Pajūrio naujienos
Help
2024 Liepa
Pi18152229
An29162330
Tr310172431
Ke4111825
Pe5121926
Še6132027
Se7142128
Apklausa

Ar tikslinga buvo vėl riboti automobilių stovėjimo laiką Rotušės aikštėje Kretingoje?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

(1786) 2023-09-08

Kretingos sporto centro statyba: finišo tiesiojoje

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Pirmas puslapis
„Kretinga pagaliau turės savo baseiną, pagal įrangą šiandieną vieną moderniausių Lietuvoje“, – džiūgavo Kretingos rajono meras Antanas Kalnius (kairėje) ir už Sporto centrą atsakingas Vytautas Tamašauskas.

Kretingos sporto centro Savanorių gatvėje – salių, baseinų, modernių sporto ir poilsio erdvių – statyba, trukusi kelerius metus ir kainavusi per 8 mln. Eur, iš esmės jau užbaigta. Dabar valomos patalpos, montuojami baldai, rangovas – vilniečių bendrovė „HSC Baltic“ – atlieka paskutinius apdailos darbus iki priduodant statinį vertinti komisijai.

Komplekso laukė 8-erius metus

„Dokumentai jau parengti, laukiame, kada atvyks komisija. Labai viliuosi, kad spalio vidury numatytos Nacionalinės krepšinio lygos varžybos jau įvyks būtent čia“, – viltingai kalbėjo Kretingos rajono meras Antanas Kalnius, pakvietęs apžiūrėti duris lankytojams netrukus atversiantį sporto kompleksą. Moderniai įrengtas patalpas aprodė už šį centrą atsakingas Kretingos sporto mokyklos direktoriaus pavaduotojas ūkio reikalams Vytautas Tamašauskas.

Meras neslėpė, kad nuo 2015-ųjų, kada buvo pradėta rengti projektą, šis objektas buvo vienas pagrindinių galvosopių rajono vadovams, nes jo statyba strigo ir dėl rangovų kaitos, jų paliktų klaidų, ir išaugus kainoms. Be to, teko koreguoti ir projektą.

„Paskutinieji centro statybos darbai strigo dėl priešgaisrinės sistemos, laukėme paskutinio jos bandymo – ligi tol nepasirašėme dokumentų. Reikalavimai priešgaisrinei saugai yra labai griežti, priimant objektą, kiek mums žinoma, atvyks tikrintojai iš Kauno. Objektas prigadino nervų, bet šiandieną džiaugiasi širdis – labai tikimės, kad komisijai niekas nebeužklius“, – kalbėjo A. Kalnius.


Genė KUNDROTIENĖ:

– Mums nebėra ko nusiteikti, kaip ir popierių, stiklą, plastiko pakuotes, maisto atliekas jau seniai „nuo dūšios“ rūšiuojame, turime tam skirtą nedidelį konteinerį. Žmonės kuo toliau, tuo labiau įpranta, rūšiuoti daugeliui tai jau tapo norma.

Alina GASPARAVIČIENĖ:

– Mes maisto atliekų neišmetame, nes iš kaimynų, o šie – iš savo kaimynų esame parsivežę ir auginame Kalifornijos sliekus. Turbūt daugeliui nebe naujiena, kad šie sliekai, per savo kūną perleisdami organines atliekas, paverčia jas daržams naudingu humusu.

Aušra ANTANAVIČIENĖ:

– Maisto, kaip ir kitas atliekas, rūšiuoju, nunešu į tam skirtą konteinerį. Nekompostuoju, kaip kai kurie kiti, nes gyvenu pačiame miesto centre, daržų nėra. Atrodo, kad tų atliekų nedaug teišmeti, bet per savaitę, žiūrėk, jau ir susidaro maišiukas.

Donatas PRIALGAUSKAS:

– Su žmona gyvename dviese, neprisiperkame ir neprisigaminame tiek maisto, kad paskui reikėtų išmesti. Aišku, likučių visada atsiranda. Bet turime vištų – sulesa, o ko nesulesa, tenka įdėti į tam skirtą konteinerį.

Kalbino Audronė GRIEŽIENĖ, fotografavo Rita NAGIENĖ


Atnaujinta Savivaldybės Eismo saugumo komisija: (iš kairės) Arvydas Dyburys, Tomas Brazdžius, Sigita Riepšaitė, Petras Šadreika, Sigutė Jazbutienė, komisijos pirmininkas Povilas Černeckis, Aurelijus Jankauskas, Angelė Ubartienė, Paulius Ruškus.

Trečiadienį darbą pradėjusi mero potvarkiu naujai sudaryta rajono Savivaldybės Eismo saugumo komisija pasitvirtino nuostatus, reglamentuojančius darbo organizavimo tvarką. Nuspręsta, jeigu klausimų prisikaups, į posėdžius rinktis ir dažniau negu kas mėnesį.

Uždraus privažiuoti prie maudyklos

Komisijos pirmininkas – Savivaldybės administracijos direktorius Povilas Černeckis, sekretorė Vietinio ūkio ir turto valdymo skyriaus vedėja Sigutė Jazbutienė, nariai: Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vyr. specialistas Tomas Brazdžius, vyr. inžinierius Petras Šadreika, Civilinės saugos ir viešosios tvarkos skyriaus vyr. specialistė Angelė Ubartienė, Autobusų parko direktorius Arvydas Dyburys, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus vyr. specialistas Aurelijus Jankauskas, Nevyriausybinių organizacijų tarybos narė Sigita Riepšaitė, „Kretingos komunalininko“ direktorius Paulius Ruškus, taip pat seniūnijos, į kurios teritoriją patenka svarstomas klausimas, seniūnas.

Pirmajame posėdyje naujoji komisija sprendė klausimus, susijusius su Darbėnų, Salantų, Kretingos miesto, Vydmantų, Žalgirio seniūnijomis.

Darbėnų miestelio Vytauto Didžiojo parke įrengus šviečiančias sūpynes, padaugėjo lankytojų, išaugo automobilių srautai, ypač vakarais. Parko teritorijoje yra 15 vietų automobilių stovėjimo aikštelė, į kurią patenkama atvažiavus pagrindiniu keliu ir pasukus į kairę. Tiesiai einantis pagrindinis kelias skirtas tik gyventojams patekti į savo sklypus ir baigiasi už 50 m, prie įrengtos maudyklos. Pasak seniūno Alvydo Poškio, vienas sklypo savininkų kelia pretenzijas, kad šalia jo neva atidaryta autostrada, o dėl mašinų keliamo triukšmo neįmanoma miegoti. Žmogus prašė išvis eismą tuo keliu uždrausti.

„Mes ieškom aukso vidurio, kaip išspręsti problemą, nes iš tikrųjų kai kurie vairuotojai važiuoja tiesiai tuo keliu, kurį mini gyventojas, iki maudyklos, ten pasistato mašinas ir ateina į parką. Kai taip, tai nesaugu yra ir maudyklos teritorijoje esantiems“, – sakė seniūnas. Eismo saugumo komisijos jis prašė kelio ženklą 303 „Motorinių transporto priemonių eismas draudžiamas“ pastatyti vietinės reikšmės kelyje, už posūkio, parko aikštelės link. Komisijos pirmininkas Povilas Černeckis kolegas kvietė sprendimui pritarti jį papildžius – tą ženklą pastatyti su nurodyta kryptimi į automobilių stovėjimo aikštelę. „Rodyklės į ten tikrai reikia. Vietiniai žino gerai, o kai pirmąkart atvažiuoji, nelabai supranti, kurį kelią pasirinkti“, – sakė Angelė Ubartienė.

Sprendimui buvo pritarta vienbalsiai, ir visi trys kelio ženklai atsiras ant vieno stulpo.


„Pajūrio naujienų“ redakciją pasiekė Kretingos muziejuje apsilankiusio skaitytojo nuogąstavimas dėl Žiemos sode-oranžerijoje pro naują stiklinį stogą pralašėjusio vandens. „Ar muziejus dėl to turės bėdų – juk sodo konstrukcijos atnaujintos, tikrai turėtų nepraleisti lietaus vandens“, – klausė jis. Kretingos muziejaus direktorius Romandas Žiubrys paaiškino, kad po gausesnio lietaus, arba liūties, vanduo tikrai prasiveržė pro atnaujintą Žiemos sodo stiklinį kupolą. „Renovacijos darbai dar tebevyksta. Rangovai mato, kur stogas praleidžia vandenį, žymisi tas vietas, stebi, įsivertina, kur būtina patobulinti konstrukcijas. Tai – nuolatinis darbų procesas“, – R. Žiubrys patikino, kad ir baigus rekonstrukciją, rangovas suteikia 5 metų garantiją, o pralašėjęs vanduo didelių problemų nesukėlė.

„Pajūrio naujienų“ skaitytojai, pasidžiaugę sutvarkyta I ir ypač II Kretingos dvaro tvenkinių aplinka, klausė, kada Kretingos muziejus „kibs“ ir į III tvenkinio aplinką. „Aplink pirmąjį ir antrąjį tvenkinį šienavome, aplinką tvarkėme pagal numatytą darbų planą, o, kadangi reikėjo padirbėti rimtesne technika, paslaugą pirkome, kadangi išpjauti krūmokšnius, sutvarkyti šabakštynus buvo ne mūsų jėgoms“, – paaiškino Kretingos muziejaus direktorius.

Kadangi trūksta lėšų, III tvenkinio, kuris yra arčiausiai Kretingos muziejaus, prieigos liko nesutvarkytos. „Matome, kad yra probleminių vietų ir labai norisi išpuoselėti šią tikrai gražią vietą. Planuosime darbus, žiūrėsime finansavimo“, – R. Žiubrys vylėsi, kad planai virs realybe.

„P. n.“ informacija


  • Smiltys


Londono Karališkojo operos teatro solistės Gabrielės Kupšytės (nuotr. kairėje) mama lopšelyje-darželyje „Žilvitis“ ikimokyklinio ugdymo mokytoja dirbanti Eleonora Kupšienė neslėpė: „Ji – mūsų džiaugsmas.“

Jaunosios kartos operos solistė 30-metė Gabrielė Kupšytė, dainuojanti Londono Karališkajame operos teatre, gimė ir užaugo Baubliuose, Eleonoros ir Sauliaus Kupšių šeimoje. Koks buvo dainininkės kelias nuo Kretingos iki karjeros aukštumų Londone, kokios charakterio ir prigimtinės savybės padėjo to pasiekti, mintimis apie savo dukterį su „Smilčių“ skaitytojais pasidalino operos solistės mama Eleonora Kupšienė.

Be Gabrielės, šeimoje augo ketveriais metais už seserį vyresnė Valdonė. „Abi mergaitės augo gražioje sodyboje, gamtos turtingoje aplinkoje, lankė Baublių pagrindinę mokyklą ir važinėjo į užsiėmimus Kretingos meno mokykloje, dukteris mokė chorinio dainavimo mokytoja Violeta Andruškevičienė. Nors meno mokyklą lankė ir baigė abi dukterys, vyresnėlė pasirinko ekonomikos studijas, jas sėkmingai baigė Lietuvoje ir Danijoje, kur pasiliko dirbti ir gyventi. Gabrielė pasuko išskirtinai muzikos keliu“, – prisiminė E. Kupšienė.

– Koks vaikas buvo Gabrielė, kokia buvo jos vaikystė? – „Pajūrio naujienos“ paprašė papasakoti Gabrielės mamos.

– Gabrielė nuo vaikystės buvo išskirtinis vaikas. Visada siekė savo tikslo, stebėdavo suaugusiuosius, klausydavosi muzikos, viskuo domėjosi, visko klausinėdavo, turėjo savo stilių ir pasirinkimą. Jai buvo įdomūs visų atlikėjų pasirodymai, tarp jų – ir popmuzika, ir klasika, vėliau – vaidyba ir pagaliau – opera. Mums, tėvams, tada dar buvo sunku suprasti, apie ką duktė svajoja ir ko nori gyvenime, nes buvo dar maža.

– Kas pastebėjo mergaitės talentą dainuoti, kokie mokytojai ją mokė? Kokių gabumų, be dainavimo talento, ji dar turi?

– Gabrielės talentą pirmoji pastebėjo muzikos mokytoja Judita Viluckienė, kai duktė dar lankė darželį. Po to mergaitę išleidome į Kretingos meno mokyklą, kur ji chorinio dainavimo mokėsi pas Violetą Andruškevičienę. Kretingos meno mokykla atvėrė vaiko norą dainuoti. Mes, tėvai, pastebėjome, kaip ji nekantriai laukia, kada reikės vykti į mokyklą. Dar pradinėse klasėse ji buvo ir norėjo būti savarankiška – nenorėjo būti lydima į mokyklą ar iš jos, pykdavo ant manęs ir sakydavo, kad esu „seklė Morka“ ir kad ji pati kuo puikiausiai žino kelią namo.

Vėliau duktė įstojo į Klaipėdos Stasio Šimkaus konservatoriją, baigusi ją – mokėsi Vilniuje, Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, po to sekė mokslai Londono Karališkojoje akademijoje.

Gabrielė turi ir kitų gabumų: ji gražiai piešia, tapo ant drobės, domisi psichologija, daug skaito, analizuoja situacijas.


Piešinys ant sienos perkeltas iš 70x90 cm dydžio karpinio.

Dviejų menininkių tandemas – karpinių meistrė iš Skuodo 47-erių Elvita Šeputaitė ir marijampolietė sieninės tapybos meistrė 33-jų Ieva Voroneckytė – besibaigiant vasarai Palangą papuošė bendru masyviu kūriniu – meniškai ant daugiabučio sienos Vytauto gatvėje Nr. 81 iš karpinio perkeltu darbu, skirtu kurorto 770-ajam jubiliejui. Tai – jau antroji šių menininkių dovana Palangai.

Šiųmetinis darbas – sudėtingesnis

Pernai nutapyta siena ant daugiabučio namo Saulėtekio take Nr. 11 stilizuotai, spalvingai atvaizduoja saulės, besiritančios į jūrą, taką, o šiemet I. Voroneckytė pasirinko tokį E. Šeputaitės karpinį, kuris primena senosios medinės Palangos architektūros ornamentiką. Pastarasis darbas, menininkių teigimu, buvęs gerokai sudėtingesnis, kiaurapjūvis, jam būdinga simetrija, saikingesnis dekoras.

E. Šeputaitės kūryba kretingiškiams žinoma: pedagogė ir tautodailininkė Kretingos kultūros centre per neilgą laiką surengė keturias karpinių parodas, – pastarąją Vasario 16-osios proga kartu su savo mama šiaudinių sodų kūrėja Birute Šeputiene. O nuo šiol skuodiškės kūrėjos darbai bus eksponuojami viešai.

Elvitos karpiniai jau ir ligi šiol „apsigyvenę“ ne vien popieriuje, bet iškeliauja po pasaulį ant lino – išvien su seserimi Edita Gajauskiene jos sukūrė drabužių liniją „Maži dideli“, siuva ir karpiniais dekoruoja sukneles, kostiumėlius, nešykles kūdikiams.


Kretingos Egidijaus Radžiaus teatro aktoriai ir jo vyriausiasis režisierius Nerijus Gedminas (stovi centre) po bendro tarptautinio projekto-spektaklio „Eglė – žalčių karalienė“

Kretingos rajono kultūros centro Egidijaus Radžiaus teatras vasarą užbaigė išvyka į Latviją, kur Brocenu mieste išvien su jo teatro grupe ir Mažeikių kultūros centro mėgėjų teatro trupe „VISAVI“ dalyvavo bendrame kūrybiniame projekte – parodė spektaklį „Eglė – žalčių karalienė“, sukurtą mažeikiškės režisierės Daivos Gedvilienės.

Kretingiškiai – pagrindiniuose vaidmenyse

Pasak Egidijaus Radžiaus teatro vyriausiojo režisieriaus Nerijaus Gedmino, spektaklis vyko netradicinėje aplinkoje – palei paplūdimį, žiūrovai sėdėjo kalvos papėdėje, tad pati aplinka prisidėjo kuriant žemėje ir jūroje vykstančią dramatišką atmosferą. O dar gamtos metamorfozės – lietus nustojo pliaupęs, likus 5 minutėms iki spektaklio pradžios, ir staiga nušvitusi saulė suteikė mistiškumo, kuris būdingas šiam lietuvių liaudies kūriniui, savaip interpretuotam D. Gedvilienės. Jungiamąja grandimi spektaklyje tapo ne vien Eglės ir Žilvino personažai, bet ir į jų tragiškos meilės istoriją sekančios jūros, žemės, vėjo Motės – savotiški pačios Eglės prototipai.

Pagrindiniai vaidmenys atiteko kretingiškiams aktoriams: Eglę vaidino Julija Train-Serapinienė, Žilviną – Rolandas Normanas, dar vaidino: Karolina Mažrimaitė – Drebulę, o Liuda Grikpėdienė, Vida Slavinskė, Loreta Jonutytė įsikūnijo į Jūros motes.

Pažintis užsimezgė festivalyje

„Spektaklis vyko lietuvių kalba, tačiau prieš jo pradžią buvo papasakotas siužetas, nes mūsų mitologija latviams nėra gerai žinoma, kaip, beje, ir jų – mums. Režisierei D. Gedvilienei teko pasukti galvą, kaip ir kam išdalinti užduotis, o patys latviai, vadovaujami režisierės Vandos Strogonovos, praturtino spektaklį folkloro kolektyvų programa“, – apie pasisekusį projektą kalbėjo N. Gedminas, užsiminęs, kad dar sieks jį realizuoti Mažeikiuose ir Kretingoje.

Paklausus, kaip kilo mintis sukurti šį projektą, N. Gedminas sakė, kad jau senokai jų teatras draugauja su mažeikiškiais, nuolat būna kviečiami į jų rengiamus Žemaitijos regiono teatro festivalius „Invazijos“, kur dažnai dalyvauja latvių ir estų kolektyvai, stebinantys ne vien šiuolaikiškumo dvasia, bet drąsa sugrįžti prie klasikos – ir šiemet latviai parodė Henriko Johano Ibseno dramą „Lėlių namai“.

Šiemet po festivalio, kuriame kretingiškiai parodė savo populiariąją Vaižganto dramą „Žemės ar moters“, bendraujant per vakaronę, D. Gedvilienei ir kilusi mintis į savo sukurtą spektaklį įraukti dar du kolektyvus. „Rezultatas, manau, pateisino ir spektaklio režisierės, o ir mūsų visų lūkesčius“, – tvirtino N. Gedminas.


Į festivalio atidarymą suvažiavusius svečius pasveikino Plungės rajono meras Audrius Klišonis (kairėje) ir Žemaičių dailės muziejaus vadovas Alvidas Bakanauskas.

Šį rugsėjį Plungės Mykolo Oginskio festivalis garsius šalies atlikėjus, vietinius žmones ir svečius iš visos Žemaitijos į muzikinę dvaro aplinką pakvietė jau 18-ąjį kartą ir, kaip atidarymo šventėje juokavo jo organizatoriai – Žemaičių dailės muziejaus vadovas Alvidas Bakanauskas ir Plungiškių draugijos prezidentas Liudas Skierus – jau sulaukęs pilnametystės.

Tradiciškai festivalio renginiai – šį rudenį surengti 5 koncertai ir žirgų konkūro varžybos šio festivalio taurei laimėti – vyksta buvusiame dvaro žirgyne, kur įrengta erdvi koncertų erdvė, ir jo prieigose, o atlikėjai kasmet pasveikina susirinkusiuosius garsiu kūriniu – Mykolo Kleopo Oginskio polonezu „Atsisveikinimas su tėvyne“.

Šiemet rugpjūčio 26-ąją polonezą atliko pirmieji šio festivalio dalyviai – Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, kurio vadovas ir dirigentas Modestas Pitrėnas. Koncertą vedė žinomas šalies muzikologas Viktoras Gerulaitis – jis, beje, ir nuolatinis šių festivalių vedantysis, – nuotaikingai apibūdinęs kiekvieną kūrinį, jo autorių ir papasakojęs su jais susijusias smagias istorijas.

Atidarymo šventėje prie žirgyno, iš kur priešais atsiveria vaizdas į prabangius Lietuvos Versaliu vadinamus Oginskių rūmus, fontaną ir puoselėjamus gazonus, trimis patrankų salvėmis – už tėvynę Lietuvą, kunigaikščius Oginskius ir jų vardo tarptautinį muzikos festivalį, Plungę ir jos žmones – pasveikino Kauno karybos paveldo klubo šauliai.


Kretingos futbolo klubo „Minija“ vidurio saugai: (iš kairės) Hiroshi Miyazawa, Takuya Fushimi ir Tokiya Hirosawa.

Šiuo metu Lietuvos futbolo federacijos I lygoje žaidžianti futbolo klubo „Minija“ komanda turnyrinėje lentelėje užima IV v. tarp šešiolikos komandų. Sezonui įsibėgėjus, prie komandos prisijungė dar vienas legionierius iš tolimųjų rytų – Tokiya Hirosawa. Naujasis klubo narys kartu su savo tautiečiais Takuya Fushimi ir Hiroshi Miyazawa sudaro varžovams sunkiai įveikiamą japonų grandį aikštės viduryje, dėl ko Kretingos komanda ir skina pergales nacionaliniame turnyre. Su žaidėjais pakalbėjome apie futbolą ir jų kasdienybę Kretingos mieste.

– Koks buvo jūsų kelias į futbolo klubą „Minija“?

„Prieš kelerius metus, po epidemijos, Hiroshi panoro palikti Japoniją ir žaisti kitoje šalyje. Kai gavo pasiūlymą žaisti Kretingoje, sutiko, jam čia patiko, o po to prisijungti prie šio klubo pakvietė ir mus. Tokia mūsų istorija“, – dalinosi Tokiya ir Takuya.

– Kuo skiriasi futbolas Lietuvoje ir Japonijoje?

– Lietuvos futbolininkai yra labai aukšti, žaidžia fiziškai ir nevengia kontakto, todėl mums būna sunku įmušti smūgius galva ir išnaudoti standartines situacijas. Japonijoje žaidimas kitoks, jis yra greitesnis ir staigus. Japonai bando išvengti kontakto, ko nematome čia, Lietuvoje.


Kretingos sporto šakų mugei pasibaigus – ištvermingiausi dalyviai sustojo bendrai nuotraukai.

Pranciškonų stadione įvykusi „Sporto šakų mugė 2023“ sulaukė jaunųjų sportininkų ir gyventojų dėmesio.

Mugės organizatoriai iš Kretingos sporto mokyklos neslėpė svarstę nukelti renginį dėl oro sąlygų, tačiau sekmadienį pasirodžiusi saulė leido bendruomenei susirinkti ir dieną praleisti aktyviai. Vidurdienį prasidėjusi mugė kvietė visus norinčius po atviru dangumi išbandyti įvairias sporto šakas, pabendrauti su treneriais ar net užsirašyti į treniruotes.

Antrą kartą pirmąjį rugsėjo savaitgalį vykstantis renginys dalyvius supažindino su septyniomis skirtingomis sporto šakomis. Kiekvienas turėjo galimybę išbandyti save krepšinyje (mokyt. Vytautas Šližius), bokse (mokyt. Aivaras Balsys), badmintone (mokyt. Vaida Slušnienė), aerobikoje (mokyt. Ieva Januškienė), rankinyje (mokyt. Algimantas Pranaitis) ir sunkiojoje atletikoje (mokyt. Regimantas Norvilas).

Dalyviams pristatyta ne tik Sporto mokyklos veikla, bet ir po metų pertraukos į Kretingą sugrįžtanti lengvoji atletika – mokytojas Raivydas Stanys kuria naują grupę ir kviečia sportuoti norinčius lengvaatlečius. Per renginį visi, pasirašiusieji naujas sutartis su Kretingos sporto mokykla, buvo apdovanoti šios neformaliojo ugdymo įstaigos atributika.

Paklausta, kokia sporto šaka renginio dalyviams patiko labiausiai, Kretingos sporto mokyklos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Ingrida Grinevičienė sakė: „Džiaugiuosi, kad visos sporto šakos sulaukė daug dėmesio ir patiko dalyviams, kurie noriai išbandė kiekvieną jų. Taip pat atsirado norinčiųjų sportuoti ir treniruotis kas dieną, turime naujų sporto mokyklos narių. Toks ir buvo tikslas“, – įspūdžiais pasidalino viena organizatorių.

„Tikrai susitiksime kitais metais, matome, kad tokio renginio Kretingos miestui reikia, susidomėjimas auga, žmonės susirenka ir noriai sportuoja“, – sakė Kretingos sporto mokyklos direktorius Remigijus Malakauskas.

Domas RAIŠUTIS


Kretingos PSPC ir toliau vadovaus Arnas Juškys

Kretingos rajono savivaldybės skelbtą viešosios įstaigos Kretingos pirminės sveikatos priežiūros centro (Kretingos PSPC) direktoriaus atrankos konkursą laimėjo Arnas Juškys, dabartinis Kretingos PSPC vadovas.

Kretingos PSPC direktoriaus atrankos konkursas skelbtas dėl to, kad 2023 m. gruodžio 21 d. baigiasi dabartinio vadovo 5-erių metų kadencija. Konkurse iš viso dalyvavo 3 kandidatai.

Arnas Juškys Kauno medicinos universitete yra įgijęs medicinos magistro kvalifikacinį laipsnį ir gydytojo kvalifikaciją, Lietuvos sveikatos mokslų universitete – šeimos medicinos gydytojo kvalifikaciją. Kretingos PSPC vyriausiojo gydytojo pareigas jis eina nuo 2018 m.

„P. n.“ informacija


Padėkas įteikus: (iš kairės) Policijos komisariato vadovas Arūnas Pužauskas, Reagavimo skyriaus viršininkas Nerijus Japertas, pareigūnai Julius Prušinskas ir Marius Stančius, Kretingos rajono meras Antanas Kalnius.

Kretingos rajono meras Antanas Kalnius antradienį kelių kolegų akivaizdoje oficialiai padėkojo Policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjams Mariui Stančiui ir Juliui Prušinskui, kurie rugpjūčio 18-ąją per gaisrą Klaipėdos gatvėje išgelbėjo 94-erių senolės gyvybę bei padėjo išsaugoti kitų tame pačiame name gyvenančių asmenų turtą.

Meras pareigūnams įteikė po padėkos raštą ir, jo žodžiais, brangiausią dovaną, kokią turi Kretingos savivalda, – po rajono vėliavą su atvaizduota Mergele Marija, linkėdamas, kad ji juos saugotų ir tarnyboje, ir namų aplinkoje.

„Kai po gaisro vėliau bendravau su mūsų ugniagesiais gelbėtojais, šie pasakojo negalėję judviejų sustabdyti – ėjot, bėgot, lipot, griuvot ir vėl bėgot, skubėjot, kiek tik galit, stengėtės padėti. Jeigu tokioje pavojingoje situacijoje elgėtės didvyriškai, tai, manau, taip pat elgtumėtės ir kitose, kuriose žmonėms būtų reikalinga pagalba. Ne dėl užimamų pareigų Policijos komisariate, o dėl žmogiškumo esat verti angelų sargų vardo“, – kalbėjo A. Kalnius. Patys pareigūnai savo poelgio nesureikšmino. „Ar jaučiamės didvyriais? Ne. Ar jaučiamės padarę gerą darbą? Taip“, – „Pajūrio naujienoms“ atviravo jie. Tą nelaimės vakarą, atsitiktinai važiuodami Kretingos miesto Klaipėdos gatve, Julius su Mariumi pamatė pro vieno namo langus rūkstančius dūmus ir nusprendė patikrinti, kas vyksta. „Žmonės ėmė šaukti, kad antrame aukšte yra negalinti vaikščioti solidaus amžiaus moteris. Užrakintas duris teko išlaužti, bet į patalpą neįmanoma buvo įeiti – vieni dūmai. Paprašėm, kad močiutė pasistengtų prišliaužti arčiau, kai prišliaužė, mes ją išnešėm iš degančio namo“, – papasakojo J. Prušinskas.

Vidaus tarnyboje jis dirba 19, o Marius – per 30 metų. Anot tyrėjų, per tiek laiko visokių įvykių yra tekę patirti, tačiau šis – išskirtinis, nes per gaisrus gelbėti žmones yra ne policijos darbuotojų, o ugniagesių gelbėtojų funkcija.

„Iš tikrųjų pulti į gaisrus – ne mūsų pareigūnų kompetencija. Šie vyrai ten atsitiktinai atsidūrė patys pirmieji ir į įvykį sureagavo žmogiškai. Aišku, kad jie rizikavo savo gyvybėmis. Bet gerai, kad viskas baigėsi taip laimingai“, – pasidžiaugė Policijos komisariato viršininkas Arūnas Pužauskas.


Rangovas darbus suplanavo, kad jam kasti būtų lengviau ir greičiau. Nei patogumas, nei estetinis gatvės vaizdas nesvarbu. Galvoja, išdurs tą kaimietį, pasiims pinigus ir išvažiuos“, – sakė Stasys Sandaras.

Kretingos rajono meras Antanas Kalnius Ežero gatvėje Rūdaičiuose sustabdė apšvietimo projektą.

Kainuos papildomus pinigus

„Atvažiavęs ir pamatęs, kad šviestuvų vietas žymintys raudoni kuoliukai sudėlioti prie pat gatvės važiuojamosios dalies, pats meras stvėrėsi už galvos. Ar bereikia kvailiau – apšviesti ne šaligatvį pėstiesiems, bet gatvę mašinoms?“ – retoriškai klausė šiame kaime gyvenantis ūkininkas Stasys Sandaras. Maža to, sakė, ir žemės ūkio technikai pravažiuoti tapo dar problemiškiau negu buvo.

„Jau ir taip ta gatvė labai siaura, anądien važiuodamas užkliuvau vieną kuoliuką, tai toks šaršalas kilo! Darbininkų vadovas grasino, kad baudų neišsimokėsiu. O ką man daryti? Ar oru turėčiau praskristi?“ – ironizavo ūkininkas.

„Pajūrio naujienoms“ meras sakė, kad Rūdaičiuose įgyvendinamas apšvietimo projektas iš tiesų jį nustebino, vaizdelis, sakė, vertas patekti į populiarią televizijos humoro laidą – esą visa Lietuva pasijuoktų. „Projektuotojas, kuris kartu yra ir rangovas, atramas sudėliojo, kur jam patogiau, laidus privedė prie pat važiuojamosios gatvės dalies. Bet aš dar labiau stebiuosi, kaip toks projektas tiko Kretingos seniūnijos seniūnei ir kaip vienas mūsų Savivaldybės Statybos skyriaus specialistų jį tokį apskritai galėjo suderinti, pasirašyti? Gėda žmonėms į akis žiūrėti“, – kalbėjo A. Kalnius.

Rangovo pareikalauta projektą daryti iš naujo, o atramas nukelti toliau važiuojamosios dalies, kuo arčiau šaligatvio. Antrąkart daromas projektas, kurio vertė beveik 40 tūkst. eurų, Savivaldybei kainuos papildomus pinigus.


Kretingos rajono savivaldybės tarybos posėdyje politikai nepatvirtino protokolinio sprendimo ir nepritarė rajono Savivaldybės ir uždarosios akcinės bendrovės „Karkasonas“ taikos sutarčiai.

Svarstant šį klausimą, nusišalinimo paprašė rajono meras Antanas Kalnius, neįvardinęs tokio sprendimo priežasčių. „Kiekvienas mūsų, matydamas bent mažiausią tikimybę pažeisti viešus privačius interesus, turėtų nusišalinti“, – tarė jis.

Galbūt meras nusišalino todėl, kad, Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, UAB „Karkasonas“ pavadinimas atsidūręs politinio komiteto Kretingos kraštas kandidato Vido Misiaus privačių interesų deklaracijoje, kurioje „kraštietis“ nurodo ryšius 2021 m. sudarius sandorį su UAB „Karkasonas“.

Rajono Tarybos narė teisininkė Justė Stonkutė, prieš Tarybai priimant galutinį sprendimą, pastebėjo, kad bylos nagrinėjimui yra pasirengta ir kad taikos sutartis būtų sveikintinas dalykas. „Tačiau aš šioje situacijoje nesutinku su taikos sutartimi. Susipažinus su procesiniais dokumentais, kyla per daug klausimų, kad ir dėl nuomos kompensacijos už 10 metų – nuoma vis dėlto yra periodinis mokėjimas, tad ar išvis įmanomas toks dalykas. O ir bylų sistemoje yra daugybė atvejų, susijusių su šia įmone, dėl skolų priteisimo. Visų šitų dalykų reikia paisyti, ir, mano pastebėjimu, taikos sutartis šiuo atveju nėra racionalus sprendimas“, – kalbėjo Tarybos narė, pasiūliusi Savivaldybei pagalvoti ir apie advokato atstovavimą šiame ginče.


Vakar apie 9.30 val. Bendruoju pagalbos telefonu 112 buvo gautas pranešimas, kad Dimitravo kaime dega lengvasis automobilis. Jį gesinti buvo pasiųstos Darbėnų ir Kretingos ugniagesių komandos. Išdegė mašinos variklio skyrius, aprūko salono dalis.

Pasak Kretingos rajono savivaldybės Priešgaisrinės tarnybos vadovo Nerijaus Cipario, gaisro priežastis tiriama.

„P. n.“ informacija


Pirmadienį Kūlupėnų kaime, kelio Kūlupėnai–Darbėnai 1-ame kilometre, automobilis „Audi 80“, vairuojamas 1969 m. gimusio vyro, nepasirinkus saugaus važiavimo greičio, nesuvaldytas nuo kelio nuvažiavo į Šukupio upelį. Eismo įvykio metu vairuotojas žuvo.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 281 str. 5 d.

„P. n.“ informacija


„Pajūrio naujienų“ laikraštyje (2023 09 05) perskaičiau Irenos Šeškevičienės publikaciją „Geležinkelio gatve per liūtis – tik valtimi“ ir noriu pasidalinti savo mintimis.

Publikacijoje išsakytą problemą pradėjau kelti Savivaldybėje prieš dešimtmetį, 2014-ųjų sausio mėnesį, kai dėl potvynių Liepų gatvės šuliniai paplūsdavo purvinu vandeniu, o gatvėje kažkodėl buvo „užmiršta“ įvesti vandentiekį. Tada meras Juozas Mažeika nebuvo „dosnus“ – gyventojai turėjo prisidėti po 1,5 tūkst. Lt kiekviena šeima, kad galėtume naudotis vandentiekio vandeniu.

Tuo pačiu bendrame susirinkime su UAB „Kretingos vandenys“ bei Savivaldybės atstovais kėlėme lietaus kanalizacijos problemą, susijusią su Geležinkelio gatve. Dešimt metų buvo pažadai, o Povilui Černeckiui, dabartiniam Savivaldybės administracijos direktoriui, tuo metu neatrodė, kad užlieti vandeniu kiemai, purvinos tvoros, į upę virstanti gatvė, užpilti rūsiai būtų problema. Tas mūsų gatvės „užmiršimas“ persiduoda kaip paveldas iš vieno mero kitam.

Šiuo reikalu domėjosi ir Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriai, pakartotinai – 2022 m. rugpjūčio mėnesį. Dėl to domėjimosi turime 2022 m. rugsėjo 26 d. Kretingos rajono savivaldybės administracijos atsakymą Nr. (4, 1.5. E) D3-4806, kad Liepų g. ir Geležinkelio g. paviršinių nuotekų tinklų tvarkymo darbus įtrauks į 2023–2025 m. „Kretingos vandenų“ veiklos ir plėtros planą, o įrengti paviršinių nuotekų tinklus planuoja 2024 m. Raštą pasirašė laikinai administracijos direktoriaus pareigas ėjusi Violeta Turauskaitė.

Tai – ne pirmas pažadas.

Pagal Kretingos rajono savivaldybės mero atsakymą „Pajūrio naujienose“ neatrodo, kad tas darbas būtų finansuojamas, nors kažkodėl fontanui, gatvėms lyg gyventume Paryžiaus Eliziejaus laukuose, „čekiukams“ padengti pinigų yra, bet mes lyg užkeikti vaikščioti guminiais batais.

Per tuos 10 metų laukimo anapilin iškeliavo 11 mūsų, Liepų, gatvės gyventojų, taip ir nesulaukusių nei lietaus kanalizacijos, nei šaligatvio, nei asfalto. Gal nevykdydami pažadų laukiate, kol visi iškeliausime ir niekas nebesuks jums galvos...

Kodėl Savivaldybė su meru A. Kalniumi kratosi savo tiesioginių pareigų tarnauti žmonėms, kurie jį išrinko į šį postą?

Ona NORMANIENĖ

Liepų gatvės Kretingoje gyventoja


Planuodami kelionę, visi turime savus lūkesčius ir pomėgius, tad vieno atsakymo nėra – kažkur vienu metu bus geresnės kainos, kažkur intensyviau lepins šiluma. Apskritai, keliauti Turkijoje galima visus metus – kai vieni miesteliai nurimsta ir ten temperatūra atvėsta, pasimėgauti saulės spinduliais ar susiplanuoti pažintinę kelionę galima kituose. Tiesa, jei norite saulės voniomis, šiltomis bangomis bei „viskas įskaičiuota“ poilsio privalumais lepintis populiariuose Turkijos kurortuose, svarbu atsižvelgti į sezoną ir mėnesį. Štai kelios kelionių agentų įžvalgos apie populiariausius (bet nebūtinai gausiausiai turistais užpildytus) mėnesius.

Gegužė – pamažu įsibėgėjantis sezonas

Nors oficialia sezono pradžia laikoma kalendorinė vasaros pradžia – birželis, gegužės viduryje jau galima mėgautis šiluma. Tad jei norisi pailsėti ramiau ir pirmiau, nei populiariuosius kurortus užplūs saulės išsiilgę turistai, tai puikiai tinkamas metas. Temperatūra, priklausomai nuo kurorto, skirsis, bet tikėtina, kad galėsite mėgautis saulės spinduliais ir 20 laipsnių viršijančia oro temperatūra. Jaukiems vakarams į lagaminą įsidėkite ir kažką šiltesnio.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas