Pajūrio naujienos
Help
2024 Balandis
Pi18152229
An29162330
Tr3101724
Ke4111825
Pe5121926
Še6132027
Se7142128
Komentarų topas

(1827) 2024-02-09

Užkimštų kiemų problemą sprendžia atitvarais

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Pirmas puslapis
Nedidelė automobilių aikštelė prie Sporto mokyklos ir renovuoto daugiabučio nuolat būdavo užstatyta svetimais automobiliais, – gyventojai ir treneriai problemą išsprendė prašydami, kad leistų įrengti atitvarą.

Redakcija gavo pasipiktinusių kretingiškių laišką, kad, užtvėrus įvažiavimą į Kretingos sporto mokyklos teritoriją Vilniaus gatvėje, sportuoti vaikus atvežę tėvai savo automobilius palieka priešais esančio daugiabučio Vilniaus g. Nr. 33A kieme, užimdami vietas iš darbų sugrįžusiems gyventojams. Analogiška situacija gretimo Vilniaus g. Nr. 35 daugiabučio kieme: jame automobilius stato žmonės, atvykę į Kretingos muziejų ir šalia esančioje stovėjimo aikštelėje neberadę laisvų vietų. Todėl pastarojo daugiabučio namo savininkų bendrija Savivaldybės eismo saugumo komisijos paprašė pastatyti eismą ribojantį ženklą prie įvažiavimo į jų kiemą, gyventojai pasvarsto ir apie galimybę įrengti atitvarus.

Nesaugiai išleidžia vaikus

„Padėkite išsiaiškinti, kas įrengė atitvarą prie įvažiavimo į Kretingos sporto mokyklą? Ar ten privati žemė, jei galima užsitverti? Pažiūrėjus į Registrų centro žemėlapį, nesimato, kad ten būtų suformuotas sklypas. Nebent Kretingos muziejus užtvėrė įvažiavimą. Dabar siauros Vilniaus gatvės kelkraščiai pristatyti automobilių, Vilniaus g. 33 A namo kiemas pilnas svetimų mašinų“, – laiške redakcijai rašo skaitytoja.

Ir kiti Vilniaus g. 33A daugiabučio gyventojai taip pat pasvarstė dėl šios situacijos: „Kadangi toje gatvės pusėje, kur Sporto mokykla, įrengtas sustoti ir stovėti draudžiantis ženklas, tėvai stoja priešingoje pusėje, prie konteinerių, ir paleidžia vaikus. Šie pavojingai ir neleistinoje vietoje kerta gatvę: esant judriam eismui, bėga pirmyn atgal, blaškosi po gatvę. Nors priešais muziejų ir Žiemos sodą yra erdvi stovėjimo aikštelė, įrengta saugi perėja. Nejaugi sportuojantiems vaikams sunku paėjėti 50 m iki Sporto mokyklos? O jų tėvai – argi jie ramūs, paleisdami vaiką kitoj pusėj judrios gatvės per patį automobilių piką?“

Laiško autorė atkreipė dėmesį ir į tai, kad galbūt yra tokių kretingiškių, kurie nežino, jog netoliese yra automobilių stovėjimo aikštelė, ir galbūt reikėtų prie Sporto mokyklos įrengti ženklą su nuoroda į aikštelę.

Vilniaus g. Nr. 35 namo kiemas irgi nuolat užstatytas svetimais automobiliais: žmonės atvyksta į muziejų, Žiemos sodą, ir, jeigu nėra aikštelėje laisvų vietų, suka į šį kiemą. Gyventojai, sugrįžę po darbų, neranda, kur statyti savo automobilius. Todėl neretas pasvarsto, kad gal irgi vertėtų savo kiemą užsitverti nuo svetimų automobilių.


Darius RONKAITIS:

– Ne. O kam, ar tam, kad vėl praloštų? Manau, kad grandiozinio stadiono išvien su daugiafunkciu centru, kuris aplipęs keliomis aikštėmis, pramogų erdvėmis, Lietuvai šiuo metu tikrai nereikia. Kelia mokesčius, neišmano, iš kur paimti pinigų krašto gynybai, o čia tokį brangų projektą užsimanė realizuoti dabar, kada tikrai tam ne laikas. Tegul tuos pinigus panaudoja slėptuvėms įrengti.

Antanas VILYS:

– Ne. Reikia rūpintis gynyba, o ne švaistytis pinigais. Pirmiau pasirūpinkim šalies saugumu, pergyvenkim grėsmingą metą, susitelkim įveikti krizes, o tada galvokime apie pramogas. Gi kiek Lietuvoje yra tų stadionų, aikščių, manau, kad tikrai jų užtenka – kas nori, tas atranda, kur sportuoti.

Vaidila VAINEIKIS:

– Nereikia. Manau, kad turime gyventi pagal galimybes, o ne pagal norus. Kiek ir taip prisiskolinta pinigų, Lietuva praskolinta. O kas, jei ir vėl nesugebėsime pastatyti, statybos vilkinsis, kainos išsipūs. Kaunas jau seniausiai pasistatė Žalgirio areną, Vilnius užsimojo už triskart didesnę kainą. Ką tai rodo? Ogi – apie didžiulę korupciją. Kai bus palankios išorinės aplinkybės, tegul tuomet ir stato.

Kalbino Irena ŠEŠKEVIČIENĖ, fotografavo Darius ŠYPALIS


Kretingos rajono savivaldybės taryba ketvirtadienį neeiliniame posėdyje be didesnių diskusijų patvirtino Savivaldybės 2024–2024 metų Strateginės veiklos planą ir 2024 metų biudžetą, diskusijos įsiplieskė Violetai Turauskaitei socialdemokratų frakcijos vardu paklausus, kaip meras Antanas Kalnius vykdo prieš vandenilio ir metanolio gamyklos statybą Auksūdžio kaime Darbėnų seniūnijoje sausio 25 d. prie Savivaldybės protestavusiems žmonėms duotą pažadą sustabdyti gamyklos poveikio aplinkai vertinimą (PAV).

A. Kalnius apgailestavęs, kad Danijos verslo Darbėnuose planuojama 400 mln. eurų investicija suskaldė ne tik Darbėnų, bet ir viso rajono bendruomenę, patvirtino, kad PAV procedūra tęsiama. Patikino, kad Mažučių, Darbėnų bendruomenių protesto raštus persiunčia ir valstybės institucijoms, kaip antai, Aplinkos ministerijai, prie jos veikiančiai Aplinkos apsaugos agentūrai, Prezidento ir Vyriausybės kanceliarijoms. Kalbėdamas apie institucijų atsakymus meras leido suprasti, kad būti ar ne šiai chemijos gamyklai šalia Darbėnų, palieka Savivaldybei nuspręsti. A. Kalniaus teigimu, stabdyti PAV jis pažadėjo suklaidintas Seimo nario Mindaugo Skritulsko, Palangos mero Šarūno Vaitkaus, pasėjusių abejonių valstybės institucijomis, teisine sistema. Meras ragino įjungti sveiką protą, sulaukti PAV išvadų ir tada priimti sprendimus dėl leidimo statyti gamyklą.

„Išgirdome, kad PAV nėra sustabdytas, vyksta toliau, ar buvote susitikę su iniciatyvine grupe (protesto prieš gamyklos statybą Darbėnų seniūnijoje – aut. past.)?“ – mero toliau klausė V. Turauskaitė. Atsakydamas A. Kalnius aiškino, kad, kol nėra PAV rezultatų, jo išėjimas į visuomenę būtų bergždžias. „Ar galiu atsakyti, kiek reikės gamyklai elektros, vandens? Aš nežinau. Į techninius klausimus atsakyti Savivaldybės administracija neturi specialistų“, – sakė A. Kalnius.


Bendradarbiavimo sutartį tarp dviejų mokymo įstaigų pasirašius: dr. Dalia Martišauskienė (kairėje) ir Aušra Zebitienė.

Šiomis dienomis Klaipėdos Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centras, atstovaujamas direktorės dr. Dalios Martišauskienės, ir Salantų gimnazija, atstovaujama direktorės Aušros Zabitienės, sudarė ir pasirašė bendradarbiavimo sutartį.

Pagal šią sutartį abi mokymo įstaigos pasirengusios įgyvendinti švietimo, socialinės partnerystės, praktinio mokymo veiklas, siekiant užtikrinti bendrojo ugdymo programos (technologinio mokymo) stiprinimą bei pirminio profesinio mokymo modulių pasiūlą ir įgyvendinimą Salantų gimnazijos mokiniams, dalinantis profesinio orientavimo ir konsultavimo gerąja darbo patirtimi.

Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centras įsipareigojo suteikti kokybišką profesinį orientavimą, rengti bendras technologines pamokas, suteikti kokybišką profesinį mokymą Salantų gimnazijos mokiniams, pasirinkusiems mokytis pagal pirminio profesinio mokymo programų modulius, tokius, kaip: automatinių gamybos sistemų pavarų ir mechanizmų remontas ir techninė priežiūra; nesudėtingos technologijos tautinio paveldo patiekalų gaminimas; TR1 kategorijos traktorių vairavimas; sveikos mitybos patiekalų gaminimas; floristinių kompetencijų plokštumoje komponavimas; aromatinių augalų auginimas ir derinimas želdynuose. Numatyta, kad gimnazijos mokiniai dalyvaus mokymo centro organizuojamuose konkursuose, mokytojai – centre vykstančiuose kompetencijų tobulinimo seminaruose, kituose renginiuose.


Šiandien Kretingos rajone lankosi švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas, kuris lankysis Jurgio Pabrėžos universitetinėje gimnazijoje, Simono Daukanto progimnazijoje, Salantų gimnazijoje. „Ministras ypač domėsis, kaip sekasi Kretingos rajono ugdymo įstaigoms, dalyvaujančioms pažangos programoje „Tūkstantmečio mokykla“, – prieš apžvelgdama švietimo aktualijas kalbėjo rajono Švietimo skyriaus vedėja Asta Burbienė.

Kovą – tarpiniai patikrinimai

Nuo šiol, skyriaus vedėjos teigimu, brandos egzaminai yra dviejų dalių: tarpinių patikrinimų III gimnazijos klasėje ir brandos egzaminų IV gimnazijos klasėje.

Trečiokai gimnazistai laikys privalomų ir pasirenkamųjų dalykų tarpinius patikrinimus, ir jie bus sudedamoji brandos egzaminų dalis, tai yra sudarys 40 proc. brandos egzamino įvertinimo. „Kad egzaminas būtų išlaikytas, reikia surinkti ne mažiau 35 balus. Tad, per tarpinį patikrinimą surinkus tiek balų, galima sakyti, kad egzaminas išlaikytas“, – paaiškino A. Burbienė.

Dalis ugdymo įstaigų bendruomenės šią naujieną sutiko priešiškai, ta tema daug diskusijų vyko viešojoje erdvėje. „Naujovės visada gąsdina, tačiau, mano pastebėjimu, toks įvertinimo kaupimas įprasmina nuoseklų mokymąsi, įtvirtina atsiskaitymą palaipsniui, leidžia išskaidyti krūvį. Vienu žodžiu, skatina nuoseklų darbą. Gi kaip dažnai būna – viskas atidedama paskutinei minutei, todėl neišvengiama psichologinės įtampos, nesėkmių, pernelyg didelio emocinio krūvio“, – pasvarstė Švietimo skyriaus vedėja, tačiau ji pripažino, kad dėl tarpinių patikrinimų mokykloms teks papildomas krūvis, kas, ko gero, ir iššaukė tam tikras reakcijas. Visi tarpiniai egzaminai vyks mokyklose, kurios turės sudaryti patikrinimų vykdymo grupes, vertinimo komisijas, ir, koordinuojant tarpinių patikrinimų procesą, toliau dirbti tiesioginius darbus.


Kretingos PSPC medikių komanda antradienį padirbėjo iš peties: nuo ankstaus ryto iki 11 val. priėmė 52 pacientus, atvykusius pasidaryti tyrimus dėl vėžio.

Medikai gyventojams akcentuoja tikrintis sveikatą, bėgti sunkioms ligoms už akių, o vasarį, kuris pasaulyje paskelbtas kovos su vėžiu mėnesiu, organizuoja ir prevencijos akcijas. Antradienį Kretingos pirminės sveikatos priežiūros centras (PSPC) savo pacientus pakvietė pasidaryti ne tik pagal prevencines programas priklausančius valstybės finansuojamus tyrimus, bet kai kuriuos dar ir padovanojo.

Dar du svarbūs tyrimai – dovanų

„Neskaičiuojame, kiek tai kainuoja pinigais, mums svarbiau yra pacientų sveikata“, – „Pajūrio naujienoms“ sakė Kretingos PSPC vyriausioji slaugos administratorė Renata Lukauskienė.

Slaugytojų komanda – Nijolė Gedrimienė, Vilma Stuokienė, Irena Pocienė, Virginija Daugėlienė, Rimantė Šlyžė, Audronė Bumblauskaitė, Laima Bončkienė, Dalia Sungailienė, akušerė Violeta Liepienė – darbui susitelkė nuo 7 valandos ryto, ir jau netrukus pasitiko pirmą sveikatos pasitikrinti atvykusį asmenį. Iš viso jų tą dieną iki 11-os val. sulaukta 52.


Arbatinės pasakos motyvais autorė – jaunoji kretingiškė menininkė Monika Verdenė Valkiūnaitė.

Praėjusį savaitgalį Kretingos rajono kultūros centro vaikų ir jaunimo teatrui „Atžalynas“ švenčiant 45-ąjį gimtadienį, į jį atvykę svečiai buvo pakviesti pasivaišinti arbata ir skanėstais į antrojo aukšto foje įrengtą originalią arbatinę, kuri priminė fragmentą iš pasakos „Alisa stebuklų šalyje“. Šio interjero autorė – ištikimoji „Atžalyno“ gerbėja ir žiūrovė, dailininkė scenografė Monika Verdenė Valkiūnaitė.

Arbatinėje dominavo balta spalva, nes ji, pasak autorės, lengvai gaudo šviesą: per renginį arbatinėje buvo įrengta instaliacija, palubėje kabojo 8 masyvūs stilizuoti arbatiniai, pūpsojo baltais užtiesalais apdangstyti minkštasuoliai. Visas interjeras sukurtas iš balto popieriaus, kurio parūpino Kretingos „Vakarų spaustuvė“.

Baltos arbatinės erdvės paruoštos priimti svečius.

„Arbata yra atžalyniečių simbolis: visi mūsų pašnekesiai, aptarimai vyksta prie arbatos, pilnais arbatos termosais leidžiamės į keliones. Todėl sumanėme, kad ir gimtadienio šventė be arbatos neįsivaizduojama. Gimė mintis iš „Atžalyno“ studijos, į kurią nebūtume sutilpę visi, kelių kartų atžalyniečiai, susirinkę į šventę, persikelti į kultūros rūmų erdvę,“ – kalbėjo Kretingos rajono kultūros centro Vaikų ir jaunimo teatro vyriausioji režisierė Auksė Antulienė.

Jos žodžiais, sumanius pasakos „Alisa iš stebuklų šalies“ idėją, išsyk kilusi mintis, kam patikės ją realizuoti: „Monika Verdenė nuo mažumės buvo mūsų teatro gerbėja, lankydavo spektaklius. Dar būdama mokinė ji padėdavo kurti dekoracijas spektakliams, puošti sceną. Nuo seno ja pasitikėdavome, todėl ir šįsyk ji mūsų nenuvylė.“

M. V. Valkiūnaitė sakė išsyk pasičiupusi „kreizi“ idėją, nusipiešusi eskizus, kuriuos suderino su režisiere A. Antuliene, atžalyniečiais ir sykiu kibo į darbą – kūrinys gimė per 5 dienas. Sumanymui įgyvendinti pasirinko popierių: kadangi virduliai turėjo būti lengvi, kabantys, jie sukurti ant metalinio karkaso, apklijavus jį popieriumi, drapiruotėms ant minkštasuolių taip pat panaudojo glamžytą popierių.

„P. n.“ informacija


Laurai Galdikei Nepalo žmonės ir kalnai – saviugdos ir kūrybinio įkvėpimo šaltinis.

Palangoje gimusi augusi, pastarąjį dešimtmetį su šeima Kretingoje gyvenanti 45-erių Laura Galdikė savo spalvinga kūryba pamažėl atsiskleidžia mūsų krašto žmonėms: ji kuria papuošalus iš gintaro, ieško saviraiškos žodinėje kūryboje, daug keliauja po pasaulį fotografuodama. Surengti pirmąją fotografijos parodą „Nepalas. Kai kažko ieškoma, kažkas ir atrandama“ Kretingos rajono Motiejaus Valančiaus viešosios bibliotekos erdvėse ją ir inspiravo kelionė po šią savito grožio Pietų Azijos šalį.

Žavėjo natūralumas ir spalvos

Žmonės judesy. Veidai. Kalnų peizažai. Visa tai sieja paprastumas, natūralumas, bet kartu – ir kalnų paslaptingumas, būties ir išgyvenimo filosofija, nuo ko mes, civilizacijos pavilioti europiečiai, atrodytų, esame nutolę šimtmečiais. Tokia yra pagrindinė kone dvidešimties L. Galdikės į parodą atrinktų fotografijų ciklo pagrindinė dominantė.

Kiekvieno žmogaus, o ypač seno, veidai kažką kalba: vaikų veiduose švyti džiaugsmas, o gilios raukšlėtos senolių šypsenos byloja apie išmintį, gyvenimiškas patirtis. „Būnant Nepalo kalnų kaimuose, mūsų akys mato skurdą, tačiau greta jo – tokį neapsakomą paprastumą ir natūralumą. Žmonės, jų gana ryški, spalvinga buitis, amatai, gyvuliai yra tarsi viena. Atrodytų, laiko ratas atsisukęs 100 metų atgal ir matai, kaip kaime gyveno mūsų senoliai. Vyrauja natūralus piemenavimas: vaikai prižiūri ėriukus, vyresni ligi senatvės gano karvių bandą. Žmonės tai priima natūraliai – jokio draskymosi, konkurencijos. Jie gyvena tuo, ką turi šiandieną. Senoliai šypsosi, sveikinasi, vaikai krykštauja – jaučiasi, kad jie yra laimingi. Keliautojus aplimpa vaikai, o mūsų vedlys sakė: geriausia jiems padovanoti pieštuką ir sąsiuvinį, ne vien saldainį. Nes jie ir to stokoja. Yra savanorių mokytojų, kurie eina per kaimus ir moko vaikus rašto“, – įspūdžiais, kurių didžiuma sugulė į nuotraukas, pasidalijo fotomenininkė.


  • Smiltys


Gražina Oškinytė-Eimanavičienė, žinoma šalies grafikė, surengė pirmąją personalinę įvairių ženklų parodą.

Šiandien, vasario 9 dieną, 16 val. Palangos kurorto muziejuje atidaroma menininkės, grafikės, Palangos miesto garbės pilietės Gražinos Oškinytės-Eimanavičienės sukurtų logotipų, herbų, kitokių ženklų, kuriais džiaugiasi įvairios kurorto įstaigos ir organizacijos, paroda. Ji taip ir pavadinta – „Ženklai Palangai“.

Menininkė, save labiau realizuojanti tapybos ir grafikos srityje, kurios pamėgtos darbų temos – dažniausiai baltiškąja tema arba susijusios su gamta, šįkart save pristatys visai kitokiame amplua. Į parodą ji pateikė 30 įvairių ženklų, vėliavų, herbų, sukurtų kurorto kultūros įstaigoms, trims darželiams, Šventosios vidurinei mokyklai, Birutės parkui, etnografiniams ansambliams, tarp jų – „Mėguvai“. Grafikė taip pat atnaujino ir Palangos miesto herbą.

Pasak G. Oškinytės-Eimanavičienės, šie ženklai sukurti per pastaruosius tris nepriklausomos Lietuvos dešimtmečius.

Vaikščiodami po Palangą, nė nesusimąstome, kad dauguma kurorte šiandieną matomų ir atpažįstamų ženklų, yra sukurti būtent šios menininkės. Miesto ženklai yra meniški ir subtilūs, lyg gintaro karoliai suverti į vieną Palangos ženklų vėrinį.

Palangos miesto savivaldybės taryba 2016-aisiais už aktyvią kultūrinę, visuomeninę veiklą ir svarų indėlį Palangos miestui, kuriant bendruomenės kultūrinę gerovę, dailininkei G. Oškinytei-Eimanavičienei suteikė Palangos miesto Garbės pilietės vardą.


Tapo siūlu – ne teptuku

  • Audronė PUIŠIENĖ
  • Smiltys
Kretingos rajono kultūros centre – Laimos Einienės siuvinėtų paveikslų paroda akį traukia preciziniu darbu ir tapybiniu efektu.

Kretingos rajono kultūros centre eksponuojama kretingiškės 66-erių Laimos Einienės meninio siuvinėjimo paroda „Tapyba siūlu“. Joje – įvairiais gyvenimo tarpsniais siuvinėti paveikslai, kuriuose atsiskleidžia natūralus gamtos grožis visais metų laikais, portretai, gyvenimiški siužetai, architektūra. Parodos lankytojo akį darbai patraukia siūlais ir jų spalvomis išgauta tapyba – įspūdis toks, lyg visa tai būtų nutapyta dailininko teptuku.

Darbų autorė prisipažino, kad niekada nesimokė menų, niekas nemokė ir derinti spalvų. „Jas reikia pajausti pačiam“, – įsitikinusi ji.

Pagal profesiją L. Einienė – medikė, dirbusi ikimokyklinio ugdymo įstaigoje, vaikų konsultacijoje. „Tai nebuvo mano svajonių darbas – labai norėjau tapti bibliotekininke arba vokiečių kalbos mokytoja. Tačiau gyvenimas viską surikiavo savaip, – sakė moteris, į Kretingą atvykusi iš Aukštaitijos, Panevėžio, o Kretingoje apsigyvenusi nuo 1981-ųjų. – Savęs, kad ir gyvenu Kretingoje per 40 metų, tikra kretingiške nelaikau – labai noriu sugrįžti į gimtąjį Panevėžį.“

Pomėgis rankdarbiams užsimezgė dar vaikystėje, kai mokydamasi VI klasėje iš seno megztinio išardytų siūlų nusimezgė sau palaidinę – tada tai buvęs didelis džiaugsmas. „Mezgė mano močiutė, mezgė mama – visada jas matydavau kažką veikiant. Tad po palaidinės sekė pamoka, kaip išmegzti kojinės kulną. Tos žinios labai pravertė, kai augo vaikai, o dabar ėmiausi virbalų – dviem anūkams paeiliui mezgu megztinius“, – pašnekovė parodė net ant pirštų susidariusią nuospaudą nuo virbalų.


Odilė Norvilaitė

Lietuvos nepriklausomųjų rašytojų sąjungos (LNRS) narė, literatė, dailininkė Odilė Norvilaitė savo kūrybos gerbėjams turi gerų žinių – vienoje uostamiesčio leidyklų spaudai parengta pirmoji Odilės poezijos ir prozos knyga „Kalbėsiu apie norus“. Leidinys iliustruotas pačios autorės anksčiau sukurtais grafikos ir tapybos kūriniais, o intarpai – eilės lenkų kalba, autorės teigimu, yra tarsi duoklė jos protėviams, kilusiems iš Varšuvos.

Kalbėdama apie savo literatūrinę patirtį, O. Norvilaitė priminė, kad kartu su savo mama Irena Norviliene bendru slapyvardžiu Raganaitė Cija yra sukūrusios pasakų knygelę „Šiuolaikinės originaliosios pasakos“, taip pat ji – savo vyro Gedimino Bytauto knygos „Vizijos“, ne vieno tarptautinio almanacho bendraautorė, kūrėja reiškiasi ir spaudoje. „Kodėl lig šiol esu tik bendraautorė“? – klausia O. Norvilaitė ir atsako: „Manau, kad tai nulėmė mano beribis atsidavimas artimiesiems – kitų kūryba man atrodė svarbesnė negu mano pačios, kas ir pakišo koją.“

Kūrėja prisipažino išgyvenanti sudėtingą gyvenimo laikotarpį: vyksta skyrybų procesas. „Mano 250 puslapių rankraščių juodraščių liko vyro kompiuteryje. Buvome sutarę, kad, man padėjus sutuoktiniui pasiekti tikslų – tapti LNRS, Lietuvos rašytojų sąjungos nariu, leisti jo albumus, kurti paveikslus parodoms, gauti meno kūrėjo statusą – ateis laikas ir mano kūrybai. Tačiau taip neatsitiko: vyras savo tikslų pasiekė, o mano – pamiršo. Dabar, vykstant skyryboms, jo advokatės teigimu, mano juodraščiai – ne derybų objektas“, – atviravo Odilė, pripažinusi, kad jai tai – gera pamoka. Todėl dabar ji sau kelianti tikslą konsoliduotis, susikaupti ir pagaliau padirbėti dėl savęs.


Antradienį apie 20.10 val. Palangoje, Medvalakio g., gyvenamosiose patalpose, kuriose buvo 1998 m. gimęs vyras, rasta ir paimta augalinės kilmės galimai narkotinės medžiagos.

Pradėtas tyrimas dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti.

Kaip tik nuo antradienio, vasario 6-osios, Lietuvoje pradėjo veikti anoniminė nemokama skambučių linija – nuo 7 val. ryto iki 20 val. vakaro apie narkotikų ar psichotropinių medžiagų vartojimą bei platinimą galima pranešti paskambinus tel. 8 700 60777. Apmokyti policijos įstaigų darbuotojai informaciją priims lietuvių, rusų ir anglų kalbomis.

Kitu laiku, kaip ir anksčiau, prašoma skambinti bendruoju pagalbos centro (BPC) numeriu 112 arba parašyti ePolicija.lt portale.

Generalinio policijos komisaro Renato Požėlos teigimu, naująja priemone tikimasi paskatinti visuomenės pilietiškumą, be to, tai bus dar viena galimybė kovoti su narkotikų vartojimu ir plitimu ne tik tose vietose, kur vyksta naktinis gyvenimas, bet ir mokyklose.

Pernai vien pirmąjį pusmetį buvo už registruoti 75 nepilnamečiai, įtariami padarę nusikalstamas veikas, susijusias su disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis ir jų kontrabanda, kai 2022-aisiais tuo pačiu laikotarpiu – 66 nepilnamečiai. Praėjusiais metais padaugėjo ir administracinių nusižengimų, kuriuos dėl narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimo padarė nepilnamečiai iki 16 m., dėl savo amžiaus negalintys būti traukiami administracinėn atsakomybėn. 2022-aisiais per visus metus tokių nepilnamečių nustatyta 94, o per pirmus 9 praėjusiųjų metų mėnesius – 121. Populiariausi narkotikai ir toliau išlieka kanapės, kurios, policijos duomenimis, Lietuvą pasiekia sausuma, jūra, siuntomis, auginamos ir vietoje.

„P. n.“ informacija


Iš rungtynių protokolų

  • Iš policijos suvestinių

Rajono moterų tinklinio pirmenybių susitikimų rezultatai: „Skuodo KKSC“ – „Vakarė" – 1:3 (18:25; 25:19; 16:25; 11:25); „Skuodo KKSC“ – „Pranciškonų gimnazija“ – 3:0 (25:10; 25:22; 25:18); SK „Darba“ – SK „Kūlupėnai“ – 0:3 (17:25; 8:25; 21:25).

Rajono salės futbolo pirmenybės. Penktame ture netrūko netikėtų rezultatų. Po labai prasto pasirodymo praėjusį turą pergalę pasiekė „Slėnio“ futbolininkai. Jie už savotišką atsipalaidavimą skaudžiai nubaudė „Paupio“ komandą. Puikų užsivedimą nuo pirmųjų susitikimo minučių demonstravę „Slėnio“ atstovai per pirmąsias 10 minučių varžovams sumušė 5 įvarčius be atsako. Antrą kėlinį „Paupio“ ekipa kiek sušvelnino atsilikimą, bet teigiamam rezultatui to neužteko ir teko pripažinti pralaimėjimą rezultatu 3:9.

Lengvą pergalę iškovojo „Aston Villos“ komanda, įveikusi kol kas be pergalių esančius „Minijos“ FA B“ jaunuolius. Rungtynėse, kuriose abi komandos nepersistengė gynyboje, iš viso buvo pasiekti net 22 įvarčiai, o galutinis rezultatas – 15:7 „Aston Villos“ naudai.

Dar tris taškus į savo taupyklę pridėjo „SI group“ ekipa, rezultatu 6:2 įveikusi „Minijos“ FA“ komandą. Jau per pirmą kėlinį „SI group“ futbolininkai susikrovė 5 įvarčių persvarą ir tik antro kėlinio varžovams leido ją kiek sumažinti.

Paskutinėse šio turo rungtynėse žiūrovai išvydo tikrai gražią dviejų lygių ir be pralaimėjimų rungtyniavusių „Palangos SC“ ir „Topolių“ ekipų kovą. Po lygaus pirmojo kėlinio antrą kėlinį išryškėjo „Palangos SC“ jaunimo persvara, kurią jie pavertė dviem įvarčiais ir pasiekė pergalę rezultatu 4:2.

Rezultatyviausi žaidėjai: Edgaras Drąsutis – 12 („Veltūnas“), Rokas Labenskis – 11 („SC Palanga“), Žilvinas Lukošius („Topoliai“) ir Matas Baltmiškis „(Minijos“ FA B“) – po 8.

„P. n.“ informacija


Po Rajono mokinių tinklinio pirmenybių apdovanojimų jaunių merginų grupėje

Pasibaigė tris mėnesius trukusios 2023–2024 mokslo metų rajono mokinių tinklinio pirmenybės jaunių merginų grupėje. Nugalėtoja tapo „Pranciškonų gimnazijos-II“ komanda (mokytojas Vaidas Mackevičius), 3:1 įveikusi „Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos“ tinklininkes (mokytoja Milda Laureckienė).

Mažajame finale susitiko „Pranciškonų gimnazijos-I“ komanda (mokytojas Vaidas Mackevičius) ir „Darbėnų gimnazijos“ tinklininkės (mokytojas Rolandas Juknevičius). Pergalę 3:1 šventė „Pranciškonų gimnazijos-I“ komanda, kuri tapo bronzos medalio laimėtoja. Komandos prizininkės buvo apdovanotos taurėmis, žaidėjos medaliais, naudingiausios komandų žaidėjos – prizais.

Rezultatai: dėl III v. – „Pranciškonų gimnazija-I“ – „Darbėnų gimnazija“ – 3:1 (12:25; 25:16; 25:15; 25:18); dėl I v. – „Jurgio Pabrėžos universitetinė gimnazija“ – „Pranciškonų gimnazija-II“ – 1:3 (25:15; 18:25; 20:25; 8:25).

Naudingiausios komandų žaidėjos: I v. Izabelė Žiobakaitė („Pranciškonų gimnazija-II“), II v. Aistė Slušnytė („Jurgio Pabrėžos universitetinė gimnazija“), III v. Urtė Navasaitytė („Pranciškonų gimnazija-I“), IV v. Rugilė Bružaitė („Darbėnų gimnazija“), V v. Viktorija Baužytė („Salantų gimnazija“), VI v. Toma Noreikaitė („Vydmantų gimnazija“).

„P. n.“ informacija


Kretingos rajono kultūros centro sportinių šokių kolektyvas „Pozityvas“ – šalies čempionas.

Kretingos rajono kultūros centro sportinių šokių kolektyvas „Pozityvas“, vadovaujamas Tado Romeikos, Prienuose įvykusiame Lietuvos sportinių šokių federacijos komandų čempionato lygoje „Šokiai visiems“ užėmė I v. – Lietuvos čempionių vardus iškovojusios senjorės varžėsi amžiaus grupėje per 50 metų.

Dvidešimties moterų grupė nuo 69-erių iki 76-erių čempionatui parengė kompoziciją „Bailar“, kurią sukūrė kolektyvo vadovas T. Romeika, jis pasirūpino, kad įrašų studija sukurtų profesionalų garso takelį. Kompozicijoje – Lotynų Amerikos šokiai džaivas, rumba, pasadoblis, čia-čia-čia, ir šią kompoziciją moterys turėjo „įveikti“ per gana trumpą laiką.

„Vadovo sprendimas į čempionatą važiuoti parengus naują kompoziciją mus visas labai sujaudino: ar užteks laiko, kaip dabar bus, neduok, Dieve, užimsime penktą vietą... Vienu žodžiu, buvo daug svarstymų, spyriojimosi, prieštaravimų, bet vadovas mus paspaudė gerąja to žodžio prasme, ir štai – vėl I vieta“, – kad pavyko apginti ir Lietuvos, ir Pasaulio reitingo varžybų čempionių vardus, džiaugsmo neslėpė viena kolektyvo narių Janina Mikučionienė.

Kolektyvo vadovas Tadas Romeika šioms varžyboms sukūrė naują šokio kompoziciją, pasirūpino profesionaliu garso takeliu.

Ir ji, ir „Pozityvo“ vadovas neslėpė, kad darbo gerai sušokti „Bailar“, kas ispanų kalba reiškia „šokis“, buvo įdėta labai daug. „Reikėjo perprasti šokio brėžinius, išmokti daug naujų perėjimų. Tačiau rezultatas buvo pasiektas, ir jį įvertino čempionato publika – Kretingos šokėjas palaikė visa salė“, – kolektyvo vadovas T. Romeika teigė, kad Lietuvos čempionatas yra pats rimčiausias metų renginys, o iškovota I v. suteikia teisę dalyvauti ir Pasaulio čempionate.

Tačiau į jį kretingiškės vargu, ar išvyks – vis dėlto Maljorka Ispanijoje, kur ir rengiamas čempionatas, ne visoms moterims įkandama finansiškai – kelias tolimas, nepigus, o kur dar kiti kelionės atributai. Moterys norėtų ir naujų suknelių, bet tai vėl būtų papildomi kaštai, taigi pakeisti įvaizdį nėra taip paprasta.

„Pozityvas“ dabar rengiasi Klaipėdoje įvyksiančioms „Danės“ klubo rengiamoms lygos „Šokiai visiems“ solo ir komandų varžyboms – tokios praėjusiais metais buvo surengtos Kretingos rajono kultūros centre. Jose tada dalyvavo ir „Pozityvas“.

„Su mumis dirba profesionalus ir kūrybingas ir tuo pačiu – labai reiklus vadovas, kuris moka džiaugtis kiekvienu mūsų pasiekimu“, – teigė J. Mikučionienė, akcentuodama, kad kolektyve yra susirinkusios pozityvios brandaus amžiaus moterys, siekiančios džiaugtis gyvenimu, lavinti kūną, aktyviai gyventi. Prienuose įvykusiose varžybose buvo ir daugiau gerų naujienų: T. Romeikos vadovaujama Klaipėdos universiteto komanda amžiaus grupėje nuo 20 iki 35-erių taip pat užėmė I v.


Vasario 12–26 dienomis Gyvosios gamtos apsaugos departamento pareigūnai tikrins, ar medžiotojai teisingai maistu vilioja laukinius medžiojamuosius gyvūnus.

Viliojimo vietos medžioklės plotuose įrengtos tam, kad laukiniai gyvūnai būtų sumedžioti turint tikslą juos atitraukti nuo pasėlių, kad šiems nebūtų padaryta žala. 

Medžioklės vietos turi būti tvarkingos, o laukiniai gyvūnai turi būti viliojami tik natūraliu pašaru, tai yra grūdais, šienu, kukurūzų burbuolėmis, šakniavaisiais ir kt. Nors Medžioklės taisyklės draudžia laukinius gyvūnus šerti maistu, kurio jie negali rasti natūraliomis sąlygomis, anot aplinkosaugininkų, pasitaiko atvejų, kai paliekama makaronų, šokoladų, duonos, pradėjusių gesti vaisių ir daržovių, o plėšrūnams, pvz., vilkams, – naminių galvijų gaišenų. 

Viliojimo vietose natūralius pašarus ar masalą draudžiama išpilti ant žemės, o jų kiekis, išskyrus šieną, šienainį ir laižomąją druską, negali būti didesnis negu 100 kg. Medžioklės plotų vienete (1tūkst. ha) draudžiama įrengti daugiau kaip 10 šernų viliojimo vietų ir vienoje viliojimo vietoje vienu metu naudoti daugiau kaip 100 kg arba 125 l natūralaus pašaro. 

Atsakomybė už pažeidimus viliojimo vietose nustatyta Administracinių nusižengimų kodekso 290 straipsnio 1 dalyje. Už šį pažeidimą taikomas įspėjimas arba bauda nuo 30 iki 90 eurų. 

Pasak Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Kretingos skyriaus pirmininko Raimondo Jociaus, Kretingos rajone iš viso yra 12 medžioklės plotų vienetų ir kartu su komerciniais – 12 medžiotojų būrelių. Mažiausiame „Lūšies“ būrelyje – 9 nariai, didžiausiuose, tokiuose, kaip „Minija“ arba „medžiotojų būrelių Šilo ragas“, – apie 50.

„P. n.“ informacija


Ilgai laukti pokyčiai Vydmantų gimnazijos ikimokyklinio ugdymo skyriuje „Pasagėlė“ – pradėti šios įstaigos pastato kapitalinio remonto darbai.

„Per 1 tūkst. kv. m ploto „Pasagėlės“ pastatas statytas dar 1966 metais ir iki šiol čia nebuvo atlikti jokie rimtesni remonto darbai, – sakė Kretingos rajono savivaldybės meras Antanas Kalnius. – Jau startavusių kapitalinio remonto darbų metu bus apšiltintas pastato fasadas ir stogas, atnaujintos šildymo, vandentiekio, elektros, vėdinimo sistemos, sutvarkytos 4 grupės, virtuvėlė, administracinės patalpos, atlikti kiti būtini darbai.“

A. Kalniaus teigimu, kol vyks „Pasagėlės“ pastato remonto darbai, specialiai mažiesiems vydmantiškiams bus įkurtos naujos grupės Vydmantų gimnazijos ir Kretingos Simono Daukanto progimnazijos Rūdaičių skyriaus patalpose.

Vydmantų darželyje „Pasagėlė“ Savivaldybės rūpesčiu pradėti remonto darbai.

„Į gimnaziją Vydmantuose persikels viena priešmokyklinio ugdymo grupė, į Rūdaičius – trys ikimokyklinio ugdymo grupės. Su šiandien „Pasagėlę“ lankančių vaikų tėvais šie pokyčiai buvo aptarti iš anksto. Į naujas erdves mažieji vydmantiškiai turėtų persikelti nuo vasario 19 dienos“, – pažymėjo Kretingos rajono meras.

Vydmantų gimnazijos ikimokyklinio ugdymo skyriaus „Pasagėlė“ pastato kapitalinio remonto darbus atlieka Kretingos rajono savivaldybės skelbtą viešųjų pirkimų konkursą laimėjusi UAB „Konsolė“. Darbų vertė – beveik 1,32 mln. eurų. Šiuo metu rangovas visus darbus planuoja atlikti per metus.

Vydmantų „Pasagėlė“ – tai tik viena iš pastaruoju metu Kretingos rajone tvarkomų ikimokyklinio ugdymo įstaigų. Kapitalinio remonto darbai atlikti Kretingos mokykloje-darželyje „Žibutė“, tvarkomos Salantų gimnazijos ikimokyklinio ugdymo skyriaus „Rasa“ vidaus patalpos, baigiamas rengti Kretingos lopšelio-darželio „Pasaka“ ikimokyklinio ugdymo skyriaus „Eglutė“ pastato Padvariuose rekonstrukcijos ir plėtros projektas, taip pat šiemet bus rengiamas Kretingos lopšelio-darželio „Žilvitis“ pastato sutvarkymo projektas.

Kretingos rajono savivaldybės informacija


Jolanta Ažondenienė

Kretingos rajono savivaldybės administracijos skelbtą Salantų miesto seniūnijos seniūno atrankos konkursą laimėjo buvusi Mosėdžio seniūnė Jolanta Ažondenienė, iš 4 atrankoje dalyvavusių kandidatų sulaukusi daugiausiai atrankos komisijos narių skirtų balų.

J. Ažondenienė Kauno technologijos universitete yra įgijusi viešojo administravimo magistro laipsnį, šiuo metu eina Skuodo rajono savivaldybės tarybos narės pareigas, anksčiau dirbo Skuodo rajono savivaldybės Mosėdžio seniūnijos seniūne, Skuodo rajono savivaldybės administracijos Teisės, personalo ir dokumentų valdymo skyriaus vyriausiąja specialiste ir kitur.

Salantų miesto seniūnijos seniūno atrankos konkurso komisija buvo sudaryta iš 7 narių – 3 Salantų miesto seniūnijos seniūnaičių ir 2 Viešojo valdymo agentūros, 1 Vidaus reikalų ministerijos bei 1 Kretingos rajono savivaldybės administracijos atstovų. Konkurso laimėtojo atrankos procedūra vyko 2 etapais.

Atrankos konkursą laimėjusi J. Ažondenienė Salantų miesto seniūnijos seniūno pareigas turėtų pradėti eiti tik sulaukus būtinosios Specialiųjų tyrimų tarnybos pažymos.

Kretingos rajono savivaldybės informacija


Kretingos rajono turizmo informacijos centro atstovės turizmo vadybininkės Laura Kriginaitė (kairėje) ir Nijolė Cimermonė potencialius Kretingos rajono lankytojus supažindino su 2024 metų turizmo sezono naujienomis.

Kretingos rajono turizmo informacijos centro atstovai dalyvavo didžiausioje ir populiariausioje turizmo parodoje Baltijos regione „Balttour 2024“. Parodos išvakarėse Lietuvos ambasadoje Rygoje įvyko Lietuvos turizmo išteklių pristatymo renginys, kuriame bendru pranešimu buvo pristatytos viso Klaipėdos regiono, tarp jų – ir Kretingos, populiariausi lankytini objektai ir turizmo naujienos.

Kretingos rajono turizmo informacijos centras kartu su kitomis septyniomis Klaipėdos regiono savivaldybėmis parodoje prisistatė bendrame Klaipėdos regiono stende „Lietuvos pajūris“.

Parodoje dalyvavo ne tik turizmo informacijos centrai, bet ir verslo atstovai, kurie lankytojus viliojo išskirtiniais pasiūlymais. Dalyviai turėjo galimybę degustuoti bei įsigyti tradicinių vietos valgių ir gėrimų, dalyvauti loterijose ir žaidimuose, nusifotografuoti su lankytinų vietų simboliais-personažais, pačių mažiausiųjų parodos lankytojų laukė saldumynai, smulkios dovanėlės.

„Maloniai nustebino tai, kad Latvijoje mūsų rajone teikiamos paslaugos yra žinomos, turistai vėl norėtų čia apsilankyti“, – pastebėjo Kretingos rajono turizmo informacijos centro atstovės turizmo vadybininkės Laura Kriginaitė ir Nijolė Cimermonė, potencialius Kretingos rajono lankytojus supažindinusios su artėjančio 2024 metų turizmo sezono naujienomis – jiems pasiūlytas naujas leidinys latvių kalba „Top 10 lankytinų objektų Kretingos rajone“, kuriame pristatyti populiariausi mūsų rajono turistiniai objektai ir paslaugos.

Ekskursijos po miestą su gidu populiarios ne tik tarp lietuvių, bet ir tarp užsieniečių, ypač latvių. Kretingos turizmo informacijos centras siūlo ekskursijas po miestą lietuvių, anglų kalbomis, populiariausios jų – „Vienuolių takais“ ir „Apžvalginė ekskursija: nuo bažnyčios iki dvaro“. Pavieniams arba mėgstantiems keliauti individualiai parengti įvairūs mašrutai – „Ieškantiems nuotykių“, „Poilsis su šeima“, „Neriantiems į gamtą“, „Semiantiems kultūrą“.


Rengiant publikaciją apie pėsčiųjų perėją per geležinkelį Palangos gatvėje („Įstrigo geležinkelio perėjos statyba, „sudegė“ tūkstančiai eurų“, PN Nr. 10 – 2024 02 06), buvo išsiųstas paklausimas dėl situacijos ir bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“. Šią savaitę redakcija sulaukė AB „LTG Infra“ komunikacijos partnerio Domo Jurevičiaus parengto atsakymo.

Rašte teigiama: „Pėsčiųjų perėjos įrengimo Kretingos mieste ties Palangos g. ir geležinkelio susikirtimu klausimas yra aktualus, todėl norime pasidalinti su šiuo projektu susijusia aktualia informacija.   

„LTG Infra“ iš Kretingos savivaldybės techninio projekto sprendinius  paskutinį kartą gavo 2023 m. sausio 4 d. ir tų pačių metų vasario 1 d. pateikė argumentuotus atsakymus dėl projekto metu įgyvendinamų sprendinių parinkimo. Tai yra, kad perėja būtų statoma ne atviro kasimo būdu, padarant iškasą ir nutraukiant traukinių eismą svarbiausio šalies geležinkelių koridoriaus Vilnius–Klaipėda ruože Kužiai–Klaipėda, bet darbai būtų atlikti uždaro kasimo būdu – stumiant gelžbetonines tunelio konstrukcijas po geležinkelio bėgiais. Svarbu pažymėti, kad šios svarbios transporto arterijos eismo sutrikdymas turi milžinišką įtaką visai LTG grupės įmonių veiklai, taip pat AB Klaipėdos valstybiniam jūrų uostui, AB „ORLEN Lietuva“, keleiviams ir kitiems didiesiems verslo ir socialiniams subjektams. Atsakyme buvo paprašyta pateikti galutiniam suderinimui Techninį projektą, kurio iki šiol nesame gavę.


Po apdovanojimo ceremonijos (iš kairės) Jonas Drungilas, kretingiškius ūkininkus į šventę atlydėjęs LŪS Kretingos rajono skyriaus pirmininkas Rimantas Paulikas, Mindaugas Narvilas ir kretingiškių nugalėtojų pasveikinti atvykusios vicemerė Vaida Jakumienė ir Žemės ūkio skyriaus vedėja Ženeta Seniūnienė. Nuotraukoje nėra Virginijaus Čėsnos, jis renginyje nedalyvavo.

Trisdešimtieji, jubiliejiniai, respublikinio konkurso „Metų ūkis 2023“ nugalėtojų apdovanojimai įvyko Mažeikių kultūros centre. Tarp 34-ių šalies savivaldybių atstovų nuskambėjo ir kretingiškių – pirmos vietos laimėtojų Jolantos ir Virginijaus Čėsnų, antrą vietą pelniusių Lenos ir Mindaugo Narvilų, trečią – Jono Drungilo vardas.

Įtampa nenuslūgo, situacija stebima

„Protestai yra protestai, o šventės lieka šventėmis. Norisi pasidžiaugti tais kolegomis, kurie ir sudėtingoms aplinkybėms esant nenuleidžia rankų, dirba žemę, kuria savo ūkius, juos išlaiko, diegia inovacijas, siekia rezultato. Yra ir šaunių jaunų žemdirbių, dar tik besispiriančių nuo dugno, tačiau tikinčių, kad kada nors vis tiek bus geriau“, – „Pajūrio naujienoms“ sakė Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) Kretingos rajono skyriaus pirmininkas Rimantas Paulikas.

Anot jo, ir protesto akcijoms nuslūgus, įtampa tebetvyro. Trečiadienį įvykusiame nuotoliniame Ūkininkų sąjungos pirmininkų susirinkime taip pat buvo kalbama apie tai, jog kol kas, kad ir dėl tų pačių daugiamečių pievų atkūrimo problemos, apie kurią pastarosiomis savaitėmis tiek daug diskutuojama žiniasklaidoje, tebėra tik pažadai, konkrečių veiksmų, kad prievolė išlaikyti pievas bus panaikinta, nėra. „Laukiame, situaciją stebime“, – atviravo R. Paulikas.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas