. 880 eurų, tačiau prekės negavo. Susisiekti su pardavėju prisistačiusiu asmeniu nepavyksta.

Pradėtas tyrimas dėl sukčiavimo.

„P. n.“ informacija


Viena grasino, kitas sumušė

  • Iš policijos suvestinių

Antradienį apie 21 val. ties Rubulių kaimu moteriai, gimusiai 2001 metais, grasinant, 1997 metais gimęs vyras sumušė 1993 metais gimusį asmenį. Nukentėjusysis paguldytas į Kauno ligoninę. Įtariamieji uždaryti į areštinę.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 138 str. 1 d.

„P. n.“ informacija


Apvogė statybos objekto patalpą

  • Iš policijos suvestinių

Vasario 19 d. apie 7.30 val. Palangoje, Klaipėdos pl., pastebėta, kad, patekus į statomo objekto patalpas, buvo pavogti statybiniai įrankiai – perforatorius „Festool“, lazeris „Hilti PM 4-M“, šildymo katilas „Daikin“, šildymo siurblys, rekuperatorius ir kt. Padaryta apie 13 tūkst. 400 eurų žala.

Pradėtas vagystės tyrimas.

„P. n.“ informacija


Vasario 19 d. apie 13 val. Palangoje, Austėjos gatvėje, pastebėtos išlaužtos statomo namo įėjimo durys ir apgadintas lango rėmas. Žala – apie 3 tūkst. 700 eurų.

Pradėtas tyrimas dėl turto sunaikinimo ar sugadinimo.

„P. n.“ informacija


Plaukimo varžyboms pasibaigus plaukikus pasveikino rajono vicemerė Vaida Jakumienė (centre) bei Kultūros ir sporto skyriaus specialistas Erikas Žiubrys (stovi pirmas iš dešinės).

Rajono Kultūros ir sporto skyriaus pastangomis Kretingoje pirmą kartą įvyko plaukimo varžybos, kurios buvo surengtos naujai pastatytame Kretingos sporto centro baseine. Nors dalyvių ir nebuvo labai gausiai, ne vienas jų prasitarė, kad tokių varžybų pageidautų ir ateityje.

„Viskas pasisekė puikiai, dalyvių atsiliepimai tikrai geri, plaukikai klausinėjo, ar ketiname tokias varžybas rengti ateityje – jų manymu, per metus galėtų būti rengiamos ir dvejos plaukimo varžybos“, – Kultūros ir sporto skyriaus specialistas Erikas Žiubrys teigė, kad Kretingoje, ko gero, užsimezgė nauja tradicija, kuri gali sutelkti ir daugiau dalyvių.

Moterų grupėje nuo 18 iki 45 metų 25 m distanciją pasiryžo įveikti 5 dalyvės, iš kurių I v. iškovojo Evelina Diržiuvienė, antra buvo Monika Poškienė, III v. užėmė Oksana Omelčenko. Lygiai tokia pat tvarka šios plaukikės išsirikiavo ir po 50 m distancijos, kurioje varžėsi 6 moterys.

Moterų grupėje per 46 metus 25 m distancijoje varžėsi 4, 50 m distancijoje – 5 plaukikės. Trumpojoje distancijoje I v. iškovojo Fausta Jucaitienė, kuri nugalėjo ir 50 m distancijoje, II v. – Vilma Plačakienė, III v. – Lolita Zemlienė. 50 m distancijoje antra buvo Ilona Songailienė, III v. – V. Plačakienė.

Vyrų 18–45 metų amžiaus grupėje 25 m distancijoje varžėsi 8, 50 m – 9 vyrai. Pirmą vietą abiejose distancijose iškovojo Edvinas Česnakas, II v. – Mantas Elzbergas, tačiau 25 m distancijoje III v. užėmė Martynas Meiliulis, 50 m – Vytautas Baltmiškis.

Vyrų amžiaus grupėje per 46 metus 25 m distanciją įveikė 5, 50 m – 6 plaukikai. Abi distancijas greičiausiai nuplaukė Gediminas Raudonis, 25 m distancijoje antras buvo Steponas Baltuonis, trečias – Alvaidas Lukauskas. 50 m distanciją antras nuplaukė Romaldas Jucaitis, trečias – S. Baltuonis.

Tarp 5-ių komandų I v. iškovojo M. Elzbergas, M. Poškienė, E. Diržiuvienė; II v. – O. Omelčenko, I. Songailienė, E. Česnakas; III v. – V. Baltmiškis, Marius Staponkus, V. Plačakienė.

„P. n.“ informacija


Savaitė, kai startavo darbai Kretingos Melioracijos gatvėje – subrangovas UAB „Gensera“ stūmimo būdu šiuo metu keičia vandens ir nuotekų vamzdynus, o vėliau imsis tvarkyti lietaus nuotekų vamzdžius. Apie kovą akcinė bendrovė „Eurovia Lietuva“ pradės remontuoti ir važiuojamąją gatvės dalį.

Projektas apima teritoriją nuo Šiaulių plento, arba A 11 kelio iki Melioratorių gatvės ruožo, tai yra iki žiedinės sankryžos su Vytauto gatve.

Kretingos rajono savivaldybė į prasčiausių Kretingos mieste vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklų, dėl kurių per gausų lietų patvindavo aplinkinių gatvių namai, tarp jų daug kartų nukentėjęs Savanorių g. 59, remontą investuos per 380 tūkst. eurų, o Automobilių kelių direkcija į kelio važiuojamosios dalies, šaligatvių ir prieigų remontą – 1 mln. 400 tūkst. eurų.

Pasak rajono mero Antano Kalniaus, Savivaldybės pinigų dalį gali reikėti šiek tiek padidinti, jeigu atsirastų papildomų darbų. Tačiau, kadangi rajono Taryba projektui buvo numačiusi 490 tūkst. eurų, o rangos darbus pavyko nupirkti pigiau, biudžetui žalos nebūtų.

Artimiausiu metu dėl vamzdynų keitimo eismas bus ribojamas tik iš dalies, o vėliau ribojimų bus daugiau, bet apie juos bus pranešta atskirai.

„Prašysiu gyventojų tolerancijos, ypač važiuojant rytais, prieš 8 valandą“, – sakė A. Kalnius.

Anot jo, pagal sutartį remontas Melioratorių g. turėtų trukti iki liepos vidurio.

„P. n.“ informacija


Įvykus televizijos konkurso „Dainų dainelė“ etapams regionuose, paaiškėjo, kas Kretingos rajonui atstovaus III etape. Komisijos sprendimu, į konkursą Vilniuje vyks lopšelio-darželio „Žilvitis“ duetas Saulė Tirevičiūtė ir Airida Ceinoriūtė, jų mokytoja Daiva Samalienė, taip pat – Kretingos meno mokyklos solistė Auksė Gedvilaitė, kurią dainuoti moko Jūratė Norkuvienė.

„P. n.“ informacija


Pirmadienį apie 21.30 val. gautas pranešimas, kad Piliakalnio gatvėje Laivių kaime dega individualus namas. Atvykus ugniagesiams, patalpos buvo stipriai uždūmintos. Laužtuvu išlaužus pirmo aukšto buto duris, apie 22 val. viduje rastas apdegęs žmogus. Medikai konstatavo 1960 m. gimusio vyro mirtį. Išgelbėtas šuo.

Per pirmame aukšte kilusį gaisrą sudegė lova, išdužo du langai, apdegė lubos, aprūko sienos, kitame kambaryje apdegė lubos, atsilupo sienų apdaila, išdužo langas.

Gaisro priežastis kol kas neaiški. Pradėtas ikiteisminis tyrimas žmogaus mirties priežasčiai nustatyti.

„P. n.“ informacija


Automobilių lenktynės laimi prieš modelio darbą

  • Audronė PUIŠIENĖ
  • Gyvenimas pagal MUS
„Nuo aistros automobiliams nepadėtų jokie vaistai. Tai – visam gyvenimui“, – Virginija Kėdžiūtė.

„Automobilių sportas – tokia aistra, nuo kurios nepagyjama“, – atviravo darbėniškė 30 metų Virginija Kėdžiūtė, kuri sakė jau nebesuskaičiuojanti, kiek varžybų yra dalyvavusi, o jos mama vis prašo, kad duktė į namus Darbėnuose nebevežtų apdovanojimų – jų tiek gausu, kad nelabai yra, kur bepadėti.

Be viso to, Virginija dar yra policijos rėmėja – už pagalbą ir paramą, užtikrinant viešąją tvarką, praėjusių metų pabaigoje ji buvo apdovanota Kretingos policijos komisariato. „Patinka man ta veikla, juolab kad ankstėliau buvau aktyvi Lietuvos šaulių sąjungos narė“, – kalbėjo mergina, dėl tam tikrų priežasčių negalinti atskleisti savo pagrindinės darbovietės.

Dar labiau ne vienas nustebtų, kad automobilių lenktynininkė, policijos rėmėja laisvu laiku dirba vizažo meistrų modeliu, dalyvauja fotosesijose, pakviesta tam tikrų prekių ženklų atstovų, demonstruoja ir drabužius. „Šis darbas – neatlygintinas, yra išskirtinai mano pomėgis. Man labai patinka stebėti, kaip makiažas ir sugalvota meistro idėja gali pakeisti žmogų, suteikti jam naujų emocijų“, – V. Kėdžiūtė prisipažino, kad vis dėlto pirmenybę ji teikianti automobilių raliui.


Lietuvos finansų ministerija paskelbė Gyvenimo kokybės indeksą, kuris iliustruoja, kuriose šalies savivaldybėse situacija buvo geriausia – pateikiamas savivaldybių gyvenimo kokybės indeksas (GKI) papildytas 2022 m. duomenimis.

Savivaldybių Gyvenimo kokybės indeksas (GKI) buvo sudarytas turint tikslą įvertinti skirtumus tarp Lietuvos savivaldybių 2013–2020 metais.

Gyvenimo kokybės rodikliais galima statistiškai įvertinti ir parodyti įvairius vienas kitą papildančius gyvenimo kokybės aspektus, taip papildant bendro vidaus produkto rodiklį, kuris tradiciškai naudojamas kaip šalies ekonominio ir socialinio vystymosi matas. Gyvenimo kokybės rodiklius ES valstybių narių lygiu vertina Eurostat. Didžioji dauguma Eurostat pateikiamų Gyvenimo kokybės rodiklių nėra renkami savivaldybių lygiu, todėl į savivaldybių gyvenimo kokybės indeksą (GKI) buvo įtraukti panašūs rodikliai, kurie buvo sugrupuoti į 6 rinkinius. Iš esmės Eurostat gyvenimo kokybės tyrimuose, siekiant įvertinti pasitenkinimą gyvenimo kokybe, yra atliekamos didelės apimties reprezentatyvios apklausos, kurios nėra atliekamos šiame savivaldybių GKI vertinime, tačiau pasitelkiami savivaldybių lygiu renkami rodikliai, kurie bent iš dalies galėtų lemti pasitenkinimą gyvenimo kokybe.

Savivaldybių GKI pagrindu pasirinktas gyvenimo kokybės modelis ir indeksas, kuris buvo taikytas atliekant ES struktūrinės paramos poveikio vertinimą gyvenimo kokybei, socialinės atskirties ir skurdo mažinimui Lietuvoje. Gyvenimo kokybė šiame modelyje buvo siejama su galimybėmis užsitikrinti pakankamą materialinės gerovės lygį, kurį apibrėžia su darbu ir užimtumu siejamos pajamos ir apsirūpinimas būstu. Gerėjančią gyvenimo kokybę signalizuoja pasitenkinimas savo sveikatos būkle, išaugęs švietimo ir socialinių paslaugų prieinamumas, intensyvėjantis dalyvavimas kultūriniame gyvenime, taip pat palanki gyvenamoji aplinka – mažėjantis aplinkos užterštumas ir išaugęs viešojo saugumo lygis. Šis savivaldybių GKI buvo sudarytas atlikus gyvenimo kokybės matavimui skirtos mokslinės ir empirinės literatūros, taip pat tarptautinių organizacijų skaičiuojamų gyvenimo kokybės indeksų apžvalgą.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas